| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Maltos vilionės Stanislovas Buchaveckas
XXI amžiuje (2010, Nr. 29) buvo rašyta apie popiežiaus Benedikto XVI laukiančią Maltą, šios salos sąsajas su krikščionybe ir katalikybe. Tačiau jau pasibaigęs Katalikų Bažnyčios vadovo vizitas, labai turtinga Maltos salyno istorija ir straipsnio autoriaus septynių dienų asmeninė patirtis gali būti įdomi ir kitiems laikraščio skaitytojams, panorėjusiems susipažinti su šiuo Viduržemio jūros perlu. Į šiaurę nuo Maltos salų italų Sicilija. Rytuose Tunisas, pietuose Libija. Maltos vardas turi kelias etimologines versijas. Į mūsų žemės civilizacijų istoriją Malta pateko maždaug prieš 6 tūkst. metų. 1800 metais prieš Kristų čia ilgai gyvavusi bendruomenė, stačiusi šventyklas iš didelių akmenų, išnyko. Veikiausiai dėl to paties Santorino ugnikalnio išsiveržimo, po kurio išnyko ir Kretos civilizacija. Vėliau Maltą atrado finikiečiai. Paskui ji tapo senovės graikų kolonija. Vėliau atsidūrė su Roma nuožmiai kariavusių kartaginiečių įtakoje. Valdant romėnams šv. Pauliaus pastangomis maltiečiai tapo krikščionimis (60 m. po Kristaus). IX amžiuje Maltą užėmė arabai, kuriuos po dviejų šimtų metų išstūmė karingieji normanai. Nuo 1530 metų salos Maltos (hospitaljerų) ordino valda ir tvirtovė, sėkmingai dalyvavusi Europos tautų kovoje su osmanų turkais. 1798 metais, ruošdamasis žygiui į Egiptą, Maltą užėmė Napoleonas Bonapartas. 1799 metais anglai grąžino salas hospitaljerams, bet maltiečiai nebenorėjo jų valdžios. Tad mūsų dienomis karitatyvine veikla užsiimančiam ordinui liko tik Maltos pavadinimas, o saliečiams balto aštuonkampio kryžiaus ornamentas. Pusantro šimtmečio Malta buvo britų kolonija ir tvirtovė. Dėl jos Antrojo pasaulinio karo metais virė atkaklūs mūšiai, bet vokiečiams ir italams nepavyko užimti salų. Apie tai primena prie Valetos autobusų stoties neseniai iškilęs obeliskas su žuvusių gynėjų (iš daugelio šalių) pavardėmis ant postamento šonų. Nepriklausoma valstybe Maltos salynas tapo 1964 metais. Nuo 2004 metų, kaip ir Lietuva, tapo Europos Sąjungos nare. Maltiečiai 2008 metais savo lirą spėjo iškeisti į eurą. Maltos salyno (jame yra dvi didesnės salos) plotas vos 316 kv. km. Maltos Respublika tankiausiai gyvenama Europos Sąjungos valstybė. Joje yra per 400 tūkst. gyventojų. Kasmet sulaukiama apie 1, 5 mln. turistų. Oficialios kalbos maltiečių ir anglų. Maltos salos (plotas 246 km2) ilgis apie 27 km, plotis 15 km. Tad nusipirkus už 3 eurus nuolatinį bilietą vienai dienai, per ją galima apvažiuoti daug salos įdomybių. Galima pakeliauti ir pėsčiomis. Keltu galima pasiekti mažesnę Gozo salą (plotas 67 kv. km), kurioje septynerius metus praleido Homero epo veikėjas Odisėjas. Kelių valandų žygis jūros pakrante leis įdėmiau susipažinti su Maltos gamtos įvairove. Iš pradžių uolynų augmenija skurdoka. Eidami į pietus ir pietvakarius, dešinėje apačioje pamatysite nedidelį smėlėtą paplūdimį. Paskui keliukai palei akmenimis nusėtų sodų sklypelius (kažkas panašaus į mūsų kolektyvius sodus) ir takeliai šalia akmeninių tvorų atves į iškilusią Marfos kalvagūbrio juostą. Dar puikesni vaizdai nuo akmeninės sienos viršaus į kitą įlanką. Dešinėje apačioje siauras pakrantės ruožas. Kairiau žemdirbių išpuoselėti plotai, už jų Meliehos kalvagūbris. Ant jo tarp miesto pastatų visu gražumu spindi Meliehos bažnyčių ir vienuolynų kompleksas. Dar kairiau ežerėliai, kuriuos pamėgo praskrendantys reti paukščiai. Už jų, rytų pusėje, matyti Meliehos įlankos smėlio paplūdimiai (jų saloje nedaug, nes pakrantės uolėtos). Patartina Marfos kalvagūbrio bėgančiu siauru plentu paėjėti puskilometrį link Raudonojo bokšto ir, likus iki jo puskilometriui, uolos sienos laiptais nusileisti žemyn. Čia jau susipažinsite su vešlia augmenija. Į rytus nuo Meliehos yra Šv. Pauliaus įlanka, įsirėžusi į Maltos salos šiaurės rytų pakrantę. Pakrantės takeliai ir keliai nuves į kitus miestus ir prie archeologinių, architektūrinių ar gamtos įdomybių. Pėstute daugiau pamatysite. Senais, bet gerai prižiūrimais geltonaisiais autobusais greičiau nukaksite kur norite. Maltoje važiuojama kairiąja puse (britų kolonijinis paveldas). Mosta, senoji sostinė Mdina, Rabatas tai tik keli iš istorija alsuojančių senųjų miestų. Istorinių kvartalų, senų bažnyčių pastatų galima rasti beveik kiekviename didesniame miestelyje, kurie glaudžiasi vienas prie kito. Galima dar paminėti, kad Sliemos miestas su savo palydovais pramogų centras. Povandeninio nardymo mėgėjus vilioja Cirkevos uostas. O kur dar senųjų maltiečių akmeninės šventyklos, kurios gali būti senesnės už Egipto piramides, dar katalikų bažnyčios, kurių čia yra beveik pusė tūkstančio... Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta sostinė Valeta yra ir svarbiausias šalies uostas. Fortifikacinę išmonę rodo Valetos architektūra. Pusiasalio kyšulyje stovi įspūdinga citadelė. Mieste daug muziejų ir architektūros paminklų. Vyrauja baroko stilius. Yra universitetas, kuriame studijuoja jaunuoliai iš viso pasaulio. Daug Valetos svečių vidudienį ateina pažiūrėti į artilerijos pabūklą ir artileristų veiksmus istorinėje krantinėje. Keliautojus iš Lietuvos Maltoje pasitinka Daiva Griguolienė, kuri rūpinasi turistų iš Lietuvos ekskursijomis, apgyvenimo, maitinimo, laisvalaikio klausimais. Kiekvienas turistas atranda savo Maltą. Šiaulietei Renatai Prokopaitei labiausiai patiko uolėtos pakrantės. Antrą kartą atvykęs gamtininkas Mindaugas Lapelė parodyti salų gamtos įvairovę ir kultūrinį kraštovaizdį atsivežė ir savo sūnus. Į visas pasiūlytas ekskursijas važiavo Birutė ir Juozas Paplauskai. Malta labai patiko lietuvės Audronės ir olando Marko Veldhorstų šeimai (iš Klaipėdos r.), kitai Audronei ir jos vyrui Linui Lazdauskams (iš Kauno), Danguolei ir Edikui Neimantams (iš Vilniaus). Nors grupės grįžimą daugiau nei puse paros pavėlino klastingas Islandijos vulkanas, tačiau keliautojai ant jo nepyksta juk papildomas laikas buvo praleistas šv. Pauliaus žemėje, jau palaimintoje ir popiežiaus Benedikto XVI.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |