Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Paminėjimas Apaštalinėje nunciatūroje

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Luigi Bonazzi (antras iš kairės) sveikina į priėmimą atvykusius svečius iš Šiaulių vyskupijos

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Luigi Bonazzi

Prieš penkerius metus savo pontifikatą pradėjo Benediktas XVI. Šią sukaktį praėjusį penktadienį, balandžio 23-ąją, iškilmingai paminėjo Šventojo Sosto Apaštalinė nunciatūra Lietuvoje.

Į nunciatūros pastatą T. Kosciuškos gatvėje tos dienos pavakary rinkosi svečiai. Čia juos sutiko Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Luigi Bonazzi su savo sekretoriumi mons. dr. Claudio Cricini. Svečiai buvo pakviesti į priėmimo salę, kur jų ant laiptų laukė Vilniaus Arkikatedros choras (dirig. Violeta Savickaitė-Paciūnienė), sugiedojęs Lietuvos valstybinį ir Vatikano himnus. Paskui Apaštalinis nuncijus arkiv. L. Bonazzi pasakė turiningą kalbą. Apaštalinis nuncijus padėkojo į susitikimą atvykusiems Lietuvos valdžios atstovams – Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui bei jo žmonai, ambasadoriams bei jų bendradarbiams, taip pat Lietuvos vyskupams, ypač kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, Vyskupų konferencijos pirmininkui arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, katalikiškų judėjimų, asociacijų ir organizacijų atstovams, kultūros pasaulio bei žiniasklaidos žmonėms ir kitiems susirinkusiesiems.

Nuncijus priminė, kad Benediktui XVI balandžio 16 dieną sukako 83 metai, o balandžio 19-ąją jis šventė penktąsias išrinkimo Popiežiumi metines. Nuncijus sakė, kad su malonumu prisimena tą „2005 m. balandžio 19-osios vakarą, kai 18 val. 15 min. centriniame  Šv. Petro bazilikos balkone pasirodė šviesus, besišypsantis kardinolo Jozefo Ratzinger’io, garbingo kilnios Vokietijos sūnaus, tapusio Benediktu XVI, veidas“. Naujai išrinktasis Popiežius tada pasakė: „Brangūs broliai ir seserys, po didžiojo Popiežiaus Jono Pauliaus II garbingieji Kardinolai išrinko mane – paprastą ir nuolankų Viešpaties vynuogyno darbininką. Mane ramina tai, kad Viešpats moka darbuotis bei veikti ir su netobulais įrankiais, bet visų pirma pasivedu jūsų maldoms“. Arkivysk. L. Bonazzi popiežių Benediktą XVI įvertino taip: tai „nuolankus, bet nepailstantis Viešpaties vynuogyno darbininkas, neabejotinai visiems padaręs įspūdį savo nepaprasta kultūra, bet, ko gero, dar labiau savo subtiliu žmogiškumu: jo meilumas ir romumas, jo sugebėjimas „būti viskuo“ sutinkamiems žmonėms, ne tik savo bendradarbiams, bet ir tiems, kuriems skiria vos keletą akimirkų, jo įsiklausymas ir jo kalbėjimas leidžia jausti jį kaip tikrą draugą“.  Pabrėžęs Benedikto XVI kuklumą, kuriam yra svetima siekti pripažinimo, bet kartu tai yra populiarus ir mylimas Popiežius, Apaštalinis nuncijus parodė paties Popiežiaus atskleistą paslaptį: Paklusnumas tiesai, o ne viešosios nuomonės diktatūrai. Nuncijus tą Popiežiaus paklusnumą tiesai išryškino taip: ši tiesa visada yra sujungta su meile, „nes vykdyti teisingumą mylint – tai krikščioniškosios egzistencijos pagrindinė taisyklė“.  

Toliau Apaštalinis nuncijus atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į kai kurias svarbias šių dienų Bažnyčios problemas, skaudinančias Popiežių: „Benediktas XVI rodo ryškų pavyzdį, kaip vykdyti tiesą meilėje, vadovaudamas Bažnyčiai, sprendžiančiai skaudžią seksualinio išnaudojimo, kurio kaltininkai yra Bažnyčios vyrai, problemą. Tai parodo nuginkluojantis Laiško Airijos katalikams atvirumas. Taip pat Bažnyčios pastangos išaiškinti šiuos baisius nusikaltimus, pradedant pripažinimu to, kas yra įvykę, susirūpinimu dėl aukų ir jų atžvilgiu atliktų veiksmų pasekmių. Vykstant paradoksaliai subtilios, o kartais ir ne tokios subtilios agresijos, kurstomos ne vieno spaudos organo ir viešosios nuomonės kūrėjų, kampanijai prieš popiežių, kurio neabejotinas nuopelnas yra skaidrumas įžeidimų akivaizdoje, Benediktas XVI atsiliepė taip: „puolami pasaulio, kuris kalba apie mūsų nuodėmes, matykime, kad atgaila yra malonė ir kad iš tiesų būtina  atgailauti, tai yra, pripažinti, kur esame suklydę savo gyvenime“. Net ir neteisingame puolime, nukreiptame prieš Bažnyčią, Benediktas XVI mato kančios, kuri gali vesti į apsivalymą ir atsinaujinimą, malonę“.

Apaštalinis nuncijus teigė, kad Benedikto XVI pavyzdys ir stilius gali būti paraginimas mums visiems nepasiduoti dvasinei krizei: „Kai žvelgiame į pasaulį, kuriame gyvename, nelabai turime kuo pasidžiaugti.

Pastebime ritimąsi žemyn diena iš dienos tiek viešame, tiek privačiame gyvenime, ir tai jau kelia susirūpinimą. Bet labiausiai neramina tai, kad individualizmas ir reliatyvizmas, kurį prievarta nori primesti tam tikra kultūra, galiausiai ima griauti mūsų visuomenės, moralinės atsakomybės, bendrų sumanymų pamatus. Neišvengiamai kyla klausimas, ar pajėgsime vėl pakilti. Tikiu, kad visi suvokiame, jog reikia ne paviršutiniškų pertvarkymų, bet dvasinio ir moralinio atsivertimo. Krizė yra gili, dėl to reikia gilių permainų, pradedant sąžinės atsinaujinimu“.

Pabaigoje grįždamas prie Benedikto XVI asmens, Apaštalinis nuncijus pacitavo enciklikos žodžius apie viltį, sakančius, kad audringame gyvenime ieškome kelią mums rodančių žvaigždžių – teisingai gyventi mokėjusių žmonių, kurie mums yra vilties šviesuliai, kartu su Jėzumi Kristumi „dovanojantys šviesą iš šviesos ir taip rodantys kryptį, kuria turėtume plaukti“ (Spe salvi 49). „Norėčiau kiekvienam iš jūsų ir visiems mums palinkėti būti gyvenimo kelionėje žvaigžde. Žvaigžde, kuri šviečia ir šildo, kuri nušviečia gyvenimą ir sušildo širdį tų, kuriuos sutinkame ir kurie yra šalia mūsų. Tuomet kelionė per istorijos jūrą visiems taps ramesnė ir džiugesnė“, – linkėjo Apaštalinis nuncijus, užbaigdamas savo turiningą pasisakymą palaiminimu mums ir mūsų Lietuvai.

Apaštalinis nuncijus pirmuosius savo kalbos žodžius tarė lietuviškai, o paskiau kalbėjo anglų kalba. Kalbos tekstą lietuvių kalba perskaitė nunciatūros sekretorė ses. Virginija Bandzevičiūtė SF.

Apaštalinės nunciatūros surengtame susitikime dalyvavo Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Vilniaus vyskupas emeritas Juozas Tunaitis. Į susitikimą atvyko užsienio valstybių ambasadoriai, iš Lietuvos valdžios atstovų dalyvavo ministras pirmininkas A. Kubilius, Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, keletas Seimo narių. Katalikų Bažnyčiai taip pat atstovavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas, LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundas Putrimas, Saleziečių Vilniaus ir Kauno namų direktoriai kunigai A. Barelli ir M. Bianco, mons. Alfonsas Svarinskas, kiti vyskupijų kunigai, vienuolės, VDU Katalikų fakulteto dekanas Benas Ulevičius, katalikiškų organizacijų vadovai ir kt. Taip pat dalyvavo ir katalikiškos žiniasklaidos atstovai – Lietuvos Katalikų Bažnyčios informacinio centro vyr. redaktorius G. Žukas, Marijos radijo direktorius kun. K. Kėvalas, žurnalo „Artuma“ redaktorius D. Chmieliauskas, „Mažosios studijos“ vyr. redaktorius kun. J. Sasnauskas, laikraščio „XXI amžius“ vyr. redaktorius E. Šiugžda ir kt.

Juozo GARLOS nuotrauka 

© 2010 „XXI amžius“