Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Maltos pavyzdys: krikščionių vertybių ir visuomeninio gyvenimo darna

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Maltos prezidento šeima atsako į tikinčiųjų sveikinimus

Naujoji ideologinė kova

Popiežiui Benediktui XVI lankantis Maltoje dėmesio susilaukė ne tik jo išsakytos įžvalgos, bet ir jį priėmusios šalies prezidento Džordžo Abelos tikėjimą ginančios mintys. Tuo labiau kad dabartinėje sekuliarizmo epochoje Europos kontinentui priklausančių šalių vadovams labai neįprasta viešai pabrėžti savo krikščioniškas nuostatas, nes galima iš laicistinės žiniasklaidos susilaukti kaltinimų dėl vadinamojo „šventeiviškumo“. Prezidentas D. Abela, nors priklauso kairuoliškai leiboristų (socialdemokratų) partijai, tvirtai laikosi tautos katalikiškųjų tradicijų. Jis atvirai pareiškė nepritariąs Europos žmogaus teisių teismo sprendimui iš mokyklų pašalinti kryžių.

Tautos krikščioniškoji misija

Mindaugas BUIKA

Popiežius atsisveikina su Malta ant lėktuvo trapo

Padėka už svetingą priėmimą

Popiežius Benediktas XVI praėjusios savaitės bendrojoje audiencijoje dalydamasis įspūdžiais iš apaštalinės kelionės į Maltą dar kartą atkreipė dėmesį į šios šalies gyvenimą ir kultūrą, giliai įsišaknijusią „krikščioniškąją viziją“, kuri galėtų būti pavyzdžiu ir kitoms Europos tautoms. Vizitas buvo skirtas paminėti apaštalo šv. Pauliaus  išsilaipinimo Viduržemio jūros saloje 1950-osioms metinėms. (Plačiau apie šį įvykį ir apaštalo šv. Pauliaus tris mėnesius trukusį svečiavimąsi Maltoje evangelistas šv. Lukas aprašė Apaštalų darbų knygoje (Apd, 27-28)).

Lenkijos karinė kontržvalgyba žino L. Kazcynskio žūties paslaptį?

Mindaugas Peleckis

Lenkijos prezidentas Lechas Kazcynskis

Kol Lenkijos prezidento Lecho Kazcynskio ir su juo skridusių žmonių žūties paslaptis tebėra mįslė, kaimyninės šalies spaudoje pasirodė informacijos, jog yra viena tarnyba, kuri tiksliai žino, kas nutiko balandžio 10-ąją prie Smolensko. Tai – Lenkijos karinė kontržvalgyba (SKW, Służba kontrwywiadu wojskowego).

Kas gi yra ši paslaptinga organizacija, apie kurią kalbama tik puse lūpų? SKW įkurta 2006 m. spalio 1 dieną kartu su SWW (Lenkijos karine žvalgyba). Šios tarnybos atsirado 2006 metais reformavus Lenkijos žvalgybos sistemą. Žvalgybininkai yra pavaldūs Lenkijos vyriausybei, Gynybos ministerijai, jų veiklą kontroliuoja Seimo Specialiųjų tarnybų komitetas. SKW ir SWW nėra pavaldūs prokuratūrai.

Apie paskutinįjį Lenkijos prezidentą tremtyje

Ryszardas Kaczorowskis su žmona

Per Lenkijos valstybinę delegaciją skraidinusio lėktuvo avariją balandžio 10-ąją, be Lecho Kaczynskio, žuvo dar vienas prezidentas – tai paskutinysis Lenkijos prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis, ėjęs 91-uosius metus. Ši pavardė nedaug kam girdėta, nes prezidentu jis tapo 1989 metais, kai Lenkija, valdoma komunistinio režimo, jau vadavosi iš jo. Balandžio 10-ąją reikšdama nuoširdžią užuojautą prezidento Lecho Kaczynskio, jo sutuoktinės ir daugelio iškilių sūnų bei dukterų netekusiai lenkų tautai, Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II atskirai paminėjo ir R. Kaczorowskio pavardę. „Tokių iškilių Lenkijos asmenybių kaip prezidento tremtyje žūtis tik padidina šią tragediją“, – sakė Jungtinės Karalystės monarchė, neseniai Didžiosios Britanijos sostinėje gyvenusį R. Kaczorowskį apdovanojusi Šv. Mykolo ir šv. Jurgio ordinu.

Lenkijos vyriausybės tremtyje vadovo žūtis vis dar neįminta

Generolas Wladyslawas Sikorskis

Lenkijos prezidento L. Ka-czynskio ir jį lydėjusios delegacijos netikėta žūtis primena kitą skausmingą XX amžiaus Lenkijos istorijos puslapį. Tai – 1943-iųjų liepos 4-osios tragedija Gibraltare, kai sudužus britų oro pajėgų lėktuvui „Liberator“ žuvo Lenkijos laisvųjų karo pajėgų vadas ir vyriausybės vadovas tremtyje generolas Wladyslawas Sikorskis. Aukštų pareigūnų skrydžiams pritaikytas bombonešis sudužo vos pakilęs iš britų karinės oro bazės Gibraltare. Per šią katastrofą, sukrėtusią Lenkiją ir už jos ribų gyvenančius lenkus, žuvo visi 16 keleivių – kartu su W. Sikorskiu į Londoną skridę karo vadai ir šeimos nariai. Gyvas išliko tik lėktuvo pilotas čekas Maxas Prchalas, kuris sulaužytomis kojomis išsikapstė iš skęstančių lėktuvo nuolaužų. Oficialaus britų armijos tyrimo metu nustatyta, kad tragedija įvyko dėl techninio gedimo – užstrigusių vairalazdžių.

Lenkija neteko perspektyvaus kariškio

Generolas Franciszekas Gągoras

Balandžio 21-ąją Lenkijoje buvo palaidotas Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas gene-rolas Franciszekas Gągoras, su Lenkijos vyriausybine delegacija žuvęs aviakatastrofoje prie Smolensko (Rusija). Jis buvo laikomas kandidatu užimti aukštą NATO postą. Generolas buvo palaidotas su karine pagarba Varšuvos karių kapinėse greta kitų lenkų karių, pasipriešinimo kovotojų, visuomenės veikėjų.

Vladimiro Poznerio vilionės

Gintaras Visockas

Rusijos žurnalistas Vladimiras Pozneris ilgą laiką buvo sovietų valdžios veidu Vakarų žiniasklaidoje

Balandžio 7 dieną „Transparency International“ Lietuvos skyrius savo internetiniame puslapyje viešai paskelbė, jog visus besidominčius žiniasklaidos padėtimi kviečia dalyvauti išskirtinėje renginių ciklo „Žurnalistų pusryčiai“ diskusijoje „Pusryčiai Nr. 9: esminiai žurnalistikos principai ir žodžio laisvė“. Skelbimas skambėjo viliojančiai: vakaras su autoritetingu Rusijos žurnalistu Vladimiru Pozneriu. Įspūdinga biografija galintis pasigirti V. Pozneris, kurį laiką buvęs sovietų valdžios veidu Vakarų žiniasklaidoje, viename interviu pasakė: „Gailiuosi, kad geriausius metus iššvaisčiau užsiimdamas propaganda“.

Europos katastrofa

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Europos žemėlapis, rodantis, koks buvo radiacijos lygis per pirmąsias šešias dienas po Černobylio avarijos

Kukliai Černobylio avarija vadinama nelaimė iš tiesų buvo kontinentinio lygio katastrofa, kurios metu nukentėjo šimtai milijonų žmonių. Ko verta vien iš už geležinės uždangos išsprūdusi informacija apie milijoną nukentėjusių vaikų? Iš tiesų daugiau ar mažiau nukentėjo visi, kuriuos palietė radiacija.

Atominės bombos sprogimo vietoje Hirosimoje įrengtas didžiulis memorialas, kuriame paliktas „sutirpęs“ namas. Jo geležinis karkasas primena buvusią ir įspėja apie būsimas žmonijos katastrofas, kurios įvyks, jei nebus sureguliuotas branduolinės energijos naudojimas. Čia yra įrengtas muziejus, kuriame galima rasti visą informaciją apie tragediją, kad žmonija pasimokytų ir daugiau klaidų nedarytų. Specialiose Japonijos medicinos įstaigose sukaupta didžiulė patirtis, gydant nukentėjusias Hirosimos aukas. Kasmet šalyje organizuojamos tarptautiniai minėjimai-konferencijos radiaciniam pavojui aptarti ir prevencinėm priemonės kurti. Taip pirmoji nukentėjusi nuo atominės bombos šalis rūpinasi, kad nelaimė nepasikartotų.

Apie jotvingius

Knygos pristatymas Signatarų namuose

Enciklopedijose nurodoma, jog baltų genčių grupei priklausantys jotvingiai gyveno dabartinės Lietuvos pietuose, Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose, kur dabar gyvena daugiausia lietuvių, save laikančių jotvingių palikuonimis.

Kovo pradžioje Signatarų namuose įvyko solidžios knygos „TERRA JATWEZENORUM“ (Jotvingių kraštas) sutiktuvės. Knygą 2009 metais išleido Punsko „Aušros“ leidykla, finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Tai jau šeštas leidinio pristatymas skaitytojams. Programinę tarybą sudaro trys žymūs mokslininkai – akad. prof. Zigmas Zinkevičius, dr. Marytė Černelienė ir dr. Bronius Makauskas. Vyriausias redaktorius ir knygos sumanytojas bei sudarytojas, poetas, vertėjas ir publicistas Sigitas Birgelis sakė: „Mes, gyvenantys Suvalkų krašte, save laikome jotvingiais. Jie, kartu kovoję, gynęsi nuo priešų, ištirpo lietuvių tautoje. Šį savo darbą skiriame dingusiems jotvingiams ir tiems, kuriems brangus baltų paveldas“.

Žmogus be sielos kultūros – tuščiaviduris

Bronius VERTELKA

Pietų pertraukos metu (iš kairės) Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, Smilgių bibliotekininkas Edvardas Vaičius ir vilnietis dr. Rimantas Miknys

Balandžio 8-ąją Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Lietuvos kultūros kontekste“. Įžanginį žodį apie G. Petkevičaitę-Bitę tarė  bibliotekos, kuri  jau 21 metai vadinama rašytojos vardu, direktorė Rima Maselytė. Ji informavo, jog  sudarytas G. Petkevičaitės-Bitės  150-mečiui skirtų jubiliejinių renginių komitetas, kurio pirmininkas – Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas.

Didėja mokslininkų istorikų gretos

Istorijos mokslų daktarė Aušra Jurevičiūtė

Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejaus mokslinė bendradarbė Aušra Jurevičiūtė Vytauto Didžiojo universiteto mokslinėje taryboje apgynė humanitarinių mokslų srities istorijos disertaciją „Buvusių karių organizacijos ir jų vaidmuo Lietuvos vidaus politikoje 1923–1940 m.“ ir jai suteiktas daktaro mokslo laipsnis. A. Jurevičiūtė, kuri, beje, eina Lietuvos kariuomenės karių kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities pirmininkės pareigas, sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ klausimus.

Saulė šviečia lygiai visiems

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Mato Šalčiaus atminimo lenta (bareljefo autorius Gediminas Piekuras)

Nenuilstantis keliautojas, uolus pedagogas, aktyvus visuomenininkas, rašytojas ir žurnalistas... Tiek daug veiklos sričių aprėpia garsaus mūsų tautiečio Mato Šalčiaus turtinga ir įvairiaspalvė biografija. Šiais metais pažymėsime šio iškilaus žmogaus 120-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. Vyresniosios kartos tautiečių atmintyje tikriausiai dar gyva M. Šalčiaus prieškaryje išleista šešių tomų kelioninių reportažų knyga „Svečiuose pas 40 tautų“, už kurią 1936 m. vasario 16-ąją autorius gavo solidžią Spaudos fondo premiją.

JAV ir pasaulį tobulinti bandantis lietuvis

Dr. Petras Ironis Jokubka

Amerikos lietuvis dr. Petras Ironis Jokubka, didis patriotas, yra vienas vyriausių užsienio lietuvių. Dr. P. I. Jokubka yra teisininkas, politologas, visuomenės veikėjas, atsargos karininkas, šaulių organizacijos narys.

„XXI amžiaus“ skaitytojams siūlome kiek patrumpintą dr. Kazio Ėringio straipsnį „Apie dr. Petro Ironio Jokubkos veikalą „American nationality and the A.N.O.“ Beveik 1000 puslapių veikale anglų kalba P. I. Jokubka pataria, kaip turėtų būti kuriamos JAV partijos, kaip turėtų funkcionuoti valstybė, įstatymų leidybos ir vykdomieji organai, teismai. Be to, autorius skiria daug dėmesio šeimai, svarsto, ką reikėtų daryti, kad ji sutvirtėtų, pagerėtų moralė, vystytųsi kultūra.

Ministras lyg akmuo, verčiantis vežimą į griovį, arba  Kaip išlaikyti rimtį valstybėje

Praėjusią savaitę Lietuvos politinį gyvenimą sudrebino išties makabriški įvykiai, einantys lygiagrečiai su kultūros ministro keitimo klausimu. Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas nusprendė atšaukti iš kultūros ministro pareigų savo partijos narį Remigijų Vilkaitį, deleguotą į šį postą 2008 metais. „Prisikėlėliai“ teigė, kad jų netenkina ministro ir ministerijos darbo kokybė bei situacija kultūros srityje. Tautos prisikėlimo partijai atšaukus iš šio posto pačių deleguotą R. Vilkaitį, į kultūros ministrus buvo siūloma A. Valinsko kandidatūra.

Mafijos ,,stogų“ paieškos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Kovo 20 dieną per Lietuvą nuvilnijo žinia apie tai, kad netoli Kauno rastas nužudytas Drąsius Kedys, nuo 2008 metų pabaigos atkakliai kovojęs su jo dukrelę prievartavusiu įtakingu pedofilų klanu. Nuo 2009 metų spalio 5 dienos šis kaunietis buvo ieškomas neva dėl teisėjo J. Furmanavičiaus ir jo bičiulės V. Naruševičienės nužudymo. Stebina ciniškas prokuratūros atstovų melas, kad D. Kedys esą mirė apsinuodijęs alkoholiu ir sušalęs – juk Kedžio artimieji ir patyrę ekspertai matė akivaizdžius smurto pėdsakus. Keliamos kelios smurtinės mirties versijos. Pirma – kad J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę nužudė savo nusikaltimus siekiantis nuslėpti pedofilų klanas, o D. Kedys pasislėpė supratęs, kad bus apkaltintas nužudymu, kol buvo nusikaltėlių surastas ir nužudytas. Antra – kad kaunietis ilgai slapstėsi, bet prieš gerą mėnesį buvo sugautas, slapta kalinamas ir galiausiai nužudytas. Ir trečia – kad D. Kedys buvo pagrobtas dar 2009 metų spalio 5 dienos ryte, išgabentas iš Kauno ir laikomas įkalintas, o nusikaltėliai nužudė J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. Nužudymu apkaltintas D. Kedys. Nusikaltėliai nusprendė juo atsikratyti, nes bijojo, kad jų kalinamas kovotojas su pedofilija bus išlaisvintas ir visa tiesa bus atskleista.