Bendruomenėse
Į Sekmines kvietė naujasis varpas
|
Arkivyskupą pasveikino Veprių seniūnė
|
|
Vepriškiai Švč. Mergelės Marijos
Rožinio bažnyčioje švenčia Sekmines
|
|
Prie naujojo varpo (sėdi) akademikas
Zigmas Zinkevičius su žmona,
R. P. Šaulys ir kiti šventės svečiai
|
|
Karo metais sudaužyti
trys senieji varpai
|
|
Naujasis Veprių varpas
|
|
Maldininkai su arkivyskupu
S. Tamkevičiumi ėjo Kristaus
kančios kelius
|
Savaitgalį Ukmergės rajone, Vepriuose, Švč.
Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia minėjo 100 metų jubiliejų,
vyko Sekminių atlaidai. Čia lankėsi Kauno arkivyskupas metropolitas
Sigitas Tamkevičius, daug dvasininkų. Atvyko rajono meras Algirdas
Kopūstas, savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys,
nemažai kitų iškilių asmenybių, maldininkų būriai iš visos Lietuvos.
Jolita ŽURAUSKIENĖ
Benjaminas ŽULYS
Arkivyskupą pasitiko su duona
Išpuoštame Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožinio
bažnyčios šventoriuje arkivyskupą Sigitą Tamkevičių su duona ir
gėlėmis pasitiko Veprių seniūnė Dalė Urbonienė, gausios jaunimo
gretos. Pasveikinusi visus atvykusius svečius seniūnė tarė: Tikimės,
kad mūsų šventovė, atsinaujinusi ir pasipuošusi Zinkevičių skulptūra
Švč. Mergelės Marijos Rožinio karaliene su kūdikėliu ant rankų
bei parapijiečių Gražinos Genovaitės ir Romo Petro Šaulio šeimos
dovanoto bažnyčiai varpo dūžiai, Kalvarijų kelias, Marijos takeliai
mūsų apylinkėse sutelks dar didesnius būrius tikinčiųjų. Padėkos
žodžiai nuskambėjo arkivyskupui ir metus šioje parapijoje dirbančiam
klebonui Gintautui Naudžiūnui, kuris pasirūpino, kad bažnyčią papuoštų
naujas altorius, įsigijo daug naujo inventoriaus, tvarko vargonus.
Didelį dėmesį bažnyčiai skiria ir rajono meras, savivaldybės administracijos
direktorius, Ukmergės miškų urėdijos Deltuvos girininkijos darbuotojai
ir kiti.
Aukodamas šv. Mišias S. Tamkevičius parapijiečiams
priminė, jog bažnyčios jubiliejus visus įpareigoja būti geresniems
ir dalyti meilę kitiems. Meilės stoka kitiems ir per didelė meilė
sau veda į pražūtį. Meilės dovanos reikia visuose Lietuvos kampeliuose:
Seime, savivaldybėse, televizijos ekranuose, įstaigose, universitetuose,
mokyklose, vaikų darželiuose, šeimose. Tik sugrąžinę meilę į visuomenę
galime prikelti Lietuvą, pamokslo metu akcentavo arkiv. S. Tamkevičius.
Arkivyskupas su parapijiečiais ėjo Kristaus kančios
kelius. Į šventę susirinkę žmonės bažnyčioje galėjo pasigrožėti
R. P. Šaulio fotodarbų paroda, apžiūrėti senuosius bažnyčios varpus.
Naujas varpas
Kauno arkivyskupas pašventino skulptūrą ir varpą,
kurį sutuoktiniai Šauliai perdavė amžinam bažnyčios naudojimui.
Varpas, sveriantis 220 kilogramų, į Veprius buvo atvežtas likus
kelioms dienoms iki šventės. Arkiv. S. Tamkevičius pirmasis išbandė
varpų skambesį, kurio parapijiečiai, sudužus seniesiems varpams,
negirdėjo nuo 1944-ųjų, kuomet iš Lietuvos besitraukianti vokiečių
kariuomenė susprogdino varpinę ir sudaužė visus tris varpus.
Naujasis varpas atkeliavo iš Lenkijos, Tacišovo
varpų liejyklos, kuri priklauso garsiai liejikų Felčinskių dinastijai.
Liejykla įsteigta 1808 metais. Dabar įmonei vadovauja šios dinastijos
šeštos kartos atstovas Zbignevas Felčinskis. Per metus čia pagaminama
apie 60 varpų, kurie skamba Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje,
Austrijoje, Ukrainoje, Lietuvoje, Peru, Egipte.
Felčinskių liejykloje varpai liejami senu tradiciniu
būdu. Rankomis iš molio padaryta forma užkasama į liejimo duobę,
užliejama variu ir alavu. Praėjus 24 valandoms molinė forma atkasama
ir sudaužoma. Tuomet pradedamas ilgas ir sudėtingas šlifavimo procesas.
Varpą užsakė ir parapijai padovanojo vepriškiai
Gražina Genovaitė ir Romas Petras Šauliai, prie atstatymo prisidėjo
ir kiti geradariai. Jau seniai VO organizacijos SOS Vepriuose
direktorius svajojo atstatyti karo metais sudaužytus tris varpus,
ieškojo rėmėjų. Tačiau kol kas nulietas tik vienas varpas. Tikiu,
kad mano sumanymas bus įgyvendintas. Keli mecenatai jau davė žodį
skirti lėšų likusiems dviems varpams, sakė R. P. Šaulys.
Dėkingas rėmėjams
R. P. Šaulys įgyvendindamas savo sumanytą projektą
sulaukė ir bendraminčių bei geros valios žmonių paramos. Kad varpas
džiugintų parapijiečius, teko daryti projektą, ruošti metalines
konstrukcijas, jas nudažyti. Vepriškis dėkingas jo projektą parėmusiam
Seimo nariui Rimantui Dagiui, žemės ūkio ministrui Kazimierui Starkevičiui,
akademiko Zigmo Zinkevičiaus šeimai, Zenonui Varžgaliui, Janinai
ir Juozui Galiauskams, Stasiui Gentviliui, Jonui Ženteliui, Steponui
Jankeliūnui, Vytautui Pakėnui, Valdui Mikalajūnui, Žanetai Šaulytei
ir Konstantinui Rogovcovui, už rūpestį Veprių seniūnei Dalei Urbonienei,
gėlininkams Violetai ir Rimandui Olisevičiams, Algirdui Dabrickui,
Vytautui Krikštaponiui, Jonui Šalkauskui ir kitiems.
Atstatyta koplytėlė
Ėjusieji Kristaus Kančios kelius minėjo, kad stotelės
buvo pastatytos dar prieškaryje. Užėjus sovietams nemaža jų dalis
buvo nugriauta. Pasakojama, kad vietos gyventojai surinkę nuolaužas
užkasė miškelyje tarp Ukmergės ir Veprių. Kurį laiką toji vieta
buvo laikoma paslaptyje ir tik atkūrus nepriklausomybę sužinota,
kur maždaug ji yra.
Jau kuris metas gretimame kelyje vyko ir tebevyksta
mįslingos nelaimės. Viena iš aukų tapo dabartinės Kauno Panemunės
katalikių moterų bendruomenės pirmininkės, turinčios Vepriuose savo
verslą, Alės Jurgaitienės septyniolikmečio sūnaus žūtis autoavarijoje.
Po nelaimės kitoje kelio pusėje A. Jurgaitienė pastatė kryžių su
užrašu Dieve, saugok mus kelyje. Jos žiniomis, ir dabar kone kasmet
čia įvyksta autoavarijos su skaudžiomis pasekmėmis. Gal tam įtakos
turi sudėtingi kelio vingiai, kalnuotas reljefas?..
Bažnyčios ir parapijiečių pastangomis Kalvarijų
Kryžiaus kelio stotelės buvo atstatytos. Bet kaip tyčia vieną dieną
žaibas trenkė į prieš bažnyčią stovinčią koplytėlę ir ją apardė.
Tuo metu klebonu dirbęs ir dabar į šventę atvykęs kun. Jonas Račaitis
papasakojo, kad tada į Veprius verslo reikalais atvykusi A. Jurgaitienė
pirmiausia atėjo į bažnyčią ir paklausė, kuo galinti padėti. Klebonui
parodžius apgriautą koplytėlę A. Jurgaitienė savo lėšomis ją atstačiusi.
Ant jos yra įrašas Švento Kryžiaus atradimas. Tiesa, nėra įrašo
su rėmėjos pavarde, bet ji sako, kad to nereikia, Viešpats viską
regi ir vertina. Jam ji esanti dėkinga už visa, ką patirianti gero,
teikia jėgų sunkią valandą. Ji ne vienerius metus globojo vaikus
invalidus, rėmė ir teberemia įvairias miestelio šventes. Kuo Dievas
apdovanoja, reikia dalytis su kitais, sako moteris.
Jolitos ŽURAUSKIENĖS nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|