|
Politiniai bestuburiai reikšmingas balastas
Jau chrestomatine tapo žvirblelio tragiška istorija, bylojanti, kaip jį sušalusį apdergė karvė, kaip atšilęs pradėjo čirškauti, ir kaip išgirdęs jo čirškavimą katinas jį iš šilto medaunyko ištraukė ir suėdė.
Šią istoriją palyginimui kai kuriems susikompromitavusiems, tačiau vis tiek čirškaujantiems politikams pritaikė publicistai. Tačiau yra politikų tylenių ar plevėsų, kurie nei veikla pasižymi, nečirškauja, tačiau valkatauja iš partijos į partiją ir tam tikrai partijai tarnauja balastu politiniam svoriui padidinti, o sau asmeninę naudą turėti. Tokie vadinami bestuburiais. Jie plaukioja ar šliaužioja vis naujoje terpėje ir jaučiasi taip patogiai, kaip tas žvirblelis karvės medaunyke. Einantiesiems į politiką bei esantiesiems joje įsimintinas kitas, politiniams valkatoms taikytinas tragiškas nutikimas.
Riebioje dirvoje naršė sliekas. Tą dirvą jis pureno, taurino, retsykiais iškišdavo į paviršių galvą ar uodegą. Kartą sliekas aptiko, kad paviršiuje fauna daug turtingesnė, kad ten verda kitoks, įdomesnis gyvenimas. Ir nusprendė sliekas, vaizdžiai tariant, integruotis į tą margą, saulėtą, pilną malonumų gyvenimą. Palikęs požemį kitokiems bestuburiams kirminams bei savo priešams kurmiams, išsiropštė į paviršių ir pradėjo naują gyvenimą. Vis prie įvairių stuburinių derinosi, tačiau pasirodydavo, kad tie padarai jo draugystės neverti. Galiausiai sliekas nusprendė užmegzti santykius su žmogumi. Žmogaus būta meškeriotojo, kuris riebų slieką iškart pakabino ant vąšelio, panardino, o ešerys jį prarijo. Kol ešerys pasiekė keptuvę, sliekas buvo suvirškintas, tapo ešerio medaunyku.
Neatsigręždami į senesnius laikus, per du pastaruosius dešimtmečius tarp politikais save įvardijančių personų galėjome pamatyti ir žvirbleliams, ir sliekams, ir dar kitokiems gyvūnėliams prilygintinų veikėjų. Bestuburius politikus, kurie šliaužioja iš partijos į partiją ar iš frakcijos į frakciją, išvardinti būtų sunku, nes ir partijų bei frakcijų radosi tiek, kad sunku nustatyti, kurios bestuburės ir kurios stuburinės. Tačiau dėl paties demokratijos mechanizmo grimasų ar ydų, įstatymų, poįstatyminių aktų bei statutų netobulumo, galima iš bestuburių kurpti politinį kapitalą, panaudojant juos kaip balastą politiniam svoriui padidinti. Tokiu būdu bestuburių balastas įgyja tokią reikšmę, kad gali drebinti aukščiausios valstybinės institucijos stabilumą.
Stuburinius ir bestuburius tvarinius gamtoje nesunku atpažinti, kiek sunkiau atpažinti bestuburius politikus. Tačiau akivaizdžius bestuburius politikus visuomenė labai lengvai atpažįsta iš jų priklausomybės partijoms kaitos.
Antai pastarosiomis dienomis sudrebinęs politinį orą Seimo narys Vidmantas Žiemelis, buvęs TSKP narys, išstojo iš tos partijos ir įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, vėliau tapo Tėvynės Sąjungos nariu. V. Žiemelis TS-LKD palieka jau antrą kartą. 1998 metais premjero Gedimino Vagnoriaus iniciatyva jis buvo atleistas iš vidaus reikalų ministro pareigų ir 1999 metais pašalintas iš partijos. 2000 metais drauge su sutuoktine Laima Andrikiene V. Žiemelis įsteigė Tėvynės liaudies partiją, vėliau persivadinusią į Lietuvos dešiniųjų sąjungą. Į TS-LKD jis grįžo 2003 metais, Lietuvos dešiniųjų sąjungai prisijungus prie Tėvynės sąjungos. Dabar, staiga kažkuo paviliotas, išstojo iš TS-LKD partijos ir nušliaužė į G. Vagnoriaus vadovaujamą, taip pat neturinčią politinio stuburo Krikščionių partiją. V. Žiemelis išsiskyręs, turėjo dvi žmonas, tačiau G. Vagnoriaus krikščionims tokie dalykai nerūpi jų frakcijai reikia balasto.
Socialdemokratų, Darbo partijų bei partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime turi 53 atstovus. Dvylika atstovų Seime turinti Krikščionių partija taip pat pasiskelbė nutarusi tapti opozicine jėga su galimybe frakcijai dalyvauti esą kuriamos naujos valdančiosios koalicijos veikloje. Taigi, kuo daugiau frakcijoje narių, tegul ir bestuburių, tuo frakcija svaresnė, tuo didesnės galimybės patekti į valdančiuosius.
Balastas reikalingas, nes reikšmingas. Bestuburius prisivilioti didelių pastangų nereikia. Tik jų likimas politikoje, kaip to žvirblelio ar slieko gali būti tragiškas.
Algimantas Zolubas
© 2010 XXI amžius
|