| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Paslaptinga lenkų generolo Wladyslavo Sikorskio žūtis Kiprijonas Tvirbutas
XXI amžiuje jau buvo rašyta apie Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir jį lydėjusios delegacijos žūtį aviakatastrofoje prie Smolensko (Lenkijos prezidentas skubėjo pagerbti Katynės aukas). Tačiau per mažai, man regis, pabrėžta, kodėl L. Kaczynskis taip skubėjo į Katynės iškilmes. O skubėjo todėl, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kartu su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu pirmieji, aplenkę Lenkijos prezidentą ir jo delegaciją, pagerbė Katynėje sušaudytų tūkstančių lenkų karininkų atminimą. L.Kazcynskio net nepakvietė. Štai kodėl L. Kaczynskis skubėjo. Taigi kai Lenkijos premjeras D. Tuskas neva nuoširdžiai lieja graudžias ašaras dėl prezidento mirties, netikėkite. Tos ašaros nėra nuoširdžios. Girdisi versijų, jog ši aviakatastrofa galėjo būti ne atsitiktinė, o specialiai sumodeliuota. Taip, šioje istorijoje daug nežinomųjų, keistų atsitiktinumų, įtartinų sutapimų. Tačiau nedera pamiršti ir 1943 metų liepos 4-osios tragedijos, kai virš Gibraltaro sudužo Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų lėktuvas, gabenęs Lenkijos laisvųjų karo pajėgų vadą tremtyje Wladyslawą Sikorskį. Toji aviakatastrofa lenkams irgi buvo skausminga. Juk žuvo vyriausiasis vadovas tremtyje ir keliolika aukšto rango karininkų. Oficiali versija: vos iš britų karo aerodromo pakilęs bombonešis sudužo dėl užstrigusių vairalazdžių. Žodžiu, dėl techninių gedimų. Tačiau nereikia pamiršti, kad generolo W. Sikorskio tada labai nekentė Maskva. Juk 150 tūkst. lenkų kariuomenei vadovavęs generolas buvo nutraukęs diplomatinius santykius su tuometine SSRS vadovybe. Svarbu nepamiršti, jog W. Sikorskis diplomatinius santykius su Josifu Stalinu nutraukė būtent tada, kai Katynėje buvo rasti 20 tūkst. lenkų karininkų palaikai, o Kremlius uždraudė Raudonojo Kryžiaus atstovams atlikti nepriklausomą tyrimą. Dar kelios įdomios detalės. Šalia Gibraltaro aerodromo stovėjusio W. Sikorskio lėktuvo maždaug pusdienį stovėjo sovietų lėktuvas, turėjęs į Maskvą parskraidinti rusų ambasadorių I. Maiskį. Tad akivaizdu, kad šalia tuo metu kažkodėl nesaugoto lėktuvo mažų mažiausiai keletą valandų stovėjo sovietų orlaivis. Be to, tais pačiais metais Gibraltare veikė žymusis sovietų šnipas Kimas Filbis. O juk K. Filbis buvo profesionaliai apmokytas rengti sabotažo akcijas ir pats mokė britų žvalgus imtis tokių akcijų. 1969 metais britų karo pilotas seras Robinas Kuperis atliko nepriklausomą šios žūties tyrimą ir nustatė, jog saugumo priemonės tame oro uoste buvo minimalios, todėl tikrai egzistavo galimybė įvykdyti sabotažą. Taip pat akivaizdu, kad populiaraus ir narsaus lenkų generolo mirtis Kremliui buvo labai naudinga. Iš politinės arenos eliminavus W. Sikorskį (beje, pasižymėjusį kovose su bolševikais 19191920 metais, o 1940-aisiais vadovavusį Laisvajai Lenkijos armijai, integruotai į Didžiosios Britanijos pajėgas), J.Stalinui buvo žymiai lengviau po Antrojo pasaulinio karo pavergti pusę Europos. Politikos ekspertai bei istorikai įsitikinę, jog išlikęs gyvas generolas W. Sikorskis būtų pajėgęs Lenkijai iškovoti žymiai didesnes politines ir ekonomines laisves, nei iškovojo Lenkija po 1945-ųjų (panašiai kaip tuometinis Jugoslavijos vadovas Broz-Tito). Taigi generolo W. Sikorskio žūtis dar viena paslaptinga, iki galo neištirta istorija.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |