Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Remia branduolinį nusiginklavimą

Mindaugas BUIKA

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama ir Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas savo parašais patvirtino susitarimą, įpareigojantį žymiai sumažinti branduolinio ginklo atsargas

Pritariama JAV ir Rusijos sutarčiai

Bažnyčia, kovojanti už branduolinį nusiginklavimą faktiškai nuo Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1945 metais), teigiamai sutiko naują Strateginių ginklų mažinimo sutartį. Šį susitarimą, žinomą START vardu, įpareigojantį žymiai sumažinti branduolinio ginklo atsargas, balandžio 8 dieną Čekijos sostinėje Prahoje savo parašais patvirtino Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama ir Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Sutartis numato, kad JAV ir Rusija branduolinių užtaisų skaičių sumažina trečdaliu (nuo 2200 iki 1500), o jų nešėjų (raketų), dislokuotų žemėje, ore ir vandenyne, skaičius neturi viršyti 800. (Kad būtų lengviau suvokti, kiek per pastaruosius du dešimtmečius pasistūmėta  nusiginklavimo srityje, verta priminti, kad dar 1990 metais, kai buvo pasirašyta pirmoji START, Jungtinės Valstijos ir tuometinė Sovietų Sąjunga savo arsenaluose buvo sukaupusios net 21 tūkstantį branduolinių užtaisų!) Tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta naujoji START sutartis, sveikinimo laišką prezidentui B. Obamai pasiuntė Jungtinių Valstijų vyskupų konferencijos pirmininkas Čikagos arkivyskupas kardinolas Frensis Džordžas. Episkopato vardu išreiškęs pritarimą branduolinio nusiginklavimo politikai, ganytojas paragino JAV Kongresą neatidėliojant  ratifikuoti pasirašytąjį dokumentą. Laiške taip pat primenamos ankstesnės amerikiečių vyskupų pastoracinės ir socialinės iniciatyvos, siekiant, kad pasaulis būtų „išvalytas“ nuo branduolinių ginklų, keliančių grėsmę žmonijos egzistencijai. „Laipsniškas branduolinių ginklų eliminavimas yra daugiau nei vien tik moralinis idealas: tai turi būti politikos tikslas“, – rašo kardinolas F. Džordžas.

Laiške JAV prezidentui jis pripažįsta, kad toks nusiginklavimo procesas yra ilgas ir sunkus kelias, tuo labiau kad branduolinį ginklą turi ir daugiau pasaulio valstybių. (Nors JAV ir Rusija yra sukaupusios apie 80 proc. viso šio ginklo naikinančio potencialo.) Tačiau veikiant nuosekliai ir ryžtingai ir vienijant visą tarptautinę bendruomenę bei rodant pozityvų pavyzdį galima daug pasiekti. Dėl to amerikiečių vyskupai pirmiausia kviečia patikimai įgyvendinti naująją START sutartį ir ratifikuoti visiško branduolinio ginklo bandymų uždraudimo sutartį, kurios nesilaiko naujosios branduolinės valstybės (Šiaurės Korėja ir kitos).

Kardinolas F. Džordžas laiške pažymi, kad branduolinio ginklo gamybai reikalingų medžiagų (įsodrinto urano) ir atitinkamos technologijos patekimo į teroristų ar juos remiančių režimų rankas pavojus yra visiškai realus. (Pirmiausia čia turima omenyje Irano branduolinė programa, apie kurią daug kalbėta balandžio 12–14 dienomis Vašingtone vykusioje branduolinio saugumo viršūnių konferencijoje.) Todėl būtina visuotina kontrolė ir sankcijos. Čia svarbus uždavinys tenka Tarptautinei atominės energijos  vystymo agentūrai, kuri „turi stebėti branduolinio ginklo neplatinimo pastangas ir užtikrinti perėjimą prie taikaus atominės energijos naudojimo“, – rašo JAV episkopato vadovas.

Bažnyčios hierarchai nėra karinių dalykų ekspertai, todėl jie nenori konkretizuoti visų strateginių veiksmų aspektų kuriant laisvą nuo branduolinių ginklų pasaulį. Tačiau kaip mokytojai ir ganytojai, jie pateikia moralinę kryptį ir padrąsinimą, nes šie ginklai savo galia pralenkia visus kitus ir kelia didžiulį pavojų žmogaus gyvybei ir orumui. Bažnyčia tam tikrais atvejais pripažįsta vadinamojo „teisingo karo“ galimybę, pavyzdžiui, ginantis nuo agresoriaus, tačiau branduolinio ginklo naudojimas yra smerktinas visais atvejais dėl neproporcingai didelės griaunamosios galios. Branduoliniame kare nebūtų laimėtojų, tik aukos, todėl geriausia ir teisingiausia išeitis yra pasaulis be branduolinio ginklo – toks aiškus Bažnyčios moralinis mokymas. Šiuo palinkėjimu užbaigdamas savo laišką kardinolas F. Džordžas primena popiežiaus Benedikto XVI kreipimesi diplomatams išreikštą viltį, kad gegužės mėnesį Niujorke įvyksianti Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūros konferencija „atneš konkrečius sprendimus dėl nusiginklavimo pažangos“.

Didžiausias terorizmo pavojus

Kaip tik gegužės 3 dieną prasidedančią konferenciją, kurioje turėtų dalyvauti praktiškai visų pasaulio valstybių vadovai, mini ir Pasaulio Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius pastorius Olavas Fyksė Tveitas, sveikindamas Prahoje pasiektą susitarimą. Niujorko konferencijoje reikia laukti tokio paties įtikinamo skaidrumo branduolinėje politikoje, kokį viltingai pabrėžė prezidentai B. Obama ir D. Medvedevas per savo susitikimą Prahoje, pažymėjo norvegas liuteronų dvasininkas, vadovaujantis didžiausiai tarptautinei ekumeninei organizacijai.

Pastorius O. Tveitas pripažino, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos pasiektas susitarimas dėl branduolinių užtaisų sumažinimo 30 proc. ir jų nešėjų (antžemyninių raketų, bombonešių bei povandeninių laivų) skaičiaus sumažinimo dvigubai per ateinančius septynerius metus yra gana nuosaikus. (Ir likusių ginklų pakanka visos planetos sunaikinimui.) Daugiausia vilčių teikia naujosios START sutarties ir pačių derybų atvirumas dėl turimo branduolinio ginklo arsenalo. „Jeigu abi pasaulio (kariniu atžvilgiu) galingiausios valstybės toliau praktikuos tokį savo branduolinį skaidrumą (mes turime viltį, kad taip ir bus), jos galės dominuoti sprendžiant branduolinio ginklo problemas“, pareiškime nurodė Pasaulio Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius.

Vatikane taip pat buvo palankiai sutikta iš Prahos atėjusi gera žinia apie START-2 pasirašymą, kuris ženklina šaltojo karo galutinę pabaigą. Tai pabrėždamas Vatikano laikraštis „L’Osservatore Romano“ savo redakciniame straipsnyje teigia, kad Čekijos sostinėje Jungtinių Valstijų ir Rusijos prezidentai „norėjo ne tik perduoti teorinę vilties žinią, bet ir nurodyti konkretų bendradarbiavimo kelią kovoje su bendru priešu – terorizmu“. Iš tikrųjų dabar didžiausią pavojų branduolinėje srityje sudaro ne atskiros valstybės, bet terorizmo tinklas bei jį palaikantys režimai. Kaip tik todėl JAV prezidentas B. Obama, Prahoje kalbėdamas apie šalies naują branduolinę strategiją, pažymėjo, kad reikia kurti plačią tarptautinę koaliciją prieš tokius režimus, kaip Irano ir Šiaurės Korėjos, kurie nesilaiko Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties reikalavimų ir kelia didžiausią grėsmę taikai.

Šių režimų „branduolinių ambicijų“ jokiu būdu negalima pateisinti ypač dabar, kai visi ekonominiai ir moksliniai resursai turi būti nukreipti didžiųjų socialinių problemų sprendimui, pripažino Vatikano informacinės tarnybos vadovas jėzuitas kunigas Federikas Lombardis. Komentuodamas JAV ir Rusijos pasiektą susitarimą ir bendradarbiavimą terorizmo sulaikymo srityje, jis sakė, jog kalbėti apie tikrą taiką, pasitikėjimą ir solidarumą, kada daugybė branduolinių užtaisų yra parengta paleidimui, dar anksti. Tačiau kelias, pagrįstas teisinga pasaulio, laisvo nuo branduolinio ginklo vizija, yra nubrėžtas ir juo reikia žengti. „Bažnyčia palaikys kiekvieną šios srities pastangą, kadangi ji visada buvo ir lieka taikos veikėjų pusėje“, – sakė tėvas F. Lombardis.

© 2010 „XXI amžius“