2010 m. balandžio 30 d.
Nr. 33
(1818)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Laiminga šeima

Bronius VERTELKA

Rita ir Marijonas Adašiūnai,
Ritos mama Emilija Liaudanskienė
ir Adašiūnų dukra Odeta

Jotainiškei Ritai Adašiūnienei savi vaikai – kaip vienos rankos pirštai. Suskaustų vienas, nekaip būtų ir kitiems. Moteris pagimdė dukrą ir du sūnus. Vyriausiasis Marius – jau suaugęs, dirba žemės ūkio bendrovėje, tačiau palikti  namų neketina. Įgijo specialybę Lančiūnavoje. Prie technikos nuo mažens buvo kaip prilipęs – ir dabar net laisvalaikį jai atiduoda. Dukra Odeta – Ramygalos gimnazijos vienuoliktokė. Linkusi į meną, bando tapyti gamtą, bet labiausiai pavyksta piešti žmones. Neprasta ji ir kulinarijos žinovė. Kai nėra mamos, gardėsiais palepina brolius ir tėtį. Pagrandukas Evaldas – Jotainių pagrindinės mokyklos mokinys,  turi gabumų medžio drožybai, bet, kaip ir vyresnysis brolis, irgi linkęs prie technikos. Paukšteliams, kad šie žiemą būtų sotūs, o pavasarį šiltai perėtų, prie namų Evaldas  įrengė lesyklėlę ir inkilėlį.

Kalbant apie vaikus R. Adašiūnienės akys spindi. Vaikai geri, paklusnūs, būtinai pasisako,  kur rengiasi eiti ir kada grįš. Nereikia jų raginti ar priminti vytele, kad sėstų ruošti pamokų. Pati Rita anksti neteko tėčio – nuskendo dar jaunas būdamas. Mamai teko vienai auginti abi dukras, turėjo sunkiai  dirbti kiaulių fermoje. Kiek leido jėgos, Rita stengėsi jai pagelbėti. Užtat augo žinodama duonos kąsnio kainą.

Į Adašiūnų šeimą, kuriai jau 21 metai, nebuvo įsisukęs nedarbas ar skurdas. Marijonas dirba suvirintoju ir santechniku, jo nagingos rankos labai praverčia raguočių fermoje. Vyras nežino, kas yra pravaikšta ar pasigėrimas darbe. Melžiamos karvės reikalauja ypatingos priežiūros,  jos turi būti laiku pagirdytos ir pašertos. Jei kas fermoje sugenda, Marijonas ir naktį nemurmėdamas skuba į pagalbą. Zootechnikės diplomą turinti Rita dirba pagrindinėje mokykloje, rūpinasi, kad būtų pamaitinti moksleiviai, suplauti indai. Adašiūnai gyvena  ūkiškai, laiko dvi karves, per metus pasipjauna ne vieną kiaulę. Pačių užsiauginta mėsa ir namuose pasigaminti pieno produktai yra skanesni ir sveikesni. Dažniausiai ūkelyje tvarkosi Marijonas, Ritai belieka pasimelžti karves (vyras neišmoko melžti). Prie namų užsiaugina daržovių, kurias nuravi kartu gyvenanti Ritos mama.

Marijonas Adašiūnas – Ramygalos parapijos pastoracinės tarybos narys. Retas sekmadienis pasitaiko, kad vyresnieji Adašiūnai nenuvyktų į šventovę. Jų vaikai irgi nelenkia maldos namų. Prieš šv. Velykas visi trys neraginami vyko atlikti išpažinties.

Adašiūnų namuose vyrauja susiklausymas ir darna. Šeima nesižavi išreklamuotu  gyvenimu ar gamtovaizdžiais užsienyje. Jai  ir gimtieji Jotainiai atrodo ne prastesni už Šveicariją. Greta gyvenvietės tyvuliuoja didžiulis vandens telkinys, šalia teka Juodos upelis, o kur pažvelgsi – banguoja laukai.

Jotainiai, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija