Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
MŪSŲ
RĖMĖJAS
|
|
|
Sekmadienį Motinos diena
|
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka
|
Motinos dienos proga tesikreipia krikščionės
mamos į Mariją, motinų Motiną, kuri pakėlusi visus išbandymus išmokys
jas visus širdies sopulius aukoti už savo vaikų bei vyrų vidinį
keitimąsi. Ji padės atsispirti pagundoms, kai dėl gyvenimo nesėkmių
kartais norisi kaltinti kitus. Ji kasdien užtars ir globos, užjaus
ir paguos, laimins ir saugiai lydės į amžinybės uostą visas motinas,
tėvus bei vaikus, kurie kasdien su ja maldingai bendrauja.
|
|
Pontifikato sukakties minėjimas
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI sveikinamas
su 83-iuoju gimtadieniu
|
Kardinolų bendrystė Popiežius Benediktas XVI su Romoje reziduojančiais Kardinolų kolegijos nariais prie vaišių stalo paminėjo savo pontifikato 5-ąsias metines. Balandžio 19 dieną, tai yra praėjus lygiai penkeriems metams nuo to laiko, kai tuometinis kardinolas Jozefas Ratcingeris buvo išrinktas į šv. Petro sostą, Apaštališkuose rūmuose buvo surengti pietūs, kuriuose dalyvavo 46 kardinolai bei kiti Romos kurijos atstovai. Baigiant susitikimą Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas pasveikino Šventąjį Tėvą ir padėkojo už atsidavusią tarnystę Bažnyčiai ir pasauliui.
|
|
Paminėjimas Apaštalinėje nunciatūroje
|
Apaštalinis nuncijus arkivyskupas
dr. Luigi Bonazzi (antras iš kairės)
sveikina į priėmimą atvykusius svečius
iš Šiaulių vyskupijos
|
Prieš penkerius metus savo pontifikatą pradėjo Benediktas XVI. Šią sukaktį praėjusį penktadienį, balandžio 23-ąją, iškilmingai paminėjo Šventojo Sosto Apaštalinė nunciatūra Lietuvoje. Į nunciatūros pastatą T. Kosciuškos gatvėje tos dienos pavakary rinkosi svečiai. Čia juos sutiko Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Luigi Bonazzi su savo sekretoriumi mons. dr. Claudio Cricini. Svečiai buvo pakviesti į priėmimo salę, kur jų ant laiptų laukė Vilniaus Arkikatedros choras (dirig. Violeta Savickaitė-Paciūnienė), sugiedojęs Lietuvos valstybinį ir Vatikano himnus. Paskui Apaštalinis nuncijus arkiv. L. Bonazzi pasakė turiningą kalbą. Apaštalinis nuncijus padėkojo į susitikimą atvykusiems Lietuvos valdžios atstovams Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui bei jo žmonai, ambasadoriams bei jų bendradarbiams, taip pat Lietuvos vyskupams, ypač kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, Vyskupų konferencijos pirmininkui arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, katalikiškų judėjimų, asociacijų ir organizacijų atstovams, kultūros pasaulio bei žiniasklaidos žmonėms ir kitiems susirinkusiesiems.
|
|
Jėzuitas kardinolas Rytų dvasingumo skleidėjas
Mindaugas BUIKA
|
Kardinolas Tomašas Špidlikas
|
Kunigystė istorijos verpetuose Mirus žymiam čekų teologui jėzuitui kardinolui Tomašui Špidlikui, popiežius Benediktas XVI užuojautos telegramoje, pasiųstoje Jėzaus draugijos generaliniam vyresniajam tėvui Adolfui Nikolasui Pačonui, iškėlė velionio asmenines savybes ir nuopelnus Bažnyčiai. Su gilia padėka prisimenu jo tvirtą tikėjimą, tėvišką meilumą ir intensyvią kultūrinę bei bažnytinę veiklą, ypač kaip Rytų krikščionių dvasingumo autoritetingo eksperto, pažymėjo Šventasis Tėvas, karštai melsdamas mirusiam kardinolui atlygio amžinybėje, kurią Viešpats pažadėjo savo mokiniams. Eidamas 91-uosius metus kardinolas T. Špidlikas mirė balandžio 16 dieną Romoje, savo įkurtame Aletti jėzuitų kultūros centre, kuriame ir rezidavo.
|
|
Maltos vilionės
Stanislovas Buchaveckas
|
Kelionės po Maltą dienomis daugelis
rankose laikė plakatus su popiežiaus
Benedikto XVI portretais
|
XXI amžiuje (2010, Nr. 29) buvo rašyta apie popiežiaus Benedikto XVI laukiančią Maltą, šios salos sąsajas su krikščionybe ir katalikybe. Tačiau jau pasibaigęs Katalikų Bažnyčios vadovo vizitas, labai turtinga Maltos salyno istorija ir straipsnio autoriaus septynių dienų asmeninė patirtis gali būti įdomi ir kitiems laikraščio skaitytojams, panorėjusiems susipažinti su šiuo Viduržemio jūros perlu. Į šiaurę nuo Maltos salų italų Sicilija. Rytuose Tunisas, pietuose Libija.
|
|
Iš Socialdemokratų partijos pašalintos Godos Ferensienės išpažintis
|
Memuarų knygos
Grįžtu į vakardieną autorė
Goda Ferensienė
Autoriaus nuotrauka
|
Žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našlė, vertėja, trijų memuarų autorė Goda Ferensienė šių metų pradžioje išleido dar vieną prisiminimų knygą Grįžtu į vakardieną. Knyga vos pusantro šimto puslapių storio, tačiau jau susilaukė nevienareikšmių vertinimų. Už šiuos prisiminimus G. Ferensienė buvo pašalinta iš Socialdemokratų partijos. Kai kurių Socialdemokratų partijos vadovų manymu, G. Ferensienė neturėjo teisės nepalankiai atsiliepti apie Algirdą Mykolą Brazauską bei jo žmoną Kristiną. Nors, atvirai kalbant, prisiminimuose kritikos ne tiek jau daug vos keletas pastebėjimų. Pavyzdžiui, antroji A. M. Brazausko žmona Kristina pavadinama bufetava, pastebima, jog A. M. Brazauskas specialiai nėjo į kai kuriuos Atgimimo metais rengiamus Sąjūdžio mitingus, laukdamas, iš kur papūs vėjas. Tačiau politinių intrigų meistrai ėmėsi net žygių, jog memuarų autorė G. Ferensienė būtų pašalinta ir iš Lietuvos žurnalistų sąjungos. Žodžiu, grubios politinės cenzūros apraiškų gausu ir šiandieninėje Lietuvoje. Buvusi Solialdemokratų partijos narė, duodama išskirtinį interviu laikraščiui XXI amžius, pasakoja ne vien apie priežastis, paskatinusias išleisti knygą. Ji piktinasi Lietuvos politikos nūdiena: vardina Lietuvos Seimo klaidas, kritikuoja Europos Sąjungos neveiklumą, svarsto apie Socialdemokratų partijos perspektyvas, žavisi lenkų užsispyrimu ginant Lenkijos interesus ir šaiposi iš lietuviškojo nuolankumo...
|
|
Režisierius Andriejus Nekrasovas siūlo imti pavyzdį iš Gruzijos
|
Sensacingo dokumentinio filmo
Uroki ruskogo režisierius
Andriejus Nekrasovas
Autoriaus nuotrauka
|
Vilniuje balandžio 20-ąją buvo parodytas Andriejaus Nekrasovo dokumentinis filmas Uroki ruskogo. XXI amžius jau yra paskelbęs keletą interviu su A. Nekrasovu, tačiau tie interviu daryti tuo metu, kai filmas Uroki ruskogo buvo dar tik kuriamas. Šiandien pateikiame dar vieną interviu su Lietuvoje viešėjusiu režisieriumi. Su juo kalbėjosi XXI amžiaus korespondentas Gintaras Visockas.
|
|
Tėviškės lobiai
Buvusios kiaulidės netrukus primins Veneciją
|
Daugyvenės kultūros istorijos
muziejaus-draustinio direktorius
Egidijus Prascevičius
|
Su Radviliškio rajono Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktoriumi Egidijumi PRASCEVIČIUMI, apdovanotu ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi, Felikso Bugailiškio premijos laureatu, kalbasi XXI amžiaus korespondentas Bronius VERTELKA. Kaip pradėjote muziejininko, paveldosaugininko veiklą?
|
|
Bendruomenėse
Tvirtina draugystės pamatus
Jolita ŽURAUSKIENĖ
|
Ukmergiškiai nusifotografavo
prie Trojos arklio
|
Šiųmetinis visuomeninės organizacijos SOS Vepriuose ir Vokietijos Vareno miesto organizacijų narių susitikimas vainikuotas dviem šventėmis: Lietuvos delegacija paminėjo valstybės atkūrimo dvidešimtmetį, dviejų dešimčių jubiliejų šventė ir BdV (išvytųjų iš gimtųjų vietų) organizacija. Iškilmingų renginių programą papuošė Ukmergės muzikos mokyklos vyr. mokytojo Eugenijaus Žurausko bei jo dukrų Brigitos ir Augustės koncertinė programa. Delegacija susitiko su Maltos ordino nariais, aplankė senelių namus.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Garbingi apdovanojimai už tarnystę Tėvynei
Birutė NEnėnienė
|
Lietuvos šaulių sąjungos
ir Marijampolės apskrities šaulių
vadovų J. Širvinsko ir R. Martinkaičio
sveikinimus muziejui priėmė direktorių
pavaduojanti muziejininkė
Aušra Mickevičienė
|
Vilkaviškio krašto šauliai gražiai bendradarbiauja su mokyklomis, policija, Vilkaviškio krašto muziejumi. Vilkaviškio Petro Karužos šaulių kuopos veiklą ir jų indėlį patriotiškai auklėjant jaunimą palankiai vertina rajono savivaldybė. Sėkmingam dialogui su rajono valdžia vadovauja šaulių kuopos vadas mokytojas Romualdas Ramanauskas. Rajono šauliai dažnai kviečiami į renginius Vilkaviškio krašto muziejuje. Muziejuje sukaupta daug medžiagos apie krašto šaulių veiklą, vertingą ir didelį palikimą šiam muziejui yra perdavęs Kazys Karuža, daugelį metų vadovavęs šaulių veiklai Los Andžele. Atvykęs į atgimstančią Lietuvą padėjo atsikurti savo gimtojo krašto ir kitų Lietuvos regionų šaulių organizacijoms. Vilkaviškiečiai savo kuopą pavadino Kazio Karužos brolio Petro Karužos vardu. P. Karuža prieškario laikais organizavo šaulių kuopą Vilkaviškio krašte.
|
|
Vilkaviškio vyskupijoje
Lazdijų dekanate
Kunigystės jubiliejų šventė trys kunigai
|
Šv. Mišias Šv. Onos bažnyčioje
aukojo (iš kairės): kun. Kazimieras
Ambrasas SJ, kun. Juozas Klimavičius,
g. kan. Raimundas Žukauskas,
kun. Tadeusas Vallian
|
LAZDIJAI. Balandžio 18 dieną Šv. Onos bažnyčioje Sumos šv. Mišias aukojo trys kunigystės 25-erių metų jubiliejų minintys kunigai: Kalvarijos Švč. M. Marijos Vardo parapijos klebonas Marijampolės vicedekanas g. kan. Raimundas Žukauskas, Krosnos Šv. apašt. evang. Mato parapijos klebonas kun. Juozas Klimavičius ir Lazdijų parapijos kun. Tadeusas Vallian. Taip jau sutapo, kad dar vieną šv. Mišių auką už savo mirusį brolį, buvusį Leipalingio parapijos kleboną kun. Konstantiną Ambrasą skyrė kun. Kazimieras Ambrasas SJ. Homiliją sakė Krosnos klebonas kun. Juozas Klimavičius. Jis priminė pokaryje pasakotą istoriją apie tai, kaip kareivis, radęs karo sugriautoje bažnyčioje Nukryžiuotąjį su sulaužytomis rankomis, paliko prie jo raštelį: Man reikalingos jūsų rankos. Šių žodžių gili prasmė aktuali ir šiandien. Rankos reikalingos visais laikais. Ypač Bažnyčioje Dievui reikalingos kunigo rankos. Ne vien tik Evangelijos skelbimas ir Kristaus ganytojiška tarnyba, bet ir Jo kunigiškas tarpininkavimas tarp Dievo ir žmonių. Kunigas veda tikinčiuosius per Krikštą į Bažnyčią, neša sakramentus į jų sielas, su jais meldžiasi. Kunigas yra kitas Kristus. Šv. Mišių pabaigoje visi trys kunigai palaimino maldininkus. Nusidriekė ilga sveikintojų eilutė. Jubiliatus pasveikino ir atminimo dovanas įteikė ir Lazdijų savivaldybės meras Artūras Margelis.
|
|
Vilkaviškio vyskupijoje
Alytaus dekanate
Savo tikėjimą gilino konferencijoje
|
Velykų konferencijos organizatoriai
ir svečiai šventei pasibaigus
|
ALYTUS. Balandžio 5 dieną su pakilia nuotaika Šv. Angelų Sargų parapijos tikintieji rinkosi į šventinę konferenciją savo bažnyčioje pasisemti dieviškos išminties, pagilinti tikėjimą. Šv. Mišias už Lietuvos atgimimą, šeimų tvarumą, jaunimo dvasinį atsinaujinimą aukojo Lietuvos partizanų kapelionas mons. Alfonsas Svarinskas, Alytaus dekanas g. kan. Arūnas Užupis, jiems patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikas Marius Pėčelis, Šventojo Rašto mintis skaitė Šv. Benedikto gimnazijos pedagogė Nijolė Prieskienienė. Konferenciją organizavo VšĮ Dienos namai direktorė Kristina Bondareva su parapijos klebonu g. kan. A. Užupiu bei Valstybinių vaikų globos namų administracija (direktorius Romutis Žebuolis).
|
|
Šiaulių vyskupijoje
Joniškio dekanate
Įspūdingas Atvelykis
|
Vaikučių rankose malūnėliai
|
Skaistgirys. Balandžio 11-ąją, po Šv. Jurgio bažnyčioje vykusių šv. Mišių, didžiulis būrys parapijiečių pasklido bažnyčios šventoriuje, klebonijos kiemelyje. Netrukus garsus bildesys paskelbė atriedant margutį. Paslaptingąjį margutį atrideno Joniškio Alyvų aikštės aktyvistai, lydimi Reibinių kaimo bendruomenės muzikantų. Susirgusią Velykų Bobutę pavaduojanti Vištaitė (Dalia Pagojienė) pasveikino ypač gausų būrį susirinkusųjų ir pakvietė drąsiausią ūkininką išmėginti kiaušinio stiprumą. Ne tik drąsiausiu, bet ir tvirčiausiu tą dieną pasirodo buvo ūkininkas Rimantas Stankūnas iš Dvelaičių kaimo. Jis sudaužė vištos kiaušinį į šipulius ir atvėrė paslaptingojo kiaušinio dureles, iš kurių pažiro dovanos. Vaikučiai ėjo ratelius, dainavo ir buvo apdovanoti vėjo malūnėliais, o suaugusieji margučiais. Kol vyko dalybos, svečiai iš Alyvų gatvės Onutė Katiliavienė, Svetlana ir Algimantas Lasickai rinko gražiausius margučius, vėliau kiekvieno margučio savininkui buvo įteikti didžiuliai žąsies kiaušiniai. Netrukus svečiai ėmė traukti iš kiaušinio prizus: margučių karolius, gaidžius, vištaites, biteles, roplius... Kiekvienas prizas paruoštas atskiram parapijiečiui. Tie, kurie išskubėjo po šv. Mišių namo arba tiesiog ramiai darbavosi namuose, tarsi būtų ne Atvelykis ir ne sekmadienis, taip ir liko be dovanų.
|
|
Laiminga šeima
Bronius VERTELKA
|
Rita ir Marijonas Adašiūnai,
Ritos mama Emilija Liaudanskienė
ir Adašiūnų dukra Odeta
|
Jotainiškei Ritai Adašiūnienei savi vaikai kaip vienos rankos pirštai. Suskaustų vienas, nekaip būtų ir kitiems. Moteris pagimdė dukrą ir du sūnus. Vyriausiasis Marius jau suaugęs, dirba žemės ūkio bendrovėje, tačiau palikti namų neketina. Įgijo specialybę Lančiūnavoje. Prie technikos nuo mažens buvo kaip prilipęs ir dabar net laisvalaikį jai atiduoda. Dukra Odeta Ramygalos gimnazijos vienuoliktokė. Linkusi į meną, bando tapyti gamtą, bet labiausiai pavyksta piešti žmones. Neprasta ji ir kulinarijos žinovė. Kai nėra mamos, gardėsiais palepina brolius ir tėtį. Pagrandukas Evaldas Jotainių pagrindinės mokyklos mokinys, turi gabumų medžio drožybai, bet, kaip ir vyresnysis brolis, irgi linkęs prie technikos. Paukšteliams, kad šie žiemą būtų sotūs, o pavasarį šiltai perėtų, prie namų Evaldas įrengė lesyklėlę ir inkilėlį.
|
|
Melo imperija
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Lietuvos visuomenę sukrėtė skandalingas Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių tyrimas. Nors Kedžio artimieji matė akivaizdžias smurto žymes ant kovotojo su pedofilija kūno, tačiau vis dar teigiama, kad jo mirties priežastis užspringimas skrandžio turiniu. Itin skandalinga tai, kad ekspertizėje dalyvavo teismo medicinos ekspertas, kuris prieš keletą metų nustatė, kad V. Pociūnas neva žuvo pats iškritęs pro viešbučio langą. Žmonės netiki tokiomis ekspertų išvadomis, prasilenkiančiomis su tikrove. D. Kedžio žūtis buvo netikėta. Seimo narys Saulius Stoma teigia: Gal Drąsius Kedys taps tuo herojumi, kuris įkvėps apmirusią visuomenę pakilti į kovą už teisingesnę Lietuvą? Juk Drąsius galėjo parašyti kažką tokio: Dėl mano mirties kaltinkite tik santvarką. Jonučių kapinėse gimė naujos ne tik laisvos, bet ir teisingos Lietuvos viltis. Tai buvo regima žmonių veiduose, jų akyse, kuriose žvilgėjo ašaros. Tragedijos herojus D. Kedys padarė daugiau nei bet kuris politikas minią jis pavertė už bendrą tikslą kovoti besirengiančia visuomene.
|
|
|