|
Pranciškonų inicijuotas vilties bėgimas
Stasys POVILAITIS
|
Vilties bėgimas Klaipėdos gatvėmis
|
Gegužės 23 dieną, sekmadienį, per Sekmines, trečią kartą rengtame Vilties bėgime Klaipėdoje dalyvavo klaipėdiečiai, svečiai iš kitų mūsų šalies vietovių bei užsienio. Renginio tikslas nešti viltį onkologinėmis ligomis sergantiesiems, skatinti visuomenės dosnumą sprendžiant jų sveikatos gerinimo problemas. Bėgikų amžius įvairus nuo mažų vaikų vežimėliuose iki garbingų pagyvenusiųjų. Sveikti, bėgti 310 ar daugiau kilometrų yra gerai. Tačiau bėgti už tuos, kurie serga sunkia liga, krikščioniškiau. Vilties bėgimo metu buvo renkamos lėšos Lietuvos mažųjų brolių pranciškonų inicijuoto šv. Pranciškaus dvasinės paramos centro statybai Klaipėdoje. Paramos ir labdaros renginio Vilties bėgimas metu uostamiesčio gatvėse buvo pardavinėjamos simbolinės plytos.
|
|
Kunigystės fenomenas
|
Kun. prof. habil. dr. Romualdas
Dulskis iš VDU pristatė temą Nuo
šamanų iki imperatorių: kunigystės
fenomenas konfucianizme ir daoizme
Klieriko Danieliaus NARKUNO nuotrauka
|
Gegužės 8 dieną Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija Aš Gerasis Ganytojas (Jn 10,11). Kunigystės fenomenas istorija ir dabartis, skirta Kunigų metams paminėti. Konferencijoje dalyvavo seminarijos klierikai, ji taip pat buvo atvira kiekvienam besidominčiam šia tema. Konferenciją atidarė ir pranešėjus bei klausytojus pasveikino seminarijos rektorius kun. lic. Ž. Vabuolas.
|
|
Gegužinių giedojimai
|
Kauno veterinarijos akademijos
liaudies muzikos ansamblis Kupolė
giedojo Mergelės Marijos litaniją
|
Gegužės 21-osios pavakarę į Klaipėdos etnokultūros centrą rinkosi miestelėnai ir svečiai susipažinti su Gegužinėmis pamaldomis (mojavomis). Renginio pradžioje direktorė Nijolė Sliužinskienė pasveikino renginio dalyvius ir pristatė svečius Kauno veterinarijos akademijos liaudies muzikos ansamblį Kupolę (vad. A. Bernatonis). Renginio vedėjas, kunigas ir muzikologas Saulius Stumbra pristatė gegužinių pamaldų kilmę, tradicijas, kaip jos pasiekė Lietuvą, kodėl tokios populiarios liaudyje. Bandymų skirti visą mėnesį Marijos garbei būta jau V amžiuje Rytuose. Mažosios Azijos koptai skyrė visą mėnesį Jos garbei. O štai Vakaruose ši tradicija atsirado norint užgožti pagonių pavasario šventę Florą. Ta šventė buvo labai linksma: cirkai, žaidimai, liaudis nedaug apsirengusi, tik gėlelėm apsikaišiusi keldavo orgijas. Nors atėjus krikščionybei ši šventė ir išnyko, bet liekanos liko.
|
|
Seminaras apie krikščionišką pedagogiką ir psichologiją
|
Kun. dr. Vytautas Brilius MIC
|
Gegužės 17 dieną Marijampolės marijonų gimnazijoje vyko seminaras mokytojams Krikščioniška pedagogika ir psichologija visapusiškam asmens ugdymui. Pranešimus skaitė ses. L. Briliūtė SF, Vilniaus akademinės sielovados centro, VU, VDA lektorė, edukologijos magistrė, ir kun. dr. V. Brilius MIC, Marijonų gimnazijos direktorius. Seminaro tikslas padėti pedagogams geriau suvokti krikščioniškosios pedagogikos svarbą asmenybės ugdymui, socialinių ir moralinių, psichologinių principų bei krikščioniškųjų vertybių įtaką asmenybės formavimuisi. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas asmens ugdymui ir bendruomeniškumui, kai kuriems psichologiniams bendravimo aspektams.
|
|
Šiandienos iššūkių krikščionybei akivaizdoje
Emilija Janulytė
|
Tikybos mokymo dvidešimtmečiui
skirta šventė Šiaulių Katedroje
|
Gegužės 1213 dienomis Šiaulių vyskupijoje paminėtas tikybos mokymo Lietuvoje dvidešimtmetis. Seminare profesorius iš Bostono Gegužės 12-ąją Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserys bei Šiaulių vyskupijos katechetikos centras Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institute organizavo susitikimą-seminarą Šiandienos iššūkiai krikščionybei. Seminare dalyvavo Bostono religinio ugdymo ir pastoracijos instituto direktorius, teologijos ir religinio ugdymo profesorius Th. Groomas.
|
|
Kitaip apie sekuliarizaciją
Dr. Aldona Kačerauskienė
Tarptautinių žodžių žodynas lotynišką žodį saeculiaris tapatina su žodžiu pasaulietiškas. Viena šio žodžio reikšmių aiškinama kaip veiklos, kūrybos, galvosenos išsivadavimas iš bažnytinės įtakos. XVIIIXIX amžiais prasidėjęs religinių dalykų atskyrimas nuo pasaulietinių galioja iki šiol, tebeveikia klasikinis požiūris į sekuliarizaciją, reiškiantis priešiškumą tarp religijos ir modernizmo. Sekuliarus žmogus suprantamas kaip asmuo, nutraukęs ryšius su Dievu arba niekada tų ryšių neturėjęs. Būta radikalių požiūrių, kai kategoriškai tvirtinta, jog modernioje visuomenėje religija išnyks.
|
|
Telšių vyskupijos kunigų susirinkimas
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
Gegužės 18 dieną Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko Telšių vyskupijos kunigų mėnesinis susirinkimas. Susirinkimas pradėtas malda, kuriai vadovavo Telšių ganytojas J. Boruta SJ. Paskui Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. bažn. t. lic. Remigijus Saunorius susirinkusiesiems pristatė svečius: laikinai einantį Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pareigas Algimantą Janušauską, Kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotoją Antaną Čerešką, Kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vyriausiąją specialistę Eglę Nemanytę, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarybos vyresnįjį specialistą Vigandą Imbrasą, Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresnįjį specialistą Ramūną Stasiulį, VĮ Telšių regiono keliai direktorių Romualdą Kačerauską, VĮ Telšių regiono keliai direktoriaus pavaduotoją Stasį Armalį.
|
|
Švč. Trejybės šventovė žmogaus širdis
Būk pašlovintas, didingasis Dieve, kuris prieš daugybę metų sukūrei Rojų ir pirmuosius jo gyventojus. Viešpatie, viską apžvelgęs, gėrėjaisi savo kūryba, nes Tavo kūrinijai niekas negali prilygti (Pr 1, 31). Vienintelis Viešpatie, Adomą ir Ievą buvai apdovanojęs išskirtine meilės malone: jie ir Tu tarp savęs laisvai bendravote kupinoje harmoningos meilės, išminties ir džiaugsmo atmosferoje. Ar dar galėjo labiau būti išaukštintas žmogus, kuris betarpiškai kalbėjosi su pačiu Kūrėju, kaip panašiai amžinai tarpusavyje bendrauja trivienis Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia? Taip, ši pirmųjų žmonių draugystė su Dievu galėjo išaugti į tokią artimą abipusę bičiulystę, kuri būtų pasiekusi susivienijimo dieviškoje meilėje zenitą...
|
|
Sveikinimai Nemakščių klebonui
|
Klebonas kun. Stasys Šlepavičius
ir jį pasveikinę parapijiečiai
prie Lurdo grotos
Ernestos Glazauskytės nuotraukos
|
Gegužės 14-ąją į vakaro gegužines šv. Mišias rinkosi Nemakščių tikintieji su intencija pasveikinti savo kleboną kun. Stasį Šlepavičių 40-ojo gimtadienio proga. Pastoracinės tarybos prašymu klebonas aukojo šv. Mišias dėkodamas Aukščiausiajam už duotus metus ir kviesdamas susirinkusiuosius padovanoti jam pačią brangiausią dovaną maldą. Mūsų klebonas kunigas Stasys savo laiką žemėje skaičiuoja jau nebe metais, o nuveiktais darbais. Jo darbštumas, atkaklumas, valia kurti grožį tą vakarą pavirto maldomis už stiprybę vykdyti savo pašaukimą, šimtais gėlių žiedų ir tūkstančiais pasakytų šiltų žodžių. Nors nebuvo derinama ir tariamasi dėl klebono pagerbimo, bet sveikintojų eilė nusidriekė per visą erdvią bažnyčią. Kleboną sveikino Nemakščių seniūnijos darbuotojai, parapijos pastoracinės tarybos nariai, Nemakščių bendruomenės santalkos atstovai, Nemakščių darželio kolektyvas, bažnyčios choristai ir ministrantai, šeimos ir tikintieji, kurie remia klebono sumanymus ir padeda juos paversti tikrove. Jaudulio ašaros suspindo klebono Stasio akyse, kai Marytės ir Algimanto Glazauskių bei Reginos ir Antano Pratašių šeimos padovanojo liaudies meistro iš Tryškių (Telšių r.) Prano Dužinsko sukurtą angelo statulėlę. (Šioje parapijoje klebonas yra tarnavęs ir sukūręs daug prasmingų darbų.) Šios šeimos perdavė ir meistro Prano pačius gražiausius linkėjimus ir nuoširdžiausius žodžius. Šv. Mišių pabaigoje pastoracinės tarybos narių prašymu klebonas pašventino žvakę, kurią uždegėme jo išpuoselėtoje Lurdo grotoje, bei nuoširdžiai padėkojo už parodytą dėmesį ir sveikinimus.
|
|
|