Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lenkijos prezidento paskutinė kelionė

L. ir M. Kaczynskių kapas Krokuvos Vavelio katedroje

Praėjusią savaitę gedulingi maršai ir iškilmingos eisenos lydėjo parvežamus aviakatastrofoje prie Smolensko balandžio 10-ąją Lenkijos valstybinės delegacijos žuvusiųjų palaikus. Pirmasis į tėvynę sugrįžo prezidento L. Kaczynskio kūnas (į Varšuvą jo palaikai pargabenti sekmadienį). Antradienį parvežti pirmadienį identifikuoti prezidento žmonos Marios palaikai. Tą antradienį į Varšuvą grįžo dar 40 žuvusiųjų palaikai. Katafalkui su L. ir M. Kaczynskių palaikais lėtai važiuojant į miesto centre esančią prezidentūrą, ant šaligatvių rikiavosi minios žmonių, mėtydami ant gedulingo eskorto kelio gėles. Karstas su Marios Kaczynskos palaikais buvo pastatytas šalia Lenkijos prezidento L. Kaczynskio karsto prezidento rūmų Kolonų salėje, kurioje šalies prezidentai patvirtindavo ir paleisdavo vyriausybes.

Gedulo ženklai visą praėjusią savaitę Lenkijoje matėsi visur.  Šimtai gedinčiųjų nuo antradienio popietės ėmė plūsti į rūmus sostinės centre, norėdami atsisveikinti su prezidentu ir pirmąja ponia. Radvilų rūmų, kuriuose įsikūrusi Lenkijos prezidento rezidencija, prieigos buvo nuklotos raudonų ir baltų tulpių, gvazdikų ir narcizų žiedais. Aikštėje aplink prezidentūrą – žvakių jūra. Visas dienas iki laidotuvių Varšuvoje rinkosi dešimtys ir šimtai tūkstančių žmonių. Visą parą degė žvakės, o šalia Lenkijos prezidentūros net ir naktį nerimo šurmulys. Šimtai skautų rūpinosi tvarka: nurinkinėjo užgesusias žvakeles, tvarkė gėles. Šeštadienį daugiau nei 100 tūkst. gedinčių žmonių, kurių daugelis laikė raudonos ir baltos spalvos vėliavas, perrištas juodais kaspinais, buvo susirinkę Varšuvos centrinėje J. Pilsudskio aikštėje, kur vyko jaudinanti prezidento lėktuvo katastrofos aukų atminimo ceremonija.

Lenkijos parlamente surengta speciali ekspozicija, skirta prezidento ir 18-os parlamentarų, žuvusių per lėktuvo katastrofą, atminimui. Posėdžių salėje iškabinti gedulo juostomis perrišti žuvusiųjų portretai, o tuščiose jų darbo vietose padėtos gėlės. Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius susijaudinęs perskaitė žuvusiųjų pavardes ir savaitgalio katastrofą pavadino didžiausia tragedija Lenkijos pokario istorijoje.

Antradienį buvo priimtas oficialus sprendimas, kad pirmoji Lenkijos pora bus palaidota kartu. Tai iki šiol precedento neturintis atvejis, kai šalies vadovas laidojamas kartu su sutuoktine. Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas Dziwiszas pranešė, kad laidotuvių ceremonija prasidės sekmadienį 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku istorinėje Krokuvos Vavelio katedroje, kur nuo XIV amžiaus buvo laidojami Lenkijos valdovai. Čia palaidotas vienas garsiausių ir labiausiai lenkų gerbiamų šventųjų – vyskupas ir kankinys šv. Stanislovas (katedroje saugomos jo relikvijos) ir šv. Jadvyga. Vavelio katedroje buvo karūnuoti beveik visi Lenkijos, o vėliau – ir Lietuvos valdovai. Krokuva ilgiau nei penkis šimtmečius buvo Lenkijos sostinė – iki pat XVI amžiaus pabaigos. Katedros požemiuose palaidotos iškiliausios Lenkijos istorinės asmenybės: Kazimieras III Didysis – Lenkijos karalius, Jogaila – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Kazimieras Jogailaitis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Žygimantas Senasis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Žygimantas Augustas – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Steponas Batoras – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Jonas Sobieskis III – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Vavelio katedros kriptose palaidoti ne vien monarchų, bet ir 1794 metų sukilimo prieš Rusiją vado Tadeuszo Kosciuszkos, kuris anksčiau kovėsi JAV nepriklausomybės kare, taip pat Jozefo Pilsudskio, Lenkijos maršalo ir vadovo, Antrosios Lenkijos respublikos įkūrėjo, bei Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijos vyriausybei tremtyje vadovavusio Wladyslawo Sikorskio, žuvusio iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis 1943 metais per lėktuvo katastrofą virš Gibraltaro, nacionalinių poetų Adomo Mickevičiaus, Julijaus Slowackio bei daugelio kitų garbių lenkų, vienaip ar kitaip įėjusių ir į Lietuvos istoriją, palaikai.

Nuo gaisrų, karų ir vagysčių kentėjusi Vavelio pilis ne vieną šimtmetį buvo Lenkijos karalių karūnavimo vieta. XIX amžiuje, Lenkijai kartu su Lietuva praradus valstybingumą (tada abi tautos pateko carinės Rusijos priklausomybėn), Vavelis tapo prarastojo valstybingumo ir laisvės vilties simboliu. Vavelio karališkieji rūmai dabar yra istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus. Šv. Stanislovo ir Vaclovo bazilika yra pagrindinė Krokuvos vyskupijos bažnyčia ir viena svarbiausių šventovių Lenkijoje, kurios dauguma gyventojų yra katalikai. Šiai katedrai anksčiau vadovavo arkivyskupas Karolis Wojtyla, vėliau tapęs popiežiumi Jonu Pauliumi II.

Sekmadienį sirenos ir bažnyčių varpų dūžiai visoje Lenkijoje kvietė tyla pagerbti lėktuvo katastrofoje žuvusį šalies prezidentą Lechą Kaczynskį. Šventojo Stanislawo Kostkos bažnyčioje, esančioje Varšuvos priemiestyje, tyla buvo ypač slegianti. Šioje bažnyčioje yra palaidotas kunigas Jerzys Popielusko (Ježis Popieluška), kuris komunistiniais laikais buvo opozicinio judėjimo „Solidarumas“ dvasininkas ir kurį nužudė komunistinės slaptosios policijos agentai. Būtent į šią bažnyčią sekmadieniais klausyti mišių ateidavo L. Kaczynskis su žmona. Klauptai, kuriuose klūpėdavo prezidentas ir jo žmona, sekmadienį buvo tušti, o juos dengė tik juodu kaspinu perrišta Lenkijos vėliava. Priešais altorių buvo padėtos L. Kaczynskio ir jo žmonos nuotraukos, o greta pakabintas sąrašas, kuriame įamžintos visų per katastrofą žuvusių žmonių pavardės.

Sekmadienio rytą pirmosios poros palaikai kariniu lėktuvu iš Varšuvos atskraidinti į Krokuvą. Laidotuvės, kaip ir buvo skelbta, prasidėjo antrą valandą popiet. Gedintys žmonės iš anksto plūdo į Krokuvą, ketindami dalyvauti sekmadienį vyksiančiose pirmosios poros laidotuvėse. Laidotuvių ceremonija prasidėjo nuo lotynų kalba aukojamų šv. Mišių XIII amžiaus  raudonų plytų gotikinėje Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bazilikoje, esančioje Krokuvos senamiesčio aikštėje. Šiose pamaldose dalyvavo tik prezidento šeimos nariai, draugai, taip pat Lenkijos ir užsienio šalių lyderiai. Eiliniai gyventojai apeigas galėjo stebėti dideliuose ekranuose. Gedulingas Mišias aukojo Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas Dziwiszas. Mišių pradžioje jis kreipėsi į Rusijos prezidentą ir pabrėžė, kad įvykusi tragedija suvienijo rusų ir lenkų tautas. „Septyniasdešimt metų Katynė skyrė abi tautas, tiesos apie tuos įvykius nuslėpimas neleido užsitraukti žaizdoms“, – sakė arkivyskupas. Tačiau, pabrėžė jis, „tragedija, įvykusi prieš aštuonias dienas, atvėrė kelią gerumui: užuojauta ir pagalba, kurią mes gavome iš broliškos rusų tautos, atgaivino mūsų viltį dėl abiejų tautų susivienijimo“. Per šv. Mišias Krokuvos Dievo Motinos šventovėje buvo sakomi maldavimai įvairiomis kalbomis, tarp jų buvo ir toks: „Pasimelskime už rusų ir lenkų tautas, kad jos su Dievo pagalba palaikytų susitaikymo dialogą, pagrįstą tiesa, tarpusavio pagarba ir rūpinimusi kiekvienos tautos gerove“. Šis maldavimas buvo išsakytas ir rusų kalba.

Vėliau pirmosios poros palaikai buvo užkelti ant patrankų lafetų ir apie pusantro kilometro vežami laidotuvių procesijoje į Karališkosios Vavelio pilies katedrą. Susirinkę žmonės plojo, mėtė gėles, mojavo Lenkijos vėliavomis ir skandavo „Lechai Kaczynski! Dėkojame tau!“ Gedulingos ceremonijos metu buvo skambinama didžiausiu šalyje Žygimanto varpu. Šiuo puspenkto metro aukščio ir 12 tonų sveriančiu varpu, nulietu 1521 metais, būdavo skambinama tik per Lenkijos karalių karūnavimo ir laidojimo iškilmes.

L. Kaczynskio žūtis sukrėtė ir suvienijo lenkus, tačiau ne visi palankiai sutiko sprendimą laidoti jį Vavelyje. Jau antradienį vakare keli šimtai nepatenkintų žmonių susirinko prie Krokuvos arkivyskupijos centro ir laikė iškėlę plakatus su nepagarbiais užrašais. Protestus paskatino lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“, pirmajame puslapyje išspausdintoje redakcinėje skiltyje parašęs: „Sprendimas laidoti Vavelyje – skubotas ir emocingas. Nedera reikalauti, kad Lechas Kaczynskis po mirties prilygtų Jozefui Pilsudskiui, Lenkijos nepriklausomybės architektui... Šis sprendimas neabejotinai supriešins lenkus“. Taip kovą su žuvusiu prezidentu pradėjo kažkada žymiu disidentu buvęs, o dabar liberalaus laikraščio redaktoriumi tapęs Adamas Michnikas, keletą metų priešinęsis tvirtai krikščioniškai prezidento pozicijai. Juo sekdami antradienio vakarą apie 500 žmonių Krokuvos centre surengė triukšmingą protestą, kurio metu mojavo plakatais su užrašais: „Ne Krokuvoje, ne Vavelyje“, „Ar esate tikri, kad jis lygus karaliams?“

Kiti nepatenkintieji organizavo protesto kampanijas socialiniame tinkle „Facebook“. Iki trečiadienio puslapyje „Ne Kaczynskio palaidojimui Vavelyje“ užsiregistravo 40 tūkst. gerbėjų. Dar beveik 5 tūkst. užsiregistravo grupėje, ironišku pavadinimu „Aš taip pat noriu būti palaidotas Vavelyje“. Buvo renkami parašai prieš Kaczynskių poros laidojimą Vavelyje. Nedideli protestuotojų būreliai rinkosi ir kai kuriuose kituose Lenkijos miestuose. Visas dienas dienraštis pylė žibalą į ugnį ir rašė: „Vavelis – didžiausia lenkų šventovė, o ne paprastos kapinės, kur laidojimas priklauso tik nuo šeimos sprendimo. Laidojimas Vavelyje turi būti nacionalinės diskusijos ir plataus visuomenės sutikimo išdava. Taip būtų prideramiau ir demokratiškiau“. Protestuotojai susilaukė paramos ir iš žinomo lenkų režisierius Andrzejaus Waidos, pareiškusio, kad sprendimas palaidoti žuvusį prezidentą Krokuvos Vavelyje, šalia Lenkijos karalių, gali suskaldyti Lenkijos visuomenę. Režisieriaus nuomone, prezidentas Kaczynskis buvo geras ir kuklus žmogus, todėl nėra jokių priežasčių jį laidoti Vavelyje, tarp Lenkijos karalių, šalia maršalo Jozefo Pilsudskio. Jis pareiškė: „Mes kreipiamės į bažnytinę valdžią, prašydami surasti būdą pakeisti šį labai nesėkmingą sprendimą, skubotai priimtą gedulo ir sielvarto minutėmis“.

Tačiau nepaisant šių išsišokimų ir trečiadienį, ir kitomis dienomis žmonės Varšuvoje kantriai laukė ilgose eilėse merkiant lietui, kad galėtų pamatyti prezidentūroje pašarvotus pirmosios poros karstus. L. Kaczynskio asmenyje daugelis lenkų matė patriotą, tvirtos moralės žmogų ir uolų kataliką. Įsiliepsnojantį ginčą diplomatiškai užgesino Lenkijos Katalikų Bažnyčios hierarchai, paraginę užbaigti nesutarimus dėl laidotuvių vietos. „Turime gerbti šį sprendimą“, – lenkų naujienų agentūrai PAP sakė vyskupas Stanislawas Budzikas, Lenkijos vyskupų konferencijos sekretorius. Vyskupas S. Budzikas teigė: „Kripta bus tinkama vieta pagerbti prieš 70 metų įvykusių Katynės žudynių aukų bei prezidento ir visų žmonių, kurie žuvo tarnaudami Lenkijai, atminimą“. Bažnyčiai pareiškus savo tvirtą nuomonę, protestuotojai, kad ir nenoromis, turėjo sutikti su šiuo sprendimu. (Šalia Kaczynskių sarkofago turėtų atsirasti lenta su visų aviacijos katastrofos prie Smolensko aukų sąrašu. Ji bus atidengta birželio 18 dieną.)

Kita problema, iškilusi laidotuvių metu ir prieš jas, tapo netikėtas pelenų debesis iš Islandijos ugnikalnio, dėl kurio sutriko skrydžiai Europoje. Oro eismas palaipsniui buvo nutrauktas visose Europos šalyse. Tai sukliudė (ar tapo pretekstu) užsienio šalių vadovams atvykti į laidotuves. Laidotuvių ceremonijoje žadėjo dalyvauti JAV prezidentas Barackas Obama su žmona Michelle, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis, Velso princas Charlesas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Horstas Köhleris, Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy, Ispanijos karalius Juanas Carlosas su žmona Sofija ir šalies premjeras Jose Luis Zapatero, Italijos ministras pirmininkas Silvio Berluskoni, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei prezidentas Valdas Adamkus, taip pat Ukrainos vadovas Vladimiras Janukovičius ir prezidentas Viktoras Juščenka, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, Latvijos, Estijos, Austrijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Izraelio, Rumunijos, Vengrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Albanijos, Serbijos, Šveicarijos, Makedonijos, Kipro, Turkijos, Kosovo ir Moldavijos vadovai, Švedijos karalius Karolis Gustavas XVI ir Norvegijos karalius Haraldas V, Belgijos sosto įpėdinis Filipas ir Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henrikas. Taip pat buvo laukiama Kanados ministro pirmininko Stepheno Harperio bei Kinijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Palestinos, Kuveito, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Nigerijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Jemeno, Angolos, Azerbaidžano, Malaizijos, Malio, Pietų Korėjos ir Indijos atstovų. Į laidotuves atvažiuoti planavo ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Tarybos pirmininkai Jerzy Buzekas, Jose Manuelis Barroso ir Hermanas Van Rompuy, Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjoernas Jaglandas. Dauguma jų dėl ugnikalnio pelenų debesies laidotuvėse dalyvauti negalėjo. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepaisydama sunkumų, į laidotuves vykti nusprendė automobiliu. (Dėl sulaikytų skrydžių virš Europos erdvės laidotuvių iškilmėse prezidentas Valdas Adamkus, lankęsis JAV, dalyvauti negalėjo.) JAV prezidentas Barackas Obama ir daugelis kitų lyderių buvo priversti atsisakyti planų dalyvauti ceremonijose dėl chaoso oro transporte. Laidotuvėse dalyvavo Rusijos prezidentas D. Medvedevas, Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius, taip pat jau trečiasis Ukrainos prezidentas V. Juščenka. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas, Pietų Korėjos premjeras Chung Un-Chanas, Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi ir Švedijos karalius Karlas VI Gustavas pranešė, jog negalės atvykti dėl lėktuvų skrydžių atšaukimo. Iš pradžių buvo numatoma, kad į laidotuves atvyks maždaug 90 užsienio delegacijų, tačiau negalėjo atvykti net 32 delegacijos. Apgailėtina, kad daugelis įtakingų pasaulio ir Bendrijos lyderių, tarp jų Europos Komisijos vadovas Jose Manuel Barroso ir ES prezidentas Hermanas Van Rompuy neatskrido į Lenkiją dėl vulkaninių pelenų debesies. Europos Parlamentui vadovaujantis lenkas Jerzy Buzekas atvyko į Krokuvą automobiliu. Antžeminiu transportu į Krokuvą taip pat atvyko Estijos ministras pirmininkas ir Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Lietuvos bei Latvijos prezidentai. Tik kitą dieną po laidotuvių galėjęs atvykti Estijos prezidentas prezidentą L. Kaczynskį pagerbė atskirai.

© 2010 „XXI amžius“