|
Islandijos ugnikalnio pelenai kelia sumaištį
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Islandijoje išsiveržusio Ejafjadlajokudlio ugnikalnio sukeltos problemos beveik paralyžiavo Europos oro erdvę. Lėktuvų skrydžiai atšaukti daugelyje Europos valstybių, oro uostuose laukia tūkstančiai keleivių. Ypač sunerimę iš tolimų kraštų į Europą atvykę žmonės japonai, amerikiečiai, iš Kanados ir Australijos atvykę turistai. Prieš savaitę vulkaninių pelenų ir dulkių debesys pradėjo plisti po įvairių žemyno kraštų oro erdves. Ugnikalnis Islandijos šiaurėje išsiveržė dar kovo 21 dieną, bet iš pradžių jis pakenkė tik Islandijos gyventojams. Nuo balandžio 15 dienos vidurdienio visiškai nutraukti skrydžiai Islandijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Airijos oro erdvėje. Balandžio 16 dienos ryte skrydžių apribojimus paskelbė Prancūzija, Vokietija, Estija. Latvija, Lenkija, Lietuva. Belgija, Olandija ir Portugalija nuo balandžio 16 dienos vakaro visiškai uždarė savo oro erdves. Balandžio 1517 dienomis iš Ispanijos išskrido tik dešimtadalis planuotų lėktuvų reisų, o nuo balandžio 18 dienos lėktuvų skrydžiai iš šios šalies visai nutraukti.
Islandija per paskutinius kelerius metus patyrė daug sunkių išbandymų. 2008 metų pabaigoje finansų krizė skaudžiai smogė Islandijai: išaugo bedarbystė, sumažėjo atlyginimai, daug žmonių pusvelčiui pradėjo pardavinėti apynaujus automobilius. Šios nedidelės šalies (joje gyvena 310 tūkstančių žmonių) pirmieji gyventojai buvo airiai vienuoliai. Vėliau, apie 900 metus, čia atvyko norvegų vikingai. 930 metais Islandijoje išrinktas Altingas šalies parlamentas, turėjęs didelę įtaką šalies valdymui. Nuo 1262 metų Islandiją pradėjo valdyti Norvegijos karalystė, o nuo 1814 metų Danijos karalystė. Nuo 1944 metų Islandija tapo nepriklausoma valstybe. Islandai sudaro 92 proc. šalies gyventojų. Per paskutinius du dešimtmečius šioje šalyje apsigyveno nemažai atvykėlių iš kitų Europos kraštų. Šiuo metu Islandijoje gyvena apie 10 tūkstančių lenkų, apie 3,5 tūkstančio vokiečių, 3 tūkstančiai rusų, 2,5 tūkstančio danų. Islandijoje gyvena ir apie 1,5 tūkstančio lietuvių. Pirmieji emigrantai iš Lietuvos atvyko dar 19951996 metais, bet didžioji dalis šioje šalyje gyvenančių mūsų tautiečių atvyko vėliau nuo 20022004 metų.
Ugnikalnio išsiveržimas ir jo keliami grėsmingi padariniai tai dar vienas didelis smūgis Islandijai, kurioje per paskutinius dešimtmečius smarkiai vystomas turizmas. Iki 19851990 metų šalis buvo labai priklausoma nuo žvejybos. Būtent žvejyba ir žuvų perdirbimas sudarė didžiąją dalį šalies biudžeto pajamų. Pradėjus vystyti turizmo sektorių, Islandija iš šios srities pradėjo gauti vis daugiau pajamų. Į Islandiją atvykdavo daug turistų iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų pasaulio kraštų. Jei ir toliau dėl vulkano pelenų į Islandiją nebus įmanoma atskristi, turistų srautas į šią šalį labai sumažės.
Dėl iš Islandijos ugnikalnio pasklidusios pelenų bangos kilusius nepatogumus patiria ir Lietuvos piliečiai. Madride įkalinti Ispanijoje viešėję Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, iš Pietų Korėjoje vykusių varžybų negali grįžti mūsų šalies dviratininkės. Ir įvairiuose pasaulio kraštuose yra įstrigę nemažai mūsų tautiečių, išvykusių į užsienį turizmo ar darbo tikslais. Kol kas teigiama, kad krizė Europos oro erdvėje gali tęstis savaitę, iki balandžio 2526 dienos. Tačiau dar nėra aišku, ar po balandžio 26 dienos bus atkurta normali skrydžių tvarka.
Kai kurių mokslininkų teigimu, 2011 metų pabaigoje ar 2012 metų pirmoje pusėje galimi ugnikalnių išsiveržimai Islandijoje ir Europos pietuose esančioje Sicilijos saloje. Jei šios prognozės išsipildys, Europos oro erdvė gali būti paralyžiuota ilgam laikui. Tokio tipo išsiveržimai, po kurių plačioje teritorijoje pasklido pelenų ir vulkaninių dulkių debesys, per paskutinius kelis dešimtmečius jau yra buvę Indonezijoje, Malaizijoje, Kurilų salose. Visos šios teritorijos smarkiai nutolę nuo Europos ir tai nepakenkė mūsų žemyno oro erdvei.
© 2010 XXI amžius
|