Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Siekiant laisvo nuo branduolinių ginklų pasaulio

Mindaugas BUIKA

Švč. Mergelės Marijos statulos galva, rasta Urakamio katedros griuvėsiuose

Urakamio Dievo Motinos katedra po bombardavimo

Atstatyta Urakamio Dievo Motinos katedra

Nagasakio ir Hirosimos vyskupų raginimai

Pastaruoju metu vieni iš pagrindinių sustiprėjusio branduolinio nusiginklavimo sąjūdžio skatintojų yra Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio katalikų ganytojai. Šie miestai yra vieninteliai pasaulyje, patyrę atominio bombardavimo siaubą 1945 metų rugpjūtį, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Tada Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų lėktuvams numetus dvi bombas žuvo arba buvo sužeisti ir mirė beveik 300 tūkstančių žmonių.

Nagasakio arkivyskupas Jozefas Micuakis Takamis ir Hirosimos vyskupas Jozafas Avumis Misujė paskelbtame pareiškime, laukiant gegužės mėnesį Niujorke įvyksiančios tarptautinės branduolinio ginklo neplatinimo konferencijos, pabrėžė šių pastangų svarbą. „Mes, Japonijos Katalikų Bažnyčios vyskupai, vieninteliai patyrę branduolinio ginklo išpuolius, reikalaujame, kad Jungtinių Valstijų prezidentas,  Japonijos vyriausybė ir kitų šalių vadovai siektų visiškai atsisakyti šių ginklų“, – rašo ganytojai pareiškime, kuris buvo publikuotas amerikiečių branduolinei politikai skirtame periodiniame leidinyje „Nuclear Posture Review“.

Arkivyskupas M. Takamis gimė Nagasakyje 1946 metų kovą. Jo motina, šio miesto gyventoja, jau buvo nėščia per branduolinį bombardavimą ir stebuklingu būdu išliko gyva. (Nagasakyje, kuriame buvo numesta antroji bomba, žuvo apie 75 tūkstančiai žmonių.) Japonijos katalikų ganytojai savo pareiškime pažymi, kad Hirosimos ir Nagasakio atominio bombardavimo nuodėmė liečia ne tik Jungtines Valstijas, bet ir kitas šalis, atsakingas už Antrojo pasaulinio karo provokavimą. Atsakinga yra ir Japonija, kuri dėl agresyvios politikos per savo istoriją yra sukėlusi daugelį karų.

Arkivyskupas M. Takamis ir vyskupas A. Misujė kviečia Jungtines Valstijas rodyti pavyzdį branduolinio nusiginklavimo srityje, „pasiliekant ribotą branduolinio ginklo kiekį, kuris būtų skirtas kitų atgrasymui nuo jo naudojimo“. Ganytojai taip pat ragina Japonijos vyriausybę būti aktyvesnę branduolinio nusiginklavimo ir neplatinimo politikoje. Ši Rytų Azijos šalis, kuri pati branduolinių ginklų neturi, kol kas rodo didelį pasyvumą nusiginklavimo politikoje, nors yra šalia „branduolinės“ Kinijos ir neseniai šį ginklą sukūrusios Šiaurės Korėjos. (Japonija ir Jungtinės Valstijos yra sudariusios dvišalio saugumo  sutartį, todėl amerikiečių „branduolinė priedanga“ apima ir sąjungininkę Japoniją.)

„Subombarduotos Marijos“ liudijimas

Niujorke rengiamos branduolinio ginklo neplatinimo konferencijos proga į šį Jungtinių Valstijų miestą balandžio pabaigoje bus atgabenta Švč. Mergelės Marijos statulos galva, likusi po Nagasakio bombardavimo. Pati statula, stovėjusi šalia Nagasakio esančio Urakamio miesto katalikų katedroje, per atominį bombardavimą buvo sunaikinta kartu su pačia šventove. Minint bombardavimo 65-ąsias metines ši Dievo Motinos statulos liekana, žinoma „Subombarduotos Marijos“ vardu,  Japonijos katalikų iniciatyva atliks „taikos piligrimystę“ per pasaulį.

Vienas iš šios kelionės tikslų bus apsilankymas Gernikos mieste Ispanijos baskų regione. Šis miestas patyrė vokiečių ir italų karinių oro pajėgų bombardavimą 1937 metais per Ispanijoje vykusį pilietinį karą ir tapo plačiai žinomas iš dailininko Pablo Pikaso nutapytų paveikslų. „Aš žinau, kad Gernika buvo pirmasis visiškai subombarduotas miestas, daugybė jo gyventojų žuvo“, – sakė Nagasakio arkivyskupas M. Takamis, kuris lydės „Subombarduotą Mariją“ jos piligrimystėje. Pažymėtina, kad Gernikos subombarduotos bažnyčios griuvėsiuose buvo rasta Dievo Motinos statulos galva ir todėl šis Nagasakio ir Gernikos sugretinimas yra labai prasmingas.

„Taika niekada negali būti pasiekta smurto priemonėmis, – teigia arkivyskupas M. Takamis. – Gaila, bet atsisakymo nuo branduolinio ginklo procesas kol kas nėra toli pažengęs. Mano artimi giminės žuvo nuo atominės bombos ir aš savo piligrimyste noriu paliudyti žmonėms apie patirtas kančias.

Tai kartu bus kreipimasis siekti taikos tik neprievartiniais būdais“. Pakeliui į Ispaniją ir Niujorką japonų taikos maldininkai sustos Romoje, kur dalyvaus popiežiaus Benedikto XVI audiencijoje ir gaus jo palaiminimą. Niujorko šv. Patriko katedroje iš Nagasakio  atgabenta Dievo Motinos statulos liekana bus laikoma per pamaldas prašant taikos pasauliui. Arkivyskupas M. Takamis tikisi Niujorke susitikti su Jungtinių Tautų Organizacijos generaliniu sekretoriumi Ban Kimunu bei rengiamos konferencijos vadovais ir perduoti jiems raginantį kvietimą siekiant branduolinio nusiginklavimo.

Vasario mėnesį dalyvaudamas Prancūzijos sostinėje Paryžiuje vykusiame „Global Zero“ kongrese, kuriame taikos šalininkai taip pat svarstė branduolinio ginklo atsisakymo klausimus, Baltimorės (JAV) arkivyskupas Edvinas O’Brajanas priminė Vatikano II Susirinkimo mokymą dėl branduolinio ginklo visiško nepriimtinumo. „Kiekviena karinė akcija, siekianti sunaikinti ištisus miestus ar plačias teritorijas drauge su visais gyventojais, yra nusikaltimas prieš Dievą ir patį žmogų ir privalo būti ryžtingai bei nedvejojant pasmerkta“, – pažymima 1965 metais, pačiame šaltojo karo įkarštyje paskelbtoje Susirinkimo konstitucijoje „Gaudium et Spes“.

Kaip pažymėjo popiežius Benediktas XVI savo kreipimesi 2010 metų Pasaulinei taikos dienai, Bažnyčia viliasi, kad Niujorko konferencija, skirta Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūrai, realiai prisidės prie pasaulio išlaisvinimo iš susinaikinimo pavojaus. „Dievo Apvaizda reikalauja, kad mes išsivaduotume iš karo vergijos“, – pranašiškai pažymi pastoracinė konstitucija „Gaudium et Spes“.

© 2010 „XXI amžius“