Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Maltos pavyzdys: krikščionių vertybių ir visuomeninio gyvenimo darna

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Maltos prezidento šeima atsako į tikinčiųjų sveikinimus

Naujoji ideologinė kova

Popiežiui Benediktui XVI lankantis Maltoje dėmesio susilaukė ne tik jo išsakytos įžvalgos, bet ir jį priėmusios šalies prezidento Džordžo Abelos tikėjimą ginančios mintys. Tuo labiau kad dabartinėje sekuliarizmo epochoje Europos kontinentui priklausančių šalių vadovams labai neįprasta viešai pabrėžti savo krikščioniškas nuostatas, nes galima iš laicistinės žiniasklaidos susilaukti kaltinimų dėl vadinamojo „šventeiviškumo“. Prezidentas D. Abela, nors priklauso kairuoliškai leiboristų (socialdemokratų) partijai, tvirtai laikosi tautos katalikiškųjų tradicijų. Jis atvirai pareiškė nepritariąs Europos žmogaus teisių teismo sprendimui iš mokyklų pašalinti kryžių.

Apie panašių tendencijų pavojus prezidentas D. Abela kalbėjo ir balandžio 17 dieną pasitikdamas popiežių Benediktą XVI tarptautiniame Maltos oro uoste. Priminęs savo tautos giliąsias krikščionybės šaknis, jis pastebėjo, kad ir maltiečiai dabar atsidūrė konflikto tarp krikščionybės ir laicizmo, arba sekuliarizmo, akivaizdoje. Politikas priminė, kad žymus italų filosofas ir senatorius Marselas Pera tai įvardijo, kaip bekompromisinį ideologinį karą – „karą tarp sekuliarizmo ir krikščionybės“. Panaši kova praėjusiame XX amžiuje vyko tarp krikščionybės ir totalitarinių komunizmo bei nacizmo ideologijų. Abiem atvejais pasekmės gali būti panašios: kartu su krikščionybės praradimu bus eliminuota tikroji demokratija ir įsiviešpataus „naujasis barbarizmas“, kurio ženklai kai kuriais atžvilgiais jau dabar regimi.

„Šiandien mes esame ant sekuliarizmo bangos, kurios pakilimas prasidėjo nuo griežto valstybės ir Bažnyčios atskyrimo, – sakė Popiežių sveikinančioje kalboje Maltos prezidentas. – Laicistinis modelis pabrėžia, kad valstybė turi būti visiškai atsieta nuo religijos, kuri neva priklauso išimtinai privačiai sričiai. Toks tikėjimą niekinantis (profanuojantis) bruožas, išsivystęs kai kuriose Europos šalyse, tautoms formuoja perdėtą supasaulėjimą ar net priešiškumą krikščionybei“. Nors puikiai žinoma (ar turi būti žinoma) visiems, taip pat ir agnostikams bei ateistams, kad religijos palaikymas stiprina visuomenės moralinius pagrindus. D. Abela pasirėmė popiežiaus Benedikto XVI mintimi, kad pagarbos tam, kas „yra fundamentalu visoms kultūroms, būtent pagarbos tam, kas yra šventa kitiems asmenims, pagarbos vienam šventajam Dievui“ galima reikalauti net ir iš tų, kurie patys yra netikintys. Nes jeigu ši pagarba yra sugriaunama, žlunga tai, kas palaiko pačią visuomenę.

Kryžius – tapatumo simbolis

Paskui Maltos prezidentas sutelkė dėmesį į šalies gyvenimo aktualijas, neužmiršdamas pabrėžti, kad maltiečiai pagrįstai didžiuojasi savo krikščioniškuoju paveldu, kuris yra jų „istorinio tapatumo šerdis“. Nors Malta nėra „konfesinė valstybė“ ir atvira įvairioms kultūrinėms įtakoms, bet krikščioniškosios vertybės suderintos su šalies įstatymais, todėl gina šeimą ir gyvybę nuo jos prasidėjimo. (Maltoje yra draudžiami abortai ir skyrybos.) Pripažinęs, kad maltiečių gyvenimui taip pat turi įtakos Vakarų sekuliaristinės tendencijos bei socialiniai iššūkiai, D. Abela patvirtino, kad „dauguma mūsų žmonių tiki monogamine santuoka, kuri grindžiama vyro ir moters santykiais ir yra atvira vaikų gimdymui“.

Pažymėjęs, kad šeima yra tautos pamatas ir kad gyvybės šventumą patvirtina jos gynimas įstatymu nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos, prezidentas pripažino, jog tai visiškai neprieštarauja pagrindiniams demokratijos principams ir laisvės, lygybės bei solidarumo vertybėms. „Mes branginame žmogiškojo asmens nepažeidžiamumą ir patvirtiname pagarbą žmogaus teisėms su socialinio teisingumo bei lygių galimybių visiems principų palaikymu, tokiu būdu patenkinant kiekvieno esminius poreikius“, – sakė Maltos valstybės vadovas. Jis pasidžiaugė, kad ši šalis, tik 1964 metais atgavusi nepriklausomybę (iki tol buvo Didžiosios Britanijos kolonija), padarė gana ryškią ekonominę ir socialinę pažangą. 2004 metais Malta tapo Europos Sąjungos nare, o 2009-aisiais buvo įvesta euro valiuta.

Viena didžiausių šalies problemų šiandien yra nelegali migracija, nes daugelis afrikiečių šią Viduržemio salą laiko placdarmu kelyje į Vakarų Europą. Primityviais laiveliais Maltą pasiekiantys gausūs migrantai sukėlė didelę žmogiškąją ir finansinę įtampą tik pusę milijono gyventojų turinčiai šaliai. „Nepaisant šių sunkumų, mes niekada neatsisakysime mūsų tradicinių solidarumo ir svetingumo vertybių migrantų atžvilgiu, gerbdami jų teises ir žmogiškąjį orumą“, patvirtino prezidentas D. Abela. Kadangi dauguma migrantų yra musulmonai, o Maltos gyventojai išpažįsta katalikų tikėjimą, šalies vyriausybė yra pasirengusi skatinti tarpreliginį dialogą, kad būtų geresnis žmonių ir tautų tarpusavio supratimas.

„Tačiau aš esu tikras, kad kalbu daugumos mūsų tautiečių vardu, sakydamas, kad tik Kryžiuje mes matome savo istorijos, savo kultūros ir pirmiausia savo Tikėjimo simbolį, – pabrėžė valstybės vadovas. – Ant to Kryžiaus kenčiančio Jėzaus veidas yra veidas Dievo, kuris ir mirdamas atleido savo priešams“. Dar kartą patvirtinęs, kad didžiuojasi, jog maltiečių tautinis tapatumas yra artimai susietas su krikščioniškuoju paveldu, D. Abela baigdamas sveikinimo kalbą pacitavo Dievo tarno Jono Pauliaus II paraginimus Maltai, išsakytus per pirmąjį 1990 metų vizitą į šią šalį: „Malta yra pašaukta prisidėti prie senojo (Europos) kontinento dvasinės vienybės, dalindamasi savo krikščioniškojo tikėjimo ir vertybių turtu. Europai taip pat reikia Maltos tikinčiųjų liudijimo“. Šiuos palinkėjimus galima nukreipti kiekvienos Europos tautos nacionalinei krikščionių bendruomenei.

© 2010 „XXI amžius“