|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Perskaičiau dr. E. Mažinto labai piktą publikaciją XXI amžiuje (2010, Nr. 21), kurioje nepriklausoma Lietuva kaltinama dėl kolūkinio kaimo griūties. Kažin, gal autorius daug metų negyveno Lietuvoje, gal jis yra naivus mokslininkas, besiremiantis nusenusiais savo profesoriais. Aš irgi noriu papasakoti apie kolūkinį kaimą ir apie tai, kas artino jo griūtį. Daug metų gyvenau ir dirbau kaime, gerai pažinau kaimiečių gyvenimą, mačiau jų vargus. Teko ir man basomis kojomis braidyti po pažliugusius rudens dirvonus ir su mokinukais iš balų traukti laiku nenuimtų kviečių permirkusius pėdus, rauti linus ir dirbti kitus darbus. Pamokos palaukdavo, nes mūsų darbai kolūkyje tęsdavosi nuo rugsėjo pradžios iki spalio vidurio ir net ilgiau. |
||
|
|
||
|
Atsitiktinai sužinojome apie Jėzuitų namuose esantį Krikščioniško kino klubą, kuriame buvo parodytas įspūdingas negarsinis 1927 metais statytas filmas Karalių karalius apie Kristaus gyvenimą, stebuklus, nukryžiavimą ir prisikėlimą. Gilų įspūdį visiems laikams paliko sukurtas Kristaus paveikslas, Jo ramus, nepaprastu gerumu švytintis veidas. Gaila, kad šiame kino klube filmai rodomi labai retai. Šiandien žmonės jau pavargo nuo visais kanalais brukamo siaubo, smurto ir žudynių ir labai pasigenda dvasingumą, gerumą, artimo meilę atskleidžiančių filmų. Mūsų nuomone, krikščioniškas kino klubas atliktų didelę misiją dažniau rodydamas tokius filmus. Galima būtų parodyti filmus ne tik apie šventųjų gyvenimus, bet ir apie tikinčius, dvasingus žmones, jų pasiaukojimą, gerus darbus ir žygdarbius. Suprantama, filmų rodymas kainuoja, todėl būtų galima rengti ir mokamus seansus. Gerų, dvasingų filmų šiandien reikia žmonėms ir tam negailima pinigų. Tai parodė neseniai vykęs festivalis, kur buvo rodomi nuoširdūs žmonių santykiai. Į šiuos filmus gausiai ėjo žmonės ir mokėjo už bilietus, kurie buvo visai nepigūs. |
||
|
|
||
|
Katalike, krikščioni, nekeik valdžios. Bet kuri valdžia Dievo duota, gal tam, kad būtume pabarti, gal tam, kad pasitaisytume. Be to, keiktis negražu ir nuodėmė. Valdžią turime tokią, kokios esame verti, kokią išsirinkome, kokie patys esame. Todėl kai vėl ateis rinkimai, pasidomėk, už kokią partiją balsuoti, kokie asmenys toje partijoje, kokia jų praeitis, ką jie dabar veikia, kokia jų moralė. Nesižavėkime kiekvienu ar kiekviena, pasivadinusia krikščioniška. Tais pavadinimais pasipuošę ir tie, kuriems krikščionybės idealai nerūpi. Krikščioniškas Maironio, Jakšto, Krupavičiaus, Zinkevičiaus, Uždavinio tradicijas ir idėjas Lietuvoje šiuo metu tęsia Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija. Laužyta, draskyta tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų. Kai kam ši partija nepatogi, nes dažnai pasako ir nelabai malonią teisybę. Paskutiniais metais ji turėjo ir nevykusių vadovų, matyt, į ją buvo patekę ir tokių, kurie vykdė užsienio žvalgybų užduotis. Negalėjo džiaugtis tokiais vadovais kaip E. Klumbys, A. Saudargas, P. Katilius, K. Bobelis ir dezertyras V. Lamanauskas. Nieko nedavė šiai partijai ir nenuspėjama P. Gražulio ir kitų veikla. Tiesa, buvo, nors ir neilgai, geri vadovai, kaip akademikas Z. Zinkevičius, I. Uždavinys, bet jie buvo nustumti. |
||
|
|
||
|
Nustėrome perskaitę G. Visocko publikaciją Lietuvos rusams kovo 11-oji nepatinka: pasirodo, jie nedalyvavo Kovo 11-osios eisenoje Vilniuje, kolonoje nė vienos rusų vėliavos. Labai įžeidus lietuviams buvo Litovskij kurjer kalbintų rusų atsakymas, kad Kovo 11-osios eitynėse jiems buvo gėda dalyvauti. Tai rodo, kad Lietuvoj gyvenantys rusai nepatenkinti Lietuvos nepriklausomybe ir su panieka žiūri į gyvenimą mūsų šalyje. Toks priešiškumas kelia klausimą, kam tada gyventi tokioje blogoje šalyje? Šiandien nėra jokių kliūčių išvažiuoti gyventi ten, kur žmonėms atrodo geriau. Pagaliau nepatenkintiems gyvenimu Lietuvoje rusams visada atviri keliai apsigyventi savo tėvynėje Rusijoje. Kam burnoti ir keiksnoti blogą gyvenimą Lietuvoje, jei jį visada galima iškeisti į jiems atrodantį geresnį ir lengvesnį? |
||
|
|
||
Viešas laiškas visiems geros valios žmonėms Šiandien Seime opozicijos veikla skatina politinį chaosą, trukdo priimti būtinus sprendimus, kelia sumaištį. Nomenklatūrininkai stengiasi nepaleisti iš savo rankų valdžios, sąmoningai klaidina visuomenę, nesprendžia problemų, o tik ragina piketuoti, ypač pensininkus, renka parašus referendumui. Tuo siekia sugriauti valdančiąją koaliciją, kuri po 20 metų nepriklausomybės, nepaisydama didžiulio jų pasipriešinimo, imasi reformų. |
||
|
|
||
Rašto aiškintojai pamina patį Raštą Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis mūsų valstybės įstatymas. Šiame įstatyme, žinoma, neįmanoma išaiškinti ir apibrėžti iki smulkmenų visų teisinių dalykų, todėl tokiems aiškinimams sukurta teisinė institucija Konstitucinis Teismas (KT). Kilus neaiškumams, po KT išaiškinimo jau niekas negali kitaip vertinti teisinės reikalo padėties. O jei pats KT savo aiškinimu pažeis Konstituciją?.. Turbūt vienintelis kelias kreiptis į KT. Išeitų, kad KT (rašto aiškintojas) yra viršesnis už Konstituciją, tarsi įteisinta neklystanti šventoji karvė. |
||
|
|
||
Įdomiausia nuotrauka iš mano albumo
Siunčiu jums Lietuvos savanorių, gynusių Lietuvos nepriklausomybę, nuotrauką. Šiai nuotraukai jau 90 metų. Man, Albinui Vaškevičiui, ši nuotrauka yra labai brangi, nes joje yra (antroje eilėje trečias iš kairės) mano tėtukas (senelis) Andrius Dobilas, kilęs iš Skinkių km., Plutiškių parapijos, Šilavoto valsčiaus. Antroje eilėje trečias iš dešinės yra Pranciškus Jankauskas, kilęs iš Selemos km., Sasnavos parapijos. Abu jie palaidoti Kalvarijos kapinėse. Nežinau, ar kitų savanorių giminėms pavyko išsaugoti šią nuotrauką iki šių dienų, todėl kreipiuosi į Jus prašydamas padėti surasti nuotraukoje užfiksuotų savanorių gimines. Iš nuotraukos sprendžiu, kad ji yra fotografuota prie Prienų komendantūros. Savanorių giminėms ji bus neįkainojama dovana, o suradus savanorių vaikus, anūkus, proanūkius, gimines būtų puiki proga visiems susitikti liepos 25 dieną, sekmadienį, aplankyti savanorių kapus, pasidžiaugti jų apginta tautos laisve, papasakoti jų gyvenimo istorijas. Juk jie, Vasario 16-osios akto įkvėpti, nors ir prastai ginkluoti, ėjo ginti carinės Rusijos nualintos beatsikuriančios antrosios Lietuvos. Kovų užgrūdinti, jie tapo neišskiriamais draugais. |
||
|
|
||
Šuniški pašmaikštavimai šunų madų tema
Neseniai per komercinę radijo stotį girdėjau istoriją apie tai, kad darbo netekusi siuvėja ėmė siūti rūbelius šunims. Užsakovių pakako, uždarbiu nesiskundė. Taigi viena bedarbe liko mažiau Paradoksas: moterys šunis myli labiau nei vyrai. Jos sočiau ir skaniau šeria savo keturkojus, juos prausia, glosto, šukuoja, gydo, slaugo, karšina nusenus. Šunims jos išleidžia žymiai daugiau pinigų nei vyrai. Kai kurios emancipuotos moterys šuniui išleidžia daugiau pinigų nei vaikui. Merginos, ypač senmergės, tuo labiau. Šunimis, aprengtais švarkeliais, megztiniais, paltukais ar net kailiniais, gėrėjausi jau praeitą vasarą. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |