Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tautos krikščioniškoji misija

Mindaugas BUIKA

Popiežius atsisveikina su Malta ant lėktuvo trapo

Šventasis Tėvas meldžiasi prie apaštalo šv. Pauliaus grotos

Padėka už svetingą priėmimą

Popiežius Benediktas XVI praėjusios savaitės bendrojoje audiencijoje dalydamasis įspūdžiais iš apaštalinės kelionės į Maltą dar kartą atkreipė dėmesį į šios šalies gyvenimą ir kultūrą, giliai įsišaknijusią „krikščioniškąją viziją“, kuri galėtų būti pavyzdžiu ir kitoms Europos tautoms. Vizitas buvo skirtas paminėti apaštalo šv. Pauliaus  išsilaipinimo Viduržemio jūros saloje 1950-osioms metinėms. (Plačiau apie šį įvykį ir apaštalo šv. Pauliaus tris mėnesius trukusį svečiavimąsi Maltoje evangelistas šv. Lukas aprašė Apaštalų darbų knygoje (Apd, 27-28)).

„Kaip ir apaštalas šv. Paulius, patyriau tikrai nepaprastą maltiečių svetingumą ir todėl noriu dar kartą išreikšti nuoširdžią padėką respublikos prezidentui, vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms, – kalbėjo Šventasis Tėvas balandžio 21 dienos bendrojoje audiencijoje. – Taip pat broliškai dėkoju šalies vyskupams ir visiems tiems, kurie bendradarbiavo ruošdami šį šventišką susitikimą tarp šv. Petro įpėdinio ir Maltos žmonių.“

Prisimindamas vizito į Maltą detales, Šventasis Tėvas pastebėjo, kad yra visiškai suprantama, jog  po iškilmingo sutikimo sostinės Valetos oro uoste jis pirmiausia nuvyko pasimelsti prie šv. Pauliaus grotos, tai yra į apaštalo išsilaipinimo vietą, ir padėkoti už maltiečiams atneštą tikėjimo dovaną. Popiežius atkreipė dėmesį, kad krikščionybės pradžia šioje Viduržemio saloje patvirtina „Dievo Apvaizdos planų slėpiningumą“: juk šv. Pauliaus išsilaipinimas Maltoje buvo visiškai jo neplanuotas (kaip ir paties apaštalo atsivertimas kelyje į Damaską). Tačiau po apsilankymo Maltoje „užgimė uoli ir tvirta krikščionių bendruomenė, kuri ir po beveik 2000 metų yra ištikima Evangelijai bei derina su ja sudėtingų šiandienos klausimų sprendimą“. Tai nėra lengva, pripažino Benediktas XVI, nurodydamas į dabartinio sekuliarizmo spaudimą ir netgi antikrikščioniškas nuostatas Vakarų pasaulyje, kuriam priklauso ir Malta, nuo 2004 metų esanti Europos Sąjungos nare. „Bet maltiečiai žino, kaip krikščioniškoje vizijoje rasti atsakymą į naujuosius iššūkius. Kaip to ženklas, pavyzdžiui, yra jų išlaikyta gili pagarba negimusiai gyvybei ir santuokos sakralumui“, – pažymėjo Šventasis Tėvas.

Šeimų ir parapijų nuopelnai

Toks tikėjimo tvirtumas liudijamas ir gausiu Maltos žmonių dalyvavimu pamaldose, ką patvirtino ir balandžio 18 dieną popiežiaus Benedikto XVI aukotos šv. Mišios Florianos miesto centrinėje Aruodų aikštėje. (Pavadinimas kilęs dar iš senovės laikų, nes toje vietoje buvo laikomos žemės ūkio derliaus atsargos.) „Tas susitikimas man buvo ne tik džiaugsmo, bet ir paguodos motyvas, jaučiant ypatingą šilumą tautos, kaip didžiulės šeimos, suvienytos tikėjimo ir krikščioniškojo požiūrio į gyvenimą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas audiencijos dalyviams. Jis priminė, kad maltiečiai ne tik giliai išgyvena savo tikėjimą, bet ir dalijasi juo su kitomis tautomis, nes daug Maltos kunigų darbuojasi kaip misionieriai įvairiuose kontinentuose.

Už visa tai reikia ypač dėkoti maltiečių šeimoms ir parapijoms, kurios geba jaunuose žmonėse išugdyti ištikimybę Dievui ir Bažnyčiai, dėl to daugelis jaunuolių dosniai atsiliepia į Jėzaus kvietimą ir pasirenka kunigišką tarnystę. Tai kartu  yra ir šv. Pauliaus paveldėtos apaštalinės dvasios veikimas skelbiant Evangelijos žinią ten, kur ji dar nebuvo pasiekusi. Popiežius Benediktas XVI taip pat prisiminė, kad šio vizito metu jis susitiko ir su kunigų seksualinio išnaudojimo aukomis. „Pasidalijau jų skausmu, su jauduliu meldžiausi su jomis, užtikrindamas Bažnyčios veikimą“, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų. (Apie Šventojo Tėvo susitikimą Maltoje su seksualinio išnaudojimo aukomis plačiau bus rašoma ateinančio penktadienio „XXI amžiaus“ numeryje.)

Baigiamasis vizito susitikimas su jaunimu, vykęs sostinės Valetos jūrų uoste, buvo ypač reikšmingas dėl intensyvaus ir gilaus dialogo, kurį popiežius Benediktas XVI palaiko su naujosios kartos katalikais. „Negalėjau nepriminti jiems apaštalo šv. Pauliaus jaunystės patirties (nuostabaus atsivertimo): tai nepaprasta, unikali patirtis ir kartu daug pasakanti kiekvienos epochos jaunosioms kartoms dėl radikalaus persikeitimo, kuris įvyko po susitikimo su Prisikėlusiu Kristumi“, – aiškino Šventasis Tėvas. Visus jaunus žmones galima laikyti potencialiais to šv. Pauliaus išgyvento dvasinio nuotykio paveldėtojais, nes jie taip pat yra pašaukti atrasti grožį Dievo meilės, kuri mums buvo duota Jėzuje Kristuje. Jaunimas turi nebijoti priimti kryžiaus slėpinį ir visose gyvenimo audrose bei išbandymuose būti nugalėtojais.

Popiežius Benediktas XVI taip pat priminė, kad Maltoje daug kalbėjo apie migraciją, kuri yra ypač svarbi Maltai dėl jos geografinės padėties, tačiau vienokiu ar kitokiu mastu aktuali ir kitoms Europos šalims. Reikia suprasti, kad migrantai nėra turistai, vykstantys ieškoti naujų įspūdžių, bet dažniausiai vargo žmonės, priversti palikti savo gimtines dėl susidariusių sunkių sąlygų, kartais (ypač Afrikoje) dėl patiriamo smurto ir persekiojimų. Šventasis Tėvas sakė, kad migrantų klausimas yra nelengvas tiek humanitariniu, tiek politiniu ir juridiniu požiūriu, tačiau jį reikia spręsti sutelkus tarptautines pastangas ir krikščionims būdingą svetingumą svetimšalių atžvilgiu. Reikia stengtis, kad visi žmonės galėtų gyventi ramų ir viskuo aprūpintą gyvenimą savo gimtinėse. Tačiau ir atvykėliai turi rasti erdvę oriam gyvenimui juos priėmusiose šalyse.

Popiežius Benediktas XVI linkėjo Maltos katalikiškajai visuomenei toliau likti atvirai ir aktyviai dalyvauti tarptautiniuose debatuose dėl Europos krikščioniško tapatumo, kultūros ir politikos. „Maltos kryžius, kurį aš mačiau iškilusį kiekvienoje vietoje, neprarado savo autentiškos prasmės, kaip meilės ir susitaikymo simbolis“, – sakė Šventasis Tėvas, melsdamas šaliai šv. Pauliaus, pirmojo jos šventojo, kunigo šv. Jurgio Prekos ir Dievo Motinos užtarimo.

© 2010 „XXI amžius“