Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Remia branduolinį nusiginklavimą

Mindaugas BUIKA

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama ir Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas savo parašais patvirtino susitarimą, įpareigojantį žymiai sumažinti branduolinio ginklo atsargas

Pritariama JAV ir Rusijos sutarčiai

Bažnyčia, kovojanti už branduolinį nusiginklavimą faktiškai nuo Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1945 metais), teigiamai sutiko naują Strateginių ginklų mažinimo sutartį. Šį susitarimą, žinomą START vardu, įpareigojantį žymiai sumažinti branduolinio ginklo atsargas, balandžio 8 dieną Čekijos sostinėje Prahoje savo parašais patvirtino Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama ir Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Sutartis numato, kad JAV ir Rusija branduolinių užtaisų skaičių sumažina trečdaliu (nuo 2200 iki 1500), o jų nešėjų (raketų), dislokuotų žemėje, ore ir vandenyne, skaičius neturi viršyti 800. (Kad būtų lengviau suvokti, kiek per pastaruosius du dešimtmečius pasistūmėta  nusiginklavimo srityje, verta priminti, kad dar 1990 metais, kai buvo pasirašyta pirmoji START, Jungtinės Valstijos ir tuometinė Sovietų Sąjunga savo arsenaluose buvo sukaupusios net 21 tūkstantį branduolinių užtaisų!) Tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta naujoji START sutartis, sveikinimo laišką prezidentui B. Obamai pasiuntė Jungtinių Valstijų vyskupų konferencijos pirmininkas Čikagos arkivyskupas kardinolas Frensis Džordžas. Episkopato vardu išreiškęs pritarimą branduolinio nusiginklavimo politikai, ganytojas paragino JAV Kongresą neatidėliojant  ratifikuoti pasirašytąjį dokumentą. Laiške taip pat primenamos ankstesnės amerikiečių vyskupų pastoracinės ir socialinės iniciatyvos, siekiant, kad pasaulis būtų „išvalytas“ nuo branduolinių ginklų, keliančių grėsmę žmonijos egzistencijai. „Laipsniškas branduolinių ginklų eliminavimas yra daugiau nei vien tik moralinis idealas: tai turi būti politikos tikslas“, – rašo kardinolas F. Džordžas.

Palaidotas Lenkijos prezidentas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Laidotuvių procesijoje Krokuvoje – prezidento artimieji Nuotrauka iš „Rzeczpospolita“

Sekmadienį Krokuvoje (Lenkija) palaidotas Rusijoje prie Smolensko, netoli Katynės, kur 1940 m. pavasarį buvo nužudyta apie 22 tūkst. Lenkijos karininkų ir inteligentijos atstovų, aviakatastrofoje žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir jo žmona Maria Kaczynska. Kiti lėktuvu skridę ir žuvę Lenkijos piliečiai, tarp kurių daug žymių politikų, ginkluotųjų pajėgų aukštų karininkų, laidojami šią savaitę ar dar vėliau. Lenkijoje nuo kovo 11 dienos paskelbtas gedulas truko visą savaitę. (Lietuvoje gedulas buvo paskelbtas balandžio 12-14 dienomis ir laidotuvių dieną - balandžio 18-ąją.) L. Kaczynskio ir jo žmonos laidotuvės vyko Krokuvoje balandžio 18 dieną. Į laidotuves dėl Europą gaubusių vulkaninių dulkių debesų neatvyko JAV prezidentas Barakas Obama, Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kai kurių kitų valstybių lyderiai. Laidotuvėse dalyvavo į Krokuvą atvykę Čekijos, Vengrijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Gruzijos prezidentai Vaclavas Klausas, Laslo Šojomas, Horstas Kioleris, Dmitrijus Medvedevas, Dalia Grybauskaitė, Valdis Zatleris, Viktoras Janukovyčius, Michailas Saakašvilis, Slovakijos, Estijos, Slovėnijos, Ukrainos premjerai, kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė į Krokuvą vyko automobiliu.

Siekiant laisvo nuo branduolinių ginklų pasaulio

Mindaugas BUIKA

Švč. Mergelės Marijos statulos galva, rasta Urakamio katedros griuvėsiuose

Nagasakio ir Hirosimos vyskupų raginimai

Pastaruoju metu vieni iš pagrindinių sustiprėjusio branduolinio nusiginklavimo sąjūdžio skatintojų yra Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio katalikų ganytojai. Šie miestai yra vieninteliai pasaulyje, patyrę atominio bombardavimo siaubą 1945 metų rugpjūtį, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Tada Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų lėktuvams numetus dvi bombas žuvo arba buvo sužeisti ir mirė beveik 300 tūkstančių žmonių.

„Nuotraukos atminčiai“

Knygos viršelis

Prieš keletą metų „XXI amžius“ yra skelbęs ne vieną Pranciškos Reginos Liubertaitės prozos ir poezijos kūrinį, taip pat fragmentus iš būsimo romano, kuris tada buvo vadinamas „Mažos mergaitės atminty...“ Aktyvią literatūrinės interneto svetainės žaliažolė.lt dalyvę Prancišką Reginą Liubertaitę (Radastą), kurios romaną „Nuotraukos atminčiai“ išleido leidykla „Ciklonas“, kalbina Jūratė Mažeikytė.