Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Įpareigojantys krikščionybės turtai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su jaunaisiais Maltos katalikais

Sekuliarizmo vilionės

Krikščioniškojo tikėjimo skleidimas Maltoje siekia apaštalų laikus, todėl visiškai suprantama, kad vizito į šią šalį metu sakytose kalbose ir homilijose popiežius Benediktas XVI rėmėsi Evangelijos mokymu ir liudijimu. Štai praėjusį sekmadienį, balandžio 18 dieną, Florianos miesto centrinėje aikštelėje aukotų šv. Mišių homilijoje, kreipdamasis į dešimtis tūkstančių pamaldose dalyvavusių maltiečių, Šventasis Tėvas pirmiausia paminėjo šiuo jo apsilankymu švenčiamą vietinei Bažnyčiai svarbiausio istorinio įvykio – šv. Pauliaus išsilaipinimo Maltos saloje – 1950 metų sukaktį.

Popiežiaus Benedikto XVI pontifikato penkmetis

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su buvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu ir jo žmona Maria

Šią savaitę minint popiežiaus Benedikto XVI pontifikato penktąsias metines – 265-uoju apaštalo šv. Petro įpėdiniu jis konklavoje buvo išrinktas 2005 metų balandžio 19 dieną ir po penkių dienų, balandžio 24-ąją, įvyko iškilminga inauguracija – apžvelgiami Šventojo Tėvo nuveikti darbai valdant 1,2 milijardo narių turinčią Katalikų Bažnyčią. Penkerių metų laikotarpis nėra ilgas – pontifikatas tik įsibėgėja, bet visi komentatoriai  pripažįsta, kad padaryta tikrai daug grąžinant religiją į viešąją erdvę sekuliarizuotoje visuomenėje bei gailestingąjį ir mylintį Dievą į išsiilgusio žmogaus širdį.

Lenkijos prezidento paskutinė kelionė

L. ir M. Kaczynskių kapas Krokuvos Vavelio katedroje

Praėjusią savaitę gedulingi maršai ir iškilmingos eisenos lydėjo parvežamus aviakatastrofoje prie Smolensko balandžio 10-ąją Lenkijos valstybinės delegacijos žuvusiųjų palaikus. Pirmasis į tėvynę sugrįžo prezidento L. Kaczynskio kūnas (į Varšuvą jo palaikai pargabenti sekmadienį). Antradienį parvežti pirmadienį identifikuoti prezidento žmonos Marios palaikai. Tą antradienį į Varšuvą grįžo dar 40 žuvusiųjų palaikai. Katafalkui su L. ir M. Kaczynskių palaikais lėtai važiuojant į miesto centre esančią prezidentūrą, ant šaligatvių rikiavosi minios žmonių, mėtydami ant gedulingo eskorto kelio gėles. Karstas su Marios Kaczynskos palaikais buvo pastatytas šalia Lenkijos prezidento L. Kaczynskio karsto prezidento rūmų Kolonų salėje, kurioje šalies prezidentai patvirtindavo ir paleisdavo vyriausybes.

Nuo siuvimo mašinų mechaniko iki vyskupijos kanclerio

Mons. Juozas Pečiukonis

Ateinantį sekmadienį, balandžio 25 dieną 12 val., Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje šv. Mišiose bus meldžiamasi ne tik už parapiją, bet ir 60-metį šiandien švenčiantį jos kleboną. Taip pat bus paminėtas atkurtoje Lietuvoje pirmosios tikintiesiems grąžintos bažnyčios 20-metis. Apie tai, kaip sekėsi atstatyti Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią, atkurti parapiją, kokius rūpesčius teko patirti, apie savo kelią į kunigystę „XXI amžiui“ pasakoja šios parapijos klebonas, Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris mons. Juozas PEČIUKONIS.

Beveik 50 metų dirbęs kaimo klebonu

Kun. Vytautas Užkuraitis 2000 metais

Balandžio 13 dieną kunigystės 50-metį minėjo Marijampolės specialiuosiuose globos namuose gyvenantis Vytautas UŽKURAITIS. Rugsėjo 8 dieną jam sukaks 80 metų. Taigi yra proga pasikalbėti su šiuo kukliu kunigu, per savo gyvenimo metus klebonavusiu tik kaimo parapijose.

Iš kur esate kilęs, kaip brendo Jūsų pašaukimas?

Lietuvos marijonų senbuvio mintys

Kun. Kazimieras Valeikis MIC Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Marijampolėje, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolijos Lietuvos Šv. Jurgio provincijos vienuolyne, gyvena šeši  kunigai ir vyskupas Juozas Žemaitis. Vyriausias iš jų – 93-uosius gyvenimo metus einantis Kazimieras VALEIKIS. Balandžio 13-ąją jis šventė kunigystės 50-metį. Kunigu K. Valeikis tapo būdamas 42 metų, taigi gerokai vyresnis nei 10 jo bendrakursių, kuriuos 1960 m. balandžio 13 dieną Kauno Arkikatedroje įšventino vyskupas Julijonas Steponavičius. Kunigystės jubiliejaus proga Marijampolės marijonų vienuolyne su garbiuoju kunigu kalbamės apie nueitą jo gyvenimo kelią.

Dvasingumo sklaida mažuose miesteliuose

Emilija Janulytė

Pasitinkant Apaštalinį nuncijų arkivyskupą Luigi Bonazzi ir Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį

Kovo 18–29 dienomis Kuršėnuose, Širvintose, Rokiškyje, Lukšiuose (Šakių r.) ir Utenoje vyko tęstinė mokslinė konferencija „Dvasingumo sklaida ugdymo realybėje“. Kuršėnuose ją pranešimu „Požiūris į visuomenės dvasingumą“  pradėjo garbingas svečias – Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Luigi Bonazzi. Konferencijos globėjas – Šiaulių vyskupas, Lietuvos kariuomenės ordinaras Eugenijus Bartulis.

Tegul šventės stebuklas gyvena mumyse

Remigijus Čepas,

Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos tikybos mokytojas

Rima Klenauskienė, Audronė Šiuipienė,

pradinių  klasių mokytojos

Klebonas kun. Saulius Paliūnas stebi, kaip vaikai ridena margučius

Balandžio 8 dieną Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Saulius Paliūnas sukvietė miesto vaikus švęsti vaikų dieną „Rid rid margučiai“. Nešini pintinėlėmis su margučiais, gėlių puokštėmis ir balionais į šv. Mišias atskubėjo Daugėlių pagrindinės mokyklos, Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos, Pavenčių vidurinės mokyklos pradinukai. Mažiausieji šventės dalyviai Daugėlių lopšelio-darželio „Buratinas“, Kuršėnų lopšelių-darželių „Eglutė“, „Nykštukas“ ir Daugėlių lopšelio-darželio vaikučiai pasijuto  tikri šventės šeimininkai: deklamavo eilėraštukus, giedojo giesmeles, sveikino vieni kitus su šv. Velykomis.

Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos „konkurentai“ ( 2 )

Šiandien „XXI amžius“ skelbia antrąją straipsnio dalį, pasakojančią apie Lietuvoje gyvenančių azerbaidžaniečių viltis, rūpesčius ir... nesutarimus. Šiandien mūsų svečiai – Lietuvoje nuo seno gyvenantys azerbaidžaniečiai Ragim Sadijev, Mahal Mamadov ir Nadžaf Musajev. Su jais kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.