Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Palaidotas Lenkijos prezidentas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Laidotuvių procesijoje Krokuvoje – prezidento artimieji Nuotrauka iš „Rzeczpospolita“

Sekmadienį Krokuvoje (Lenkija) palaidotas Rusijoje prie Smolensko, netoli Katynės, kur 1940 m. pavasarį buvo nužudyta apie 22 tūkst. Lenkijos karininkų ir inteligentijos atstovų, aviakatastrofoje žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir jo žmona Maria Kaczynska. Kiti lėktuvu skridę ir žuvę Lenkijos piliečiai, tarp kurių daug žymių politikų, ginkluotųjų pajėgų aukštų karininkų, laidojami šią savaitę ar dar vėliau. Lenkijoje nuo kovo 11 dienos paskelbtas gedulas truko visą savaitę. (Lietuvoje gedulas buvo paskelbtas balandžio 12-14 dienomis ir laidotuvių dieną - balandžio 18-ąją.) L. Kaczynskio ir jo žmonos laidotuvės vyko Krokuvoje balandžio 18 dieną. Į laidotuves dėl Europą gaubusių vulkaninių dulkių debesų neatvyko JAV prezidentas Barakas Obama, Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kai kurių kitų valstybių lyderiai. Laidotuvėse dalyvavo į Krokuvą atvykę Čekijos, Vengrijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Gruzijos prezidentai Vaclavas Klausas, Laslo Šojomas, Horstas Kioleris, Dmitrijus Medvedevas, Dalia Grybauskaitė, Valdis Zatleris, Viktoras Janukovyčius, Michailas Saakašvilis, Slovakijos, Estijos, Slovėnijos, Ukrainos premjerai, kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė į Krokuvą vyko automobiliu.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir jo žmona Maria Mackiewicz-Kaczynska palaidoti Krokuvoje, Vavelio katedros kriptoje. Vavelio katedroje nuo XIV amžiaus laidojami Lenkijos monarchų palaikai. Čia taip pat ilsisi 1943 metais per lėktuvo katastrofą Gibraltare žuvęs Londone rezidavusios Lenkijos vyriausybės tremtyje premjeras Wladyslawas Sikorskis.

L. Kaczynskis ir visa jo delegacija skrido į Smolenską, netoli kurio esančiame memoriale turėjo vykti Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremonija. Tame miške palaidoti Sovietų Sąjungos NKVD nužudyti lenkų karininkai, patekę į nelaisvę Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai Sovietų Sąjunga pagal susitarimą su nacistine Vokietija užėmė kai kurias rytines Lenkijos teritorijas. V. Putino sprendimas dalyvauti anksčiau, prieš katastrofą, vykusioje žudynių minėjimo ceremonijoje buvo laikomas svarbiu geros valios ženklu siekiant abiejų šalių susitaikymo. Šiandien daug rusų labai mažai žino ar apskritai nežino apie prieš 70 metų įvykusią Katynės tragediją. Nepriklausomo Jurijaus Levados centro kovo 10 dieną surengtos apklausos metu tik 19 proc. respondentų nurodė, kad lenkų karininkai buvo sušaudyti diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu. 28 proc. apklaustųjų sakė, kad žudynės buvo vykdomos nacistinės Vokietijos nurodymu, o 53 proc. respondentų negalėjo atsakyti į klausimą. Šio tyrimo metu įvairiose šalies vietose buvo apklausti 1 600 rusų. Padėtis turėtų pasikeisti sekmadienį, balandžio 11-ąją, vakare Rusijos televizijai parodžius žymaus lenkų kino režisieriaus Andzejaus Wajdos filmą „Katynė“, pastatytą 2007 metais. Vadovaujant M. Gorbačiovui Sovietų Sąjunga 1990-aisiais pirmą kartą oficialiai pripažino, jog lenkų karininkų žudynes Katynėje, Charkove ir Tverėje vykdė NKVD. Penkis dešimtmečius kaltę dėl šių žudynių sovietų režimas bandė primesti naciams. Šios versijos laikėsi ne tik SSRS, bet ir komunistinės Lenkijos vadovai. Rusija atsisakė paviešinti visus su Katynės žudynėmis susijusius archyvinius dokumentus, veikiausiai nenorėdama atskleisti pavardes asmenų, kurie vykdė egzekucijas. Ji taip pat atmetė prašymus reabilituoti nužudytus lenkų karininkus. Eiliniai lenkai visuomet žinojo tiesą ir jos slėpimas tik kurstė visuomenės priešiškumą Rusijos atžvilgiu.

Tarp žuvusiųjų – kelionei į Katynės aukų iškilmes Smolenske specialiai atvykęs paskutinis Lenkijos prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis. Tarp 96-ių per katastrofą žuvusių žmonių buvo ir Katynės žudynių aukų artimųjų. Žuvusios Marios Kaczynskos tėvas taip pat buvo nukankintas Katynėje.

Rusijoje įvykusios Lenkijos lėktuvo aviakatastrofos aplinkybėms ištirti sudaryta tyrimo komisija, kuriai vadovauja premjeras V. Putinas. Tyrime dalyvauja ir lenkų ekspertai, bet pagrindinį tyrimą atliks Rusijos vyriausybinės tyrimo komisija ir Rusijos pareigūnai, tarp jų ir FSB darbuotojai. Keliamos įvairios šios nelaimės versijos. Kai kurių aviacijos ekspertų teigimu, panašaus masto aviakatastrofą gali lemti sugadintas oro uosto radaras ar kiti svarbūs įrengimai. Yra daug mįslingų šio tragiško įvykio momentų. Tyrimo komisijoje greta V. Putino dirba artimiausias jo pagalbininkas vicepremjeras I. Sečinas ir kiti KGB-FSB klanų lyderiai, todėl sunku bus patikėti šio tyrimo rezultatais. Juk šiam tyrimui vadovaus tironiško Kremliaus režimo lyderiai, tie, kurie organizavo dešimčių tūkstančių laisvės siekiančių čečėnų ir ingušų nužudymus (jų valdymo periodu nužudyti ir Čečėnijos prezidentai A. Maschadovas, Z. Jandarbijevas ir A. Sadulajevas), kurie 2008 metų vasarą organizavo kruviną karinę agresiją prieš Gruziją ir yra atsakingi už tūkstančių šios šalies piliečių žūtį. 2000-2009 metais Rusijoje ar už jos ribų buvo nužudyti ir Kremliui neįtikę politikai bei žurnalistai A. Jušenkovas, J. Ščekočichinas, A. Lebedis, A. Politkovskaja, A. Litvinenka, A. Borovikas, M. Jevlojevas, M. Auševas, A. Chlebnikovas, N. Estemirova, A. Baburova. Kalėjimuose ilgą laiką buvo pūdomi ir tik neseniai paleisti valdžiai neįtikę verslininkai ir pareigūnai M. Trepaškinas, M. Mirilašvilis, A. Bachmina. Iki šiol politinių kalinių dalią patiria jau ilgą laiką kalijami M. Chodorkovskis, A. Lebedevas, I. Murtazinas ir kiti politiniai kaliniai.

Lenkijos prezidento pareigas pradėjo eiti Seimo pirmininkas Bronislavas Komarovskis. Jau per artimiausią savaitę bus nuspręsta dėl priešlaikinių prezidento rinkimų datos. Lenkijos prezidento rinkimai realiai gali įvykti jau birželio 13 arba 20 dienomis. Tad prezidento rinkimų kampanija prasidės jau artimiausiu metu. Būsimųjų Lenkijos prezidento rinkimų favoritais laikomi laikinasis prezidentas Bronislavas Komarovskis ir žuvusio prezidento L. Kaczynskio brolis, įtakingas politikas Jaroslavas Kaczynskis. B. Komarovskis laikomas nuosaikesniu politiku, jo oponentai teigia, kad jis yra pernelyg prisitaikėliško charakterio, kartais linkęs į kenksmingus kompromisus. J. Kaczynskis yra ryžtingas politikas, tapęs prezidentu, galėtų tęsti tragiškai žuvusio brolio dvynio pradėtus darbus.

Lechas Kaczynskis, 2002 metais išrinktas Varšuvos prezidentu (meru), o 2005 metais tapęs šalies vadovu, pasisakė už tvirtus ryšius su JAV ir palaikė planus dislokuoti Lenkijoje priešraketinės gynybos skydo elementus, nors tam projektui įnirtingai priešinosi Rusija. L. Kaczynskis buvo įsipareigojęs ginti Lenkijos nacionalinius interesus ir siekti susitaikymo su istorinėmis priešininkėmis ir kaimynėmis – Vokietija ir Rusija. Eidamas Varšuvos mero pareigas L. Kaczynskis užsakė tyrimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais nacių padarytos žalos Lenkijos sostinei, kad atsikirstų per karą iš Lenkijos ištremtiems vokiečiams, kurie pareikalavo kompensacijų. Tyrimo metu parengtoje ataskaitoje nurodyta, kad Varšuvai, kurią vokiečių pajėgos 1944 metais praktiškai sulygino su žeme, kai mieste įsiplieskė sukilimas, buvo padaryta žalos už 45,3 mlrd. JAV dolerių. Būdamas sostinės meras jis taip pat parėmė Varšuvos sukilimo muziejaus įkūrimą.

© 2010 „XXI amžius“