Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Jėzuitas kardinolas – Rytų dvasingumo skleidėjas

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Tomašas Špidlikas

Kunigystė istorijos verpetuose

Mirus žymiam čekų teologui jėzuitui kardinolui Tomašui Špidlikui, popiežius Benediktas XVI užuojautos telegramoje, pasiųstoje Jėzaus draugijos generaliniam vyresniajam tėvui Adolfui Nikolasui Pačonui, iškėlė velionio asmenines savybes ir nuopelnus Bažnyčiai. „Su gilia padėka prisimenu jo tvirtą tikėjimą, tėvišką meilumą ir intensyvią kultūrinę bei bažnytinę veiklą, ypač kaip Rytų krikščionių dvasingumo autoritetingo eksperto“, – pažymėjo Šventasis Tėvas, karštai melsdamas mirusiam kardinolui „atlygio amžinybėje, kurią Viešpats pažadėjo savo mokiniams“. Eidamas 91-uosius metus kardinolas T. Špidlikas mirė balandžio 16 dieną Romoje, savo įkurtame Aletti jėzuitų kultūros centre, kuriame ir rezidavo.

Tomašas Špidlikas gimė 1919 metų gruodžio 17 dieną Boskovicų miestelyje tuometinėje Čekoslovakijoje ir po gimnazijos baigimo 1938 metais įstojo studijuoti filosofijos į Brno universitetą. Naciams uždarius aukštąsias mokyklas, 1940 metais įstojo į Jėzuitų vienuolijos noviciatą. Filosofijos studijos, kelis kartus pertrauktos dėl priverstinių darbų okupantams, Velerado jėzuitų bendruomenėje buvo užbaigtos 1945 metais. T. Špidlikas buvo išsiųstas tęsti teologijos studijų į Olandiją, čia 1949 metų rugpjūčio 22 dieną gavo kunigystės šventimus.

Po Antrojo pasaulinio karo Čekijoje įsigalėjo ateistinis komunistų režimas ir į tėvynę sugrįžti nebuvo įmanoma, todėl kunigas T. Špidlikas išvyko į Romą. Ten nuo 1951 metų darbavosi Vatikano radijo čekų laidos redaktoriumi, skleisdamas laisvą tikėjimo žodį į gimtinę, atsidūrusią už geležinės uždangos. Tėvo T. Špidliko sekmadienių homilijos tapo labai populiarios tuometinėje Čekoslovakijoje, jos buvo verčiamos į lenkų, rumunų, italų ir kitas kalbas. Šis vaisingas kūrybinis bendradarbiavimas su žiniasklaida truko visą žymiojo jėzuito gyvenimą.

1955 metų birželio mėnesį apginta daktaro disertacija Popiežiškajame rytų institute ženklino jo mokslinės karjeros pradžią. Tėvas T. Špidlikas dirbo patristikos ir Rytų dvasingumo teologijos profesoriumi įvairiuose Romos ir pasaulio universitetuose, tapo vienu didžiausių šios srities žinovų Katalikų Bažnyčioje. Jis yra parašęs beveik 140 knygų ir publikavęs daugiau kaip 600 straipsnių ir už šią veiklą 1990-aisiais Amerikos bibliografijos instituto paskelbtas „Metų žmogumi“. Tėvas T. Špidlikas 38 metus dirbo Popiežiškosios Nepomuko (buvusios Bohemijos) seminarijos dvasiniu vadovu.

1995 metais popiežius Jonas Paulius II jį pakvietė vadovauti savaitę trunkančioms Gavėnios rekolekcijoms Romos kurijos bendradarbiams, kas reiškė išskirtinį teologo pripažinimą. Po šių mąstymų apie Rytų krikščionybės dvasingumą bei asmeninių padrąsinimų tais pačiais 1995 metais popiežius Jonas Paulius II paskelbė ekumeninę encikliką „Ut Unum Sint“. Taip pat po šių Gavėnios dvasinių pratybų buvo nuspręsta Vatikano rekolekcijoms įkurti naują  Redemptoris Mater koplyčią, kuriai mozaikas rytų krikščionybės stiliumi patikėta atlikti jėzuitui dailininkui Markui Rupnikui iš Slovėnijos ir rusų stačiatikių dailininkui Aleksandrui Kornouchovui.

Bažnytinių nuopelnų pripažinimas

Siekdamas Rytų ir Vakarų krikščionių susitaikymo bei gilesnių demokratinių reformų Rytų Europoje, tėvas T. Špidlikas buvo užmezgęs draugiškus santykius su daugeliu žinomų religinių bei politinių vadovų, įskaitant buvusį Maskvos stačiatikių patriarchą Aleksijų II ir Rusijos prezidentą Borisą Jelciną. Trumpu Prahos pavasario laikotarpiu 1968 metais jis susitiko ir drąsino tuometinį Čekoslovakijos komunistų reformatorių Aleksandrą Dubčeką ir opozicijos lyderį Vaclavą Havelą, kuris, jau iš komunizmo išsivadavusioje Čekijoje tapęs šalies prezidentu, apdovanojo tėvą T. Špidliką aukščiausiu nacionaliniu Masariko medaliu.

Už didelius teologinius pasiekimus popiežius Jonas Paulius II 2003 metų spalio 11 dienos konsistorijoje 83 metų sulaukusį jėzuitų kunigą T. Špidliką pakėlė kardinolu, nors dėl amžiaus jis jau nebegalėjo dalyvauti konklavoje. Kardinolo T. Špidliko prašymu Šventasis Tėvas atleido jį nuo vyskupiškos konsekracijos, kuri tradiciškai yra skirta kiekvienam Kardinolų kolegijos nariui. Nors, kaip minėta, čekui kardinolui dėl amžiaus (riba 80 metų) nebebuvo galima dalyvauti popiežių Benediktą XVI išrinkusioje konklavoje, tačiau jis buvo pakviestas pravesti paskutiniąją meditaciją į šv. Petro įpėdinio rinkimus atvykusiems pasaulio kardinolams.

Minint kardinolo T. Špidliko 90-ąsias gimimo metines, 2009 metų gruodžio 19 dieną Remptoris Mater koplyčioje popiežius Benediktas XVI kartu su jubiliatu aukojo šv. Mišias. Šventasis Tėvas taip pat pasakė homiliją balandžio 21 dieną kardinolo T. Špidliko laidotuvių  pamaldose, kurias Šv. Petro bazilikoje celebravo Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas su devyniolika kardinolų. Homilijoje Popiežius priminė velionio kardinolo žodžius: „Visą gyvenimą troškau pamatyti Jėzaus veidą, tad džiaugiuosi, kad dabar greit jį pamatysiu“. Anot Šventojo Tėvo, ta nuostabi mintis sutampa su paties Jėzaus malda iš šv. Jono evangelijos: „Tėve, aš noriu, kad Tavo man pavestieji būtų su manim ten, kur ir aš, kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą“ (Jn 17, 24). Toks žmogaus ir Išganytojo norų sutapimas iš tiesų yra guodžiantis, sakė popiežius Benediktas XVI.

Kardinolo T. Špidliko palaikai buvo pervežti į Čekiją ir balandžio 29 dieną palaidoti Velerado jėzuitų bažnyčioje. Mirus kardinolui T. Špidlikui dabar Kardinolų kolegija turi 181 narį, iš kurių 108 yra jaunesni nei 80 metų amžiaus ir turi teisę dalyvauti konklavoje. Čekijoje šiuo metu yra vienas Kardinolų kolegijos narys, Prahos arkivyskupas emeritas 77 metų kardinolas Miloslavas Vlkas.

© 2010 „XXI amžius“