|
Mafijos ,,stogų paieškos
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Kovo 20 dieną per Lietuvą nuvilnijo žinia apie tai, kad netoli Kauno rastas nužudytas Drąsius Kedys, nuo 2008 metų pabaigos atkakliai kovojęs su jo dukrelę prievartavusiu įtakingu pedofilų klanu. Nuo 2009 metų spalio 5 dienos šis kaunietis buvo ieškomas neva dėl teisėjo J. Furmanavičiaus ir jo bičiulės V. Naruševičienės nužudymo. Stebina ciniškas prokuratūros atstovų melas, kad D. Kedys esą mirė apsinuodijęs alkoholiu ir sušalęs juk Kedžio artimieji ir patyrę ekspertai matė akivaizdžius smurto pėdsakus. Keliamos kelios smurtinės mirties versijos. Pirma kad J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę nužudė savo nusikaltimus siekiantis nuslėpti pedofilų klanas, o D. Kedys pasislėpė supratęs, kad bus apkaltintas nužudymu, kol buvo nusikaltėlių surastas ir nužudytas. Antra kad kaunietis ilgai slapstėsi, bet prieš gerą mėnesį buvo sugautas, slapta kalinamas ir galiausiai nužudytas. Ir trečia kad D. Kedys buvo pagrobtas dar 2009 metų spalio 5 dienos ryte, išgabentas iš Kauno ir laikomas įkalintas, o nusikaltėliai nužudė J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. Nužudymu apkaltintas D. Kedys. Nusikaltėliai nusprendė juo atsikratyti, nes bijojo, kad jų kalinamas kovotojas su pedofilija bus išlaisvintas ir visa tiesa bus atskleista.
Pasitvirtino niūriausios prognozės, apie kurias prabilta dar 2009 metų lapkritį. Jau tada buvo teigiama, kad gali įvykti tragiška pedofilijos bylos atomazga Drąsius Kedys bus nužudytas, o jo dukrelę prievartavęs A. Ūsas iš esmės išteisintas. Paaiškėjo, kad teiginiai apie tai, jog D. Kedys pastebėtas Londone, o vėliau Ispanijoje, tebuvo antys. D. Kedys tapo dar viena kriminalinių struktūrų ir korumpuotų politinių jėgų smurto auka. Per keliolika metų Lietuvoje nužudyti pareigūnai ir politikai Vytautas Pociūnas, Juozas Paliakas, Vida Kazlauskaitė, Sergejus Piskunovas, Gintautas Sereika, Juras Abromavičius, Tautvydas Lideikis, Petras Valiukas, žurnalistai Vitas Lingys ir Kęstutis Žičkus. Daugelis šių nužudymų neatskleista. Dėl dviejų rezonansinių nužudymų suimti ir nuteisti tik šių nusikaltimų vykdytojai, o organizatorių bei užsakovų grupės neatskleistos.
Teisėsaugos struktūrų viršūnėse ir toliau vyksta permainos. Nuo balandžio 30 dienos iš pareigų atleidžiami generalinio prokuroro pavaduotojai G. Jasaitis ir V. Barkauskas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad neteiks jų kandidatūrų kitai kadencijai, tad abu pareigūnai praras savo postus. Vasario 5 dieną atsistatydino ir generalinis prokuroras A.Valantinas. Taigi savo postus jau prarado su kriminaliniais-finansiniais klanais susiję Generalinės prokuratūros vadovai. Iš savo posto nuo balandžio 20 dienos pasitraukė ir vidaus reikalų viceministras Stasys Liutkevičius. Nuo 2005 metų pradžios ministerijoje dirbęs S. Liutkevičius buvo įsipainiojęs į skandalingas istorijas. Pats S. Liutkevičius pareiškė, kad buvo smarkiai puolamas įvairių žiniasklaidos priemonių, todėl normaliai dirbti negalėjo.
Lietuvoje dažnai svarstoma apie KGB struktūrų įtaką didžiajame versle ir politikos olimpe. KGB žinyba turi prieštaringą šlovę. Štai Rusijoje paplitęs posakis KGB tai mafijos stogas. Iš tiesų saugumiečių klanai šioje šalyje yra tiek oficialiosios valdžios pagrindas, tiek šešėlinės valdžios, vadinamosios rusų mafijos centrinė ašis. Saugumiečių klanai yra sudaryti piramidės principu, juose egzistuoja griežta hierarchija. Iš viso veikia kelios dešimtys tokių klanų. Galingiausi yra I. Sečino, A. Koržakovo, V. Rušailos vadovaujami klanai ir keletas kitų labai įtakingų saugumiečių grupuočių. O štai Lietuvos mafijos piramidės viršūnėje rikiuojasi su KGB susiję garsieji Klaipėdos oligarchai (kai kurie iš jų buvo įtariami sunkiais nusikaltimais nužudymų organizavimu, stambiomis finansinėmis aferomis, bet atsakomybės išvengė), EBSW klano vadeivos, įtakingi verslo magnatai V. Gelašvilis, A. Gribojedovas (Gribas), V. Diminšteinas (Karlikas) ir kiti jų bendražygiai. Mafijos vadeivų kohortai priklausė ir verslininkas, buvęs KGB pareigūnas V. Bieliauskas (2006 metais jis rastas nusižudęs kai kas teigia, kad V. Bieliauskas buvo nužudytas). Šie mafijos vadeivos palaiko itin glaudžius ryšius su korumpuotais teisėsaugos pareigūnais. Mūsų krašte veikia keli stambesni korumpuotų teisėsaugos pareigūnų klanai. Jie gyvuoja jau daugelį metų, tačiau kai kurie klanams priklausantys aukšto rango teisėsaugos pareigūnai per pastarąjį pusmetį jau prarado savo postus. Mafijos lyderių, tiek kriminalinių-finansinių klanų vadeivų, tiek korumpuotų teisėsaugos pareigūnų gretose yra daug buvusių KGB kadrinių darbuotojų, agentų ir rezervistų. Klostosi skandalinga padėtis: Lietuva tai butaforinė valstybė, tikra kriminalinė zona, kurioje klesti mafijos tinklai, aferistų bei korumpuotų politikų grupuotės ir pedofilų klanai. Turime pažvelgti tiesai į akis ir pripažinti Lietuvą valdo kriminalinė mafija su politine mafija.
Nuo 2009 metų pradžios Lietuvoje vartojimas, prekyba ir paslaugų sfera sumažėjo trečdaliu. Mažmeninė prekyba maisto produktais krito net 35 proc., žlugo kai kurie viešbučiai, užsidarė nemažai kirpyklų ir kitų smulkiųjų įmonių. Didžiule mokesčių našta apkrautas smulkusis ir vidutinis verslas susiduria su sunkiais išbandymais. Ir darbo santykių srityje pastebimos neigiamos tendencijos jau planuojama panaikinti 40 valandų darbo savaitę ir įvesti 60 valandų darbo savaitę. O tai, kad vis dar klesti privilegijos tarnybinių automobilių naudojimas, stambių premijų ir priedų skyrimas valdžios žinybose, ištisa protekcijų sistema oligarchų bei įtakingų politikų giminaičiams, yra apgailėtinas reiškinys. Luominių privilegijų naikinimas turi būti vykdomas panaudojant prieš tokius reiškinius nukreiptus specialius įstatymus. Drąsus oligarchinės santvarkos kritikas, docentas Edvardas Satkevičius teigia: Valdžia turi suprasti, kad luominių privilegijų naikinimas ir nuolatinė kova už savivaldą neturi būti vykdoma bolševikiniu supriešinimo, paniekinimo ir paveldo naikinimo būdu. Taip jau darė bolševikai Rusijoje ir tautininkai prieškario Lietuvoje.
Padėtis mūsų krašte dramatiška. Tam, kad išbristume iš ekonominio nuosmukio ir korupcijos jūros, reikia tvirtos rankos, nes tuščių pažadų politika patyrė fiasko. Lietuva pateko į monopolinio kapitalizmo vergiją. Korupcija paremtas monopolinis kapitalizmas faktiškai kuria gražiu, tariamos ,,demokratijos šydu pridengtą vergovės sistemą. Politinė sfera primena iškreiptų veidrodžių karalystę. Prie tokios padėties įsigalėjimo daug prisidėjo ir bulvarinė žiniasklaida. Lietuvai kenkia ne Respublikos pranašų neva atskleidžiami sąmokslai pigūs antisemitiniai paskviliai ar V. Landsbergio demonizavimas. Respublikos leidinių grupė, Lietuvos ryto bendrovė prieš V. Landsbergį, A. Petrusevičių ir dar kelis Lietuvos patriotus organizavo ištisas šmeižto kampanijas. V. Landsbergio demonizavimas yra juodųjų politinių technologijų akcija, norint nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų didėjančio skurdo, korupcijos, klestinčių pedofilų tinklų veiklos ir suskaidytos luominės visuomenės egzistavimo. Kol Lietuvoje egzistuos luominė visuomenė, neverta tikėtis esminių pokyčių į gerą. Tai rodo ir Lenkijos pavyzdys. Tik brolių Kazcynskių inicijuotas išnaudotojiško oligarchų sluoksnio pažabojimas padėjo pasiekti esminius pokyčius kaimyninėje šalyje. Nuo 2005 metų Lenkijoje pažabota korupcija ir oligarchų diktatas, sureguliuota mokesčių sistema ir pasiektas pakankamai aukštas socialinės gerovės lygis. Demokratijos ledynmetis Lietuvoje baigsis, kai korupcija ir nepotizmas bus išstumti iš viešojo gyvenimo. Korupcinės sistemos architektai oligarchai ir korumpuoti politikai bijo demokratinių permainų. Šie tamsos fantomai laikosi tik dėl korupcijos, klaninių ryšių ir juos palaikančios bulvarinės žiniasklaidos.
Ir vis dėlto daugelis neigiamų politinės sferos reiškinių ir ekonomikos srityje įsigalėjęs monopolijų dominavimas siejasi ir su vertybių sfera. Už tokių neigiamų reiškinių įsigalėjimą atsakingos antivakarietiškos ir antivalstybinės jėgos užsiima Katalikų Bažnyčios bei kitų krikščioniškų konfesijų institucijų niekinimu. Tokie reiškiniai turi gilias šaknis. Žymus filosofas Antanas Maceina dar 1968 metais rašė: Bažnyčios persekiojimai nėra tik grynai bendražmogiškas atradimas. Jie visada slepia savyje antikristines užmačias, jie visada yra atremti į antikristines pastangas pražudyti Bažnyčią ir ją visaip niekinti. Bažnyčios persekiojimai tai iš esmės antikristinės veiklos apraiška. Tikėjimas sėja vilties ir meilės sėklas, o netikėjimas sėja blogio melo, klastos ir abejingumo sėklas. Netikėti nei į Dievą, nei į Kristų štai nihilizmo esmė ir pagrindas. Ir tai yra geriausia dirva antikristo veikimui. Nihilistinis nusistatymas yra antikristinio prado šaltinis tiek atskiro žmogaus, tiek visos žmonijos gyvenime. Tad Lietuvos valstybėje įsigalėjusios antikristinės tendencijos viešajame gyvenime klestintis melas, smurtas ir klasta skatina nihilistines nuotaikas, dalis žmonių nusivilia, plinta skurdas, narkomanija ir alkoholizmas. Pakilti iš nuosmukio liūno įmanoma pasitelkus krikščioniškas vertybes tikėjimą, viltį ir tiesą. O juk nėra tiesos be teisingumo. Per pastaruosius kelerius metus vykę dramatiški įvykiai turėtų tapti tuo, kuo prancūzams XIX amžiaus pabaigoje virto nekaltai apšmeižto ir įkalinto karininko Alfredo Dreifuso byla. Tada pažangūs Prancūzijos politikai ir tiesai neabejingi piliečiai sugebėjo pasipriešinti oligarchijos tironijai ir apginti demokratines vertybes. Šiuo metu Lietuvoje jau metas užmiršti intrigas bei kivirčus ir telktis visiems valstybės likimui neabejingiems piliečiams. Turime pareikalauti, kad V. Pociūno ir kitų Lietuvos piliečių neišaiškintų mirčių bylos būtų ištirtos iš esmės. Jei šios bylos bus ištirtos ir bus griežtai susidorota su nužudymų organizatoriais, tai reikš, kad mafijos klestėjimo metas jau baigiasi.
© 2010 XXI amžius
|