| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šuniški pašmaikštavimai šunų madų tema
Neseniai per komercinę radijo stotį girdėjau istoriją apie tai, kad darbo netekusi siuvėja ėmė siūti rūbelius šunims. Užsakovių pakako, uždarbiu nesiskundė. Taigi viena bedarbe liko mažiau Paradoksas: moterys šunis myli labiau nei vyrai. Jos sočiau ir skaniau šeria savo keturkojus, juos prausia, glosto, šukuoja, gydo, slaugo, karšina nusenus. Šunims jos išleidžia žymiai daugiau pinigų nei vyrai. Kai kurios emancipuotos moterys šuniui išleidžia daugiau pinigų nei vaikui. Merginos, ypač senmergės, tuo labiau. Šunimis, aprengtais švarkeliais, megztiniais, paltukais ar net kailiniais, gėrėjausi jau praeitą vasarą. Šunį turėti didelė laimė Tegyvuoja šunys žmonių vergvaldžiai Valio moteriškėm šunų vergėm, taip ir panašiai kartais juokauju, kai sutinku inteligentiškesnės išvaizdos šunininkę, šunvedę ar šunvedes. Mūsų seneliai, proseneliai, proproseneliai anais laikais net per didžiausius šalčius šunims neleisdavo apsigyventi kambariuose, virtuvėj ar net prieangy. Duodavo sočiau paėst, būdą išklodavo šviežiais šiaudais. Jų nelepino, nepuošė, nerengė ir šunys nesirgo Šiais laikais, eigu nori žmogui palinkėti gero, jam sakyk: Kad tau Dievas ar likimas duotų geros veislės šuns gyvenimo rojų miesto ponų bute ar namuose! Idėja! Reikėtų imtis siūti drabužius visiems gyvuliams ir žvėrims po mišką tada džiūgaudami bėgiotų ir straksėtų švarkais, apsiaustais, striukėmis ar megztiniais aprengti vilkai, briedžiai, lapinai ir šernai. O puikuotųsi sijonais, suknelėmis, skrybėlaitėmis vilkės, lapės, briedės, voverės ar žiurkės?! O jei pastarąsias dar apauti aukštakulniais bateliais!? Jei tą nuostabų miško spektaklį visam pasauliui išreklamuotų mūsų šaunioji žiniasklaida, tai turistai, žiopliai ir smalsuoliai iš viso pasaulio būriais, kuopom, pulkais užplūstų mūsų miškus. O su savimi jie atsivežtų, atsiųstų ir mūsų šalyje paliktų daug daug pinigų. Lietuva, kaip Europos centras, pasaulio spaudoje, radijuje, televizijoje, kine, teatre, cirke, internete sužaliuotų, sumirgėtų, sužydėtų net šalčiausią, gūdžiausią gūdžiausio pasaulio žiemą. O jei karves, kiaules ir arklius, vištas, varnas ir balandžius, lydekas, ešerius ir karosus, o dar roplius, vabzdžius irgi aprengtume?!. Be to, šunims, ypač kalėms, reikia daryti manikiūrą, juos kirpti, dažyti. Tad bedarbystę, kuri jau viršija 15 procentų, būtų galima su šaknimis visiems laikams išrauti. Amatai siuvimas, batsiuvystė, kepurininkystė, mezgimas, audimas, verpimas vėl atsigautų ir suklestėtų. Jau minėta šaunioji visažinė žiniasklaida informuoja, kad klimatas šiltėja. Nė velnio vėsta, o daug kur net šaltėja, atrandu! Tai rodo net vasarą aprengti šunėkai, katės ar tai katinai. Reziumuojant: sunkmetis arba krizė visai nebaisu. Atsiveria tiek daug neartų dirvų, primirštų miškų, beveik nepastebimų tvartų ar kluonų žvėrims, gyvuliams. Viliuosi, kad praeis meilės šunims mada. Tikiuosi, kad praeis ir sunkmetis, kad grįš meilės žmonėms mada, mada moterims mylėti vyrus, o vyrams moteris. P. S. Beveik visi šunvedžiai, vos pavedėję savo augintinius toliau nuo daugiabučių, paleidžia juos palakstyti. Miesto pušynėliuose, skveruose beveik jau nebėra sportuojančių, poilsiaujančių žmonių vietoj jų tik šunys. Šunys laksto, dergia, aploja, išgąsdina, įkanda, užkrečia Būtina įvesti griežtą šunų laikymo, vedžiojimo ir dauginimo kontrolę. Kiekvienas šuo turi būti su jo savininko tapatybės duomenimis. Sunkmetis palengvės bešuniams, kai už šunų laikymą jų savininkams bus uždėtas bent 100 litų mokestis per metus. Valdžios vyrai ir moterys, uždėkite griežtą apynasrį šunvedžiams. Jei ir toliau bus taip, kaip dabar, Lietuvoj beliks vien puošniai aprengti, apauti, kepurėti šunys ir jų šunvedžiai Stasys POVILAITIS Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |