| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Studentams apie Romos kuriją ir jos struktūrą Benjaminas ŽULYS
Bažnyčia yra Kristaus įsteigta institucija, siekianti pašvęsti žmogaus gyvenimą, visoms tautoms parodyti Kristaus idealą, sukurti meilės civilizaciją, kurios būtinumą pasauliui taip dažnai primindavo popiežius Jonas Paulius II. Tai ištrauka iš kunigo dr. Roberto Pukenio knygos Romos kurijos struktūra. Knyga yra mokomasis leidinys Bažnytinės ir civilinės teisės studentams, bet ji naudinga ir tarptautinės teisės žinovams, šių dienų politikams, kadangi bažnytinė diplomatija yra pasaulietinės diplomatijos pagrindas. Kaip sako sudarytojas, šiandien netrūksta literatūros apie diplomatiją, tačiau stokojama informacijos lietuvių kalba apie bažnytinę, arba vadinamąją popiežiškąją pontifikų, diplomatiją. Todėl šiame darbe gvildenami Šventojo Sosto ryšiai su tarptautinės teisės subjektais ir pačios Katalikų Bažnyčios ryšys su vietinėmis Bažnyčiomis, supažindinama su bažnytinės diplomatijos kilme, jos tikslais ir terminais, Bažnyčios vadovo santykiais su valstybių vyriausybėmis. Daug dėmesio knygoje skiriama Romos popiežiui. Jis pagal dieviškąją teisę turi visą Ganytojo valdžią, kurią suteikia primatas, turintis daugiau teisinę nei teologinę reikšmę, ne vien garbės ar pirmininkavimo pirmumą, bet nurodantis jurisdikcijos ir valdžios viršenybę visoje Bažnyčioje. Tai suteikia popiežiui aukščiausią valdymo galią įstatymų leidimo, vykdomosios valdžios ir teisminėje srityje. Ši galia ne sugalvota teisininkų su vyskupais, bet kyla iš paties Kristaus pasiuntinybės ir jo valios, t. y. dieviškosios teisės. O pavadinimas Apaštališkasis Sostas yra kilęs iš apaštalų laikų ir reiškia, kad viena ar kita Bažnyčia buvo įsteigta kurio nors apaštalo, todėl ir vadinama apaštaline Bažnyčia. Knygoje nurodyti popiežiaus titulai. Jų esama aštuoni. Tai Romos vyskupas, Jėzaus Kristaus vikaras, Pirmojo apaštalo įpėdinis, Visuotinės Bažnyčios Aukščiausiasis Kunigas, Dievo tarnų tarnas ir kt. Taip pat aiškinama, kas yra Vyskupų Sinodas jį, norėdamas sustiprinti vyskupų vaidmenį, įsteigė Paulius VI. Knygoje pateikiama Romos kurijos istorinė apžvalga ir jos samprata. Ši religinė žinyba gyvuoja beveik 2000 metų. Per tą laiką ji plėtojo ir tobulino savo institucijų aparatą, kad geriau pasiektų visus dvasininkus ir vadovautų vietinėms Bažnyčioms. Pasakojama apie kurijos reformas po Vatikano II Susirinkimo, nušviečiama Romos kurijos sudėtis ir samprata, kurijos institucijų bendradarbiavimo formos ir kt. Vatikanui Miestui Valstybei priklauso sekretoriatas ir dar daug centrinių įstaigų teisės, personalo, informacijos, buhalterijos, civilinės būklės, Vatikano observatorija, Šveicarų gvardija, popiežiškosios vilos ir kt. Atskiras skyrius paskirtas bažnytinei diplomatijai ir jos tikslams. Tai yra ir mokslas, ir derybinis menas, kuriuo siekiama veiksmingai vykdyti Šventojo Sosto užsienio politikos direktyvas. Nuo pasaulietinės diplomatijos bažnytinė diplomatija skiriasi pirmiausia tuo, kad reguliuoja ne valstybių, o valstybės ir religinio autoriteto santykius. Analizuojamas Šventojo Sosto ir Vatikano Miesto Valstybės tarpusavio ryšys. Bažnytinėje diplomatijoje gyvuoja tokia diplomatinio pirmumo tvarka: nuncijus, ambasadorius, aukštasis įgaliotinis ir pronuncijus, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, titulinis reikalų patikėtinis ir kt. Žlugus komunistinei sistemai, Apaštalų sostui visame posovietiniame bloke atsivėrė nauji horizontai. 1989 metais jis palaikė diplomatinius ryšius su 117 valstybių, o XXI a. pradžioje jau 177 valstybės palaiko diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu. Tiesa, Šventojo Sosto diplomatai, gindami prigimtinės teisės normas, patiria ir kai kurių prieštaravimų, sulaukia polemikos tarptautinėse konferencijose. Daug reiškia Popiežiškoji bažnytinė akademija, dar vadinama Popiežiškąja bažnyčios kilmingųjų akademija. Kaip rašoma knygoje, į ją patekti sunku, yra didelė atranka. Studentai studijuoja tarptautinę teisę, kurijos rašto stilių, Bažnyčios istoriją, moderniąsias kalbas, geografiją, kitas disciplinas. Iš lietuvių pirmasis į akademiją buvo priimtas Londone gimęs Jonas Bulaitis, šiandien arkivyskupas, diplomatinei karjerai paskyręs per 40 metų, dirbęs visuose kontinentuose. Taip pat sėkmingai studijavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis buvęs Vatikano valstybės posekretorius, dabartinis Vilniaus metropolitas. Neseniai šią akademiją baigė kunigai Visvaldas Kulbokas, dabar dirbantis Olandijos nunciatūroje pirmuoju sekretoriumi, bei Rolandas Makrickas, dirbantis sekretoriumi Gruzijos nunciatūroje. Knygoje teigiama, kad bažnytinės diplomatijos prigimtis yra humanistinė ir pagrįsta giliausių kultūrinių tradicijų liudijimu ne tiek politiniu, kiek dvasiniu, pastoraciniu. Šiandien ji apibūdinama kaip klasikinio stiliaus diplomatija.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |