|
Minčių duobės
Vilius Bražėnas
Kiekvieną Lietuvos pavasarį ratus sukrečia po žiemos įšalo atsivėrusios duobės kelio dangoje. Panašiai pavasarį pagyvėjus eismui minčių keliuose, juose atsiveria duobės, sukrečiančios minčių kelių keleivių mąstyseną. Štai pora pavyzdžių iš vieno keleivio patirties.
V. Terleckas ir revanšistai
Ko tik nepribumbliuoja nepakantumo Lietuvos istorinei didybei karštlige sergantys, kiek žinia, iš LR iždo paramą gaunantys kai kurie mūsų istorikai. Net humoristus gali prajuokinti jų dažnas blusinėjimasis ieškant antiistorinių blusų Lietuvos istorinio lokio gauruose.
Laimei, pasirodė stiprus atkirtis dr. Vlado Terlecko veikalas Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai. Apie tą 2009 m. Vilniuje išleistą 516 puslapių knygą labai įtaigiai pasisako dr. Algirdas Bikulčius straipsnyje Revanšistai Lietuvos istoriografijoje (Varpas, 2010 Nr. 4 (186)). Matyt, žurnalo redakcija pajuto mūsų tautą kankinančią istorijos klastojimo opą: šalia dr. Algirdo Bikulčiaus straipsnio išspausdino ir mano rašinį tuo pat klausimu Šunsnukinės istorijos klausimai.
Irkluotojai ir sėdėtojai
Apsižvalgykime ir įsiklausykime į tuos, kurie dažnai ir garsiai dejuoja dėl įvairiausių blogybių nepriklausomoje Lietuvoje. Net sudaromas įspūdis, jog skandalų nebuvo kitiems LR valdant, o ypač anais gerais laikais. Juk tada negirdėjome ne tik apie automobilių, bet ir lėktuvų avarijas. Net apie Černobylį tik užsienis išgalvotus dalykus rašė.
Ir Amerikoje (JAV) tokių išminčių netrūksta. Ten jiems dažnai taikomas valstybės per pilietinę veiklą valdyme dalyvaujančių piliečių patarimas: arba vadovauk, arba sek kitus veikėjus, arba pasitrauk iš kelio!
Viena iš pilietiškai veiklių, prieš tironiją už laisvę kovojanti JAV organizacija savo nariais verbuoja tik valties irkluotojus. Sėdėtojai, t. y. tie, kurie kaip daugelis čia net nebando bent rieškučiomis ar šaukštais iš valstybės valties dugno išsemti bangų pritaškytą vandenį, ilgai organizacijoje neužsisėdi. Toks gražiai paprašomas pasitraukti, net sugrąžinant jam už atitinkamą laiką priklausančio nario mokesčio dalį. Gal derėtų ir mums panašiai vertinti įvairių, ypač patriotinių, organizacijų narius. Negana tik būti nariu: reikia irkluoti, tai yra veikti grupės skelbiamų siekių link. Negana būti patriotu: reikia pasiaukojamai įsitraukti į patriotinę veiklą. Gal atšventę 20-metį pastebėsime, kad Kovo 11-osios Lietuvos inteligentų pulkai neatliko to, ką atliko Vasario 16-osios Lietuvos inteligentų saujelė. Per daug tautiečių dar nepasiekė pilietinio švietimo šviesa iš inteligentijos ir intelektualų šviestuvų.
Apie Juozo Erlicko tipą
Ne dešimtimis, bent šimtą niurzglių, kurie skundžiasi blogybėmis Nepriklausomoje Lietuvoje, esu tiesiog paklausęs: O ką tu darai, kad būtų geriau, kad tų blogybių nebūtų?! Veik visada paaiškėdavo, jog toks net nebando pats ką nors daryti.
Vieną šio pavasario vakarą ant popieriais apkrauto stalo Lietuvos ryte užtikau Juozo Erlicko indėlį: Iš televizoriaus dėžės išlindo toks tipas ir, kad riktelės: O tu ką padarei, kad Lietuvai būtų geriau?! Sugrūdau jį atgal ir išmečiau dėžę į konteinerį.
Susimąsčiau ir užmigau. Atsibudęs apsižvalgiau: ar nesu atsidūręs kuriame nors sąvartyne?.. Juk tas tipas veik pažodžiui riktelėjo mano standartinį klausimą nieko neveikiantiems niurgzliams. Tikriausiai juos užjausdamas Erlickas sugrūdo atgal tą tipą į dėžę.
Kad ne mane, o kitą tipą sugrūdo, buvo aišku todėl, kad manęs Lietuvoje net iš tolo prie tikros dėžės neprileidžia. Būnant JAV daugelį kartų teko veik visų valstijų dėžėse pasisukioti. Trumpo tikro atšilimo metu kartą net su Rusijos mokslo akademijos nariu tiesioginės transliacijos metu apie pasaulinę padėtį pakalbėti pavyko. Tačiau džiaugiuosi, kad, pasirodo, yra daugiau TV tipų. O ypač, kad iškyla Lietuvoje prieš Naują europinį sovietą ir prieš globalinę tironiją organizuotas judėjimas visose trijose Baltijos valstybėse. Tad ne visi baltijiečiai savanoriškai klaupiasi prieš ES apsišaukėlių stabus. Jie kelia laisvės vėliavas tautai ir valstybei gelbėti.
Vilnius
© 2010 XXI amžius
|