2010 m. gegužės 7 d.
Nr. 35
(1820)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Viešas laiškas visiems geros valios žmonėms

Šiandien Seime opozicijos veikla skatina politinį chaosą, trukdo priimti būtinus sprendimus, kelia sumaištį. Nomenklatūrininkai stengiasi nepaleisti iš savo rankų valdžios, sąmoningai klaidina visuomenę,  nesprendžia problemų, o tik ragina piketuoti, ypač pensininkus, renka parašus referendumui. Tuo siekia sugriauti valdančiąją koaliciją, kuri po 20 metų nepriklausomybės, nepaisydama didžiulio jų pasipriešinimo, imasi reformų.

Tarybinės nomenklatūros sistema, taip gudriai paslėpta po kauke, visada pasiryžusi savo aplinkos žmonių intervencijai į kitų partijų gretas, kad reikalui esant galėtų persivilioti į Seimą, verslą, Sąjūdį, vyriausybę, prezidentūrą, žiniasklaidą ir teisėsaugą. Taip bandoma užmigdyti visuomenės budrumą, paversti Lietuvą oligarchu ir įbaugintų beteisių vergų šalimi.

Turime pagaliau sutraukyti nomenklatūros pančius, trukdančius Lietuvai klestėti, tapti turtinga, oria ir garbinga valstybe.

Kai buvo rodomas filmas apie prezidentą Algirdą Brazauską, prigludę prie televizijos ekranų laukėme išpažinties, norėdami sužinoti, kas tie žmonės, kurie privertė jį tapti prezidentu, uzurpavo ir izoliavo jį, apie kuriuos jis tylėjo ir būdamas premjeru. Kyla klausimas, kas tai per jėga, jeigu pats prezidentas yra buvęs CK sekretorius, jei, pasak jo, net Kremlius palaikydavo jo nuomonę apie naftos gamyklos statybą ne Jurbarke, o Mažeikiuose. Šiam filmui nei žiniasklaida, nei politologai, deja, neparodė jokio dėmesio, nors nepelnytos kritikos nepagailėta tiek mūsų prezidentei Daliai Grybauskaitei, tiek Seimo pirmininkei Irenai Degutienei.

Manau, kad šis nepriklausomybės dvidešimtmetis buvo iškilmingiausiai ir prasmingiausiai paminėtas. Galime tik didžiuotis valdžios trijule: Prezidente, Seimo pirmininke ir Premjeru, jų vienybe, dora, krikščioniškų vertybių puoselėjimu ir išmintim. Koks džiaugsmas juos kartu matyti Katedros šventovėje šv. Mišių metu priimant Šv. Komuniją. Juk be Šv. Dvasios veikimo mes nieko negalime nuveikti – mūsų vargai tampa beprasmiai, o darbai neduoda vaisių.

Stabdykime žmogaus dvasinę degradaciją; iš vartotojiškos visuomenės pereikime į būties visuomenę, kurioje kiekvienas suvoksime kas geriau: ar kuo daugiau imti ir turėti šiandien, ar būti bei išlikti ir rytoj. Kai laisva valia, niekieno neraginami ir neverčiami suvoksime, kokia yra palaima duoti, dalytis, aukotis, dirbti bendram labui, tada priartėsime prie gėrio ir tiesos. Tik pradėkime kiekvienas keistis jau šiandien, kad nebūtų per vėlu.

Jau 2001  rugsėjo 11-oji ir šių dienų krizė visam pasauliui parodė, kad niekas, jokia supervalstybė, jokia jėga negali užtikrinti saugumo ir gerovės.

Žmogaus dvasinė ramybė pats veiksmingiausias vaistas nuo visų problemų ir ligų. Gėrį ir tiesą spinduliuojantį žmogų Dievas nuveda ta kryptimi, kur yra išmintinga išeitis. Tik visuomenės aktyvumas, vienybė, tiesa ir viešumas visose valstybės institucijose gali priversti visus Seimo narius ir valstybės pareigūnus laikytis ne tik įstatymų ir duotų pažadų, bet ir visuotinai pripažintų moralės normų. Ne streikais, sumaištim ar skandalais pavyks atrasti tiesą ir teisingą kelią, bet viešomis diskusijomis darant protų atranką į atsakingus valstybės postus, priimant įstatymus, sprendimus. Vardan tos Lietuvos nė vienas nebūkime abejingi, nugalėkime baimes, ambicijas.

Kur jūs, mokslo žmonės, tautos šviesuliai? Diskutuokite, siūlykite, patarkite, kurkite projektus, užkirskite blogiui kelią, kad iš Lietuvos niekas nebeišvažiuotų, o visi lietuviai, išsibarstę po įvairias pasaulio šalis, su meile Tėvynei ir nauja patirtim sugrįžtų ir čia kurtų verslą. Tam būtinos reformos: pirmiausia teisėsaugoje, Europos paramos išmokų, mokesčių inspekcijoje, Sodroje. Sėkmingas verslas turi būti paremtas įstatymais, kompetencija, sąžiningumu ir tiesa, o ne įstatymų spragomis,  padėtim, pažintim ar nelegaliais pinigais.

Nomenklatūrininkai, piktnaudžiaudami įstatymais ir jų spragomis, susikūrė sau privilegijas, darbo vietas su moderniausiom priemonėm ir pasakiškom algom, iššvaistė Sodros pinigus prabangiems pastatams su kavinėmis ir pirtimis. 1995 metų pensijų įstatymas, patvirtintas prezidento Algirdo Brazausko, premjero Šleževičiaus ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Mikailos, turi daug spragų, paliekančių žalią veją piktnaudžiavimui skiriant ir skaičiuojant pensijas. Sukurta ydinga sistema apskaičiuoti pensijas kiekvienam pensininkui individualiai, pažeidžiant piliečių lygybės principus.

Buvę valdžioje socialdemokratai su savo socialinės apsaugos ir darbo ministre V. Blinkevičiūte, bent jau patylėtumėte, neklaidintumėte ir nekiršintumėte pensininkų, iššvaistę visas Sodros atsargas, pakėlę pensijas ir motinystės išmokas prieš rinkimus, artėjant krizei, žinodami, kad ekonomika nepakels tokių išmokų. Nemanipuliuokite visuomene, nepriešinkite ją su valdžia. Premjeras A. Kubilius bent jau kvietė visuomenę diskutuoti apie pensijos reformą, ji neišvengiamai būtina.

P. S.  „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ redakcijos nesutiko išspausdinti mano viešo laiško. Nebent kaip užsakomą straipsnį, o tai kainuotų  maždaug tris tūkstančius litų. Štai tau ir laisvas žodis!

„Valstiečių laikraščio“ redakcija ir „XXI amžiaus“ redaktorius E. Šiugžda sutiko išspausdinti be pakeitimų.

Eleonora Danutė DILIŪNIENĖ

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija