2010 m. balandžio 28 d.
Nr. 32
(1817)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Žiauri Černobylio ateitis

Dr. Juozas Prušinskas

Kiekvienais metais į Minską suvažiuoja medikai, mokslininkai, daugelio šalių Černobylio atominės elektrinės katastrofos padarinių likvidavime dalyvavusiųjų artimieji ar patys likvidatoriai. Praėjus daugiau nei 24 metams, fiksuojamas dabar esamas poveikis likvidatorių, jų artimųjų ir žmonių, gyvenančių labiausiai užterštoje aplinkoje, sveikatai.

Nepriklausomi medikai ir mokslininkai teigė, kad  tikrasis Černobylis prasidės tada, kai pradės gimdyti tie, kurie gimė po Černobylio. Gyvenimas patvirtino šią tiesą.

Pasikeitė jaunosios kartos ligų diapazonas. Jei iki avarijos vaikai sirgdavo 2–3 ligomis (kvėpavimo takų, alergijomis ar širdies sistemos), tai po katastrofos ligų diapazonas apima jau 6–8 ligas, čia vyrauja širdies sistemos, kvėpavimo, alergijos, nervų sistemos, virškinimo trakto sutrikimai.

Trys milijonai vaikų, kuriems reikalingas gydymas, ir ne iki 2016 metų, o anksčiau, leidžia įsivaizduoti skaičių tų, kurie rimtai susirgs ateityje. Jų gyvenimas bus subjaurotas, kaip ir jų vaikystė. Daugelis mirs anksčiau laiko.

Konferencijoje buvo įrodyta „taikaus“ atomo pasekmių ilgaamžiškumas bei negrįžtamas poveikis to, ką mes jausime ne vieną tūkstantmetį. Tai žiauru. Nes tai, kas matosi jau šiandien, dar labiau ryškės ir net didžiausi politiniai melagiai savo kalbomis nepaslėps greta gatve einančių trikojų ar dvigalvių. Blogiausia, kad išryškėjo anksčiau nežinomų ligų sindromas: ekologinio spaudimo, chroniško nuovargio, respiraciniai, disstresiniai sindromai, naujagimių toksinė gelta ir kitos. Gimsta vis daugiau vaikų, kurie yra maži seniai: jų sumažėjusi imunoreakcija, iškreiptos imunobiologinės organizmo savybės, formuojasi antrinis imunodeficitas, auga infekcinių ligų, alerginių ir autoimuninių patologijų skaičius ir vaikų onkologiniai susirgimai. Visi pokyčiai vyksta molekuliniame, tarpląsteliniame, branduoliniame ar organiniame lygmenyse, todėl gydytojai negali ligų laiku nustatyti ir gydyti. Neigiamas poveikis organizmui vis auga, o kai įvykus menkai krizei išryškėja, žmogų išgelbėti būna per vėlu. Kuo stipresnės organizmo kompensacinės galimybės, tuo liga pasireiškia vėliau. Tai neretai lemia ligos išvešėjimą visame kūne.

Konferencijoje buvo pateikta labai žiauri perspektyva: intelektualinio pažeidimo pikas pasireiškia tiems, kurie buvo apšvitinti nėštumo metu ar iki pusantrų metų amžiaus; palyginti su ikičernobyliniu laikotarpiu, vaikų skydliaukės vėžio susirgimų skaičius padidėjo 89 kartus; vaikų ligas nulemia „genetiškai nesveiki tėvai“.

Galutinė diagnozė: neterminuotas progresuojantis počernobylinis genetinis sindromas, socialinis iškrypimas, politiniai žaidimai. Visi šie trys faktoriai lemia vandenų ir juose esančių gyvių bei augmenijos išsigimimą; sausumos floros ir faunos genetinius, struktūrinius ir kosmetinius pokyčius; žmonių endokrininio, hormoninio ir genetinio visų organų ir organizmo skysčių negrįžtamo pokyčio sindromą; ligų piktybėjimą.

 „Aš išsaugojau daug instrukcijų... Visiškai slaptų... Visas jums atiduosiu... Parašykite sąžiningą knygą... Užkrėstos vištienos apdorojimo instrukcija... Jos apdorojimo ceche reikėjo būti apsirengus kaip užterštoje teritorijoje kontaktuojant su radioaktyviais elementais: su guminėmis pirštinėmis ir guminiais chalatais, batais ir kitkuo.“ Ar įsivaizduojate, kas slepiasi už tokių žodžių?

Likviduotojai bei užterštų vietovių gyventojai ir dabar nesupranta, kodėl jie tapo antrarūšiais. Ilgas tiek valstybės, tiek visuomenės socialinis abejingumas jų atžvilgiu paskatino savižudybes.

Dabar jau bręsta skydliaukių ligų padidėjimas: gimusieji po Černobylio tragedijos ir  jų vaikai. Ir šiuos dešimt metų ji bus ryškiausia, nes  atėjo cezio ir stroncio egzistavimo pusperiodo laikas, jų veiklą perima ilgesnio veikimo radionuklidai, nuo kurių didžiausias apsigimimų skaičius laukiamas ketvirtoje šeštoje kartose. Augalai Černobylyje išgyveno tik tie, kurių šaknys siekė giliau negu radiacinis žemės sluoksnio pakenkimas. Kiti modifikavosi arba išnyko.

Lietuvoje jau mirė 1250 likvidatorių. Siaubingi mokslinių tyrimų rezultatai rodo apie motinos pieno užterštumą, kad leidžiamos normos 89 proc. pieno mėginių buvo užteršti cezio – 137, stroncio 90–81 proc. Be to, buvo užfiksuotas padidintas švino, kadmio, gyvsidabrio, nitratų, pesticidų ir kitų kenksmingų medžiagų kiekis. Ištyrus gimdos gleivinę – 100 proc. mėginiuose buvo rasta radioaktyviojo cezio, o 10–20 proc. mėginiai buvo labai radioaktyvūs. Šios išvados yra moksliškai patikimos. Jos ir rodo, kodėl daugiau kaip 88,5 karto padaugėjo vaikų skydliaukės vėžio susirgimų, 12,9 karto – paauglių ir 4,6 karto suaugusiųjų.

Mokslininkai teigia, kad Černobylio avarija pasekmių likviduotojams sukels amžinus pokyčius: seni sirgs vaikiškomis, o vaikai – senelių ligomis. Negalima užmiršti, jog „taikaus“ atomo išsilaisvinimo kely yra paprasti žmonės. Šimtai tūkstančių palikuonių turės kantriai ieškoti būdų, kaip gyventi su  sunkiomis, paveldimomis, turinčiomis polinkį piktybėti ligomis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija