|
Melskimės už Lietuvos išgelbėjimą
Mūsų laikais kai kurias tautas ir daugelį žmonių vargina įvairios stichinės, žmonių ar tautų sukurtos didelės, skaudžios nelaimės. Kinijoje ir Čilėje įvykęs žemės drebėjimas sunaikino daug žmonių gyvybių ir materialinio turto. Čečėnijos ir Gruzijos tragedija, Rusijos antroji Katynė, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas ir daug aukštų valstybės pareigūnų.
Lietuvoje dar nesuspėjome per 20 Laisvės metų atsigauti nuo kruvinos ir tragiškos bolševikų okupacijos, o jau gegužės 8 dieną homoseksualai, pasivadinę gėjais linksmaisiais, ruošiasi įsiveržti į Lietuvos sostinę Vilnių, iš naujo mus okupuoti ir vykdyti tautos genocidą. Tarp jų dauguma užsieniečių. Kiek iš jų lietuvių, nežinome. Jie, kaip ir bolševikai, skelbia, kad išardys prigimtinę krikščionišką šeimą ir lietuvišką gyvenimo būdą. Europos Taryba tvirtina, kad visuomenės moralė negali būti aukščiau homoseksualų teisių, kad žmogaus teisės yra universalios ir galioja kiekvienam.
Lietuvoje dabar ir per praeitus šimtmečius niekas nepersekiojo tautinių mažumų. Rusijos ir Ukrainos istorijoje nerasime priekaištų Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. Homoseksualai reikalauja ne teisių, o privilegijų, jie nori, kad lietuviai liktų tautinė mažuma.
Bažnyčia, pasiremdama Šventuoju Raštu, kuris homoseksualumą laiko iškrypimu, visada skelbė, kad homoseksualūs veiksmai pačia savo prigimtimi yra netvarkingi. Jie prieštarauja prigimtiniam įstatymui, iš lytinio akto atima gyvybės dovaną (Katalikų katekizmas, 480 p.).
Politikas Romualdas Ozolas teigia, kad homoseksualų paradai yra atbukusiai vartotojų visuomenei brukamas agresyvus homoseksualizmo propagandos šou, kuris neturi nieko bendro su žodžio ir susirinkimo laisve. Praeitą savaitgalį LNK televizijos laida parodė, kad gėjų maršo šalininkai gavo tik dešimtadalį balsų, palyginus su tais, kurie balsavo prieš.
Už Lietuvą paaukota didelė laisvės, kančios ir gyvybės auka. Ištremta per 700 000 Lietuvos gyventojų. Didelė aukų dalis savo kaulus paliko Sovietų Sąjungoje, 23 000 partizanų savo krauju aplaistė Tėvynės žemę. Kiti, patekę į nelaisvę, buvo sušaudyti ar žuvo lageriuose. 23 000 Lietuvos jaunuolių žuvo sovietų kariuomenėje taikos ir karo metu. Taip buvo sunaikinta tautos kultūra, dora, mentalitetas, įskiepyta narkomanija ir alkoholizmas. Nepriklausomoje Lietuvoje seniau vienam žmogui teko 2 litrai alkoholio, o dabar 18 litrų. Sovietų okupacija pagimdė materializmą ir kraštutinį egoizmą.
Kas Lietuvos patriotams belieka daryti: atsisakyti Dievo, Šventojo Rašto, Dekalogo ir Lietuvos istorijos, ar gintis visomis sielos ir kūno jėgomis? Laisvės kovotojų vardu pareiškiu, kad mes ginsimės, nebodami jokių aukų, net ir gyvybės.
Mažai tikime, kad Vyriausybė uždraus homoseksualų invaziją: vieni jų bijo, o kiti papirkti
Gegužės 8 dieną 10 valandą ne tik vilniečiai, bet ir visi Lietuvos žmonės su šeimomis renkasi prie Vilniaus Katedros ir pusantros valandos melsis, kaip anomis tragiškomis Sausio 13-osios dienomis, už Lietuvos išsigelbėjimą. Kalbėsime šventą rožinį, giedosime giesmes ir Lietuvos himną.
Seimo narys Kazimieras Uoka ir mons. Alfonsas Svarinskas prašė mero leisti, kad maldininkai galėtų nuo Katedros pražygiuoti Gedimino prospektu iki Seimo rūmų. Melstis Nepriklausomoje Lietuvoje leidimo nereikia Žemaičių Kalvarijoje, Šiluvoj ar Kryžių kalne sovietų okupacijos metu leidimo melstis neprašėme.
Lietuvos žmonės, jūsų aktyvus dalyvavimas šioje maldos akcijoje yra gyvybiškai būtinas. Nepagailėkite lėšų ir pasiaukojimo. Dievo ir Tėvynės meilė laimingos amžinybės laidas ir žuvusiųjų už Lietuvos Laisvę pagerbimas. Už Dievo garbę ir Tėvynės laisvę!
Pagarbiai mons. Alfonsas SVARINSKAS,
Laisvės kovotojas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius
2010 m. gegužės 1 d., Šv. Juozapo, darbininkų globėjo, šventė
© 2010 XXI amžius
|