| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||
|
Klebonas, fotomenininkas ir žvejys Alvyra Grėbliūnienė
Gegužės 27 dieną Druskininkų Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius mini kunigystės 20-metį. Jis pats šios datos nesureikšmina šią dieną jis pamini kasmet, nuo pat pirmųjų jam Dievo paskirtos nelengvos kunigiškos tarnystės metų be didelių iškilmių. Ypatingo pašaukimo ar ženklo tapti Kristaus apaštalu XX amžiaus antroje pusėje negavo. Tik Krikšto sakramentą jam suteikė tuo metu buvęs administratoriumi Dubičiuose dabartinis vyskupas Juozas Tunaitis. Gal tada viskas ir prasidėjo?.. Žinoma, kunigo šeima paprasti kaimo žmonės ir tikėjimas jų širdyse gyvas visais laikais. Jų kiemą saugo gražus medinis kryžius. Tėvelis paskutiniu metu atlieka Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje zakristijono pareigas. O nuo vaikystės jaunuolis svajojo tapti girininku. Juo labiau kad gimė ir augo miškingame krašte Dubičiuose, Varėnos rajone, o tėvelis dirbo miško darbininku. Tik tapti girininku nebuvo lemta. Pirmą kartą įstoti į Žemės ūkio akademiją pritrūko balų. O kai grįžo iš kariuomenės lapkričio mėnesį, jau buvo per vėlu. Aplankė draugą, besimokantį Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Ir pats po metų įstojo. Charakteristiką parašė Dubičių parapijos klebonas Mykolas Petravičius, parapijiečių vadinamas tiesiog Mykoliuku. Apie šį kunigą klebonui išlikę labai šilti prisiminimai. Nuo ankstyvos vaikystės iki vidurinės mokyklos baigimo, o ir po to su pertraukomis patarnavo šv. Mišioms. Seminarijoje, į kurią įstojo 1984 metais, ne viskas sekėsi. Vis dėlto klieriką Dievas per išbandymus vedė prie galutinio tikslo ir 1990 m. gegužės 27-ąją Vilniaus Arkikatedroje šventimus suteikė arkivyskupas Julijonas Steponavičius. Gimtojoje parapijoje Dubičiuose klebonaujant tam pačiam kun. M. Petravičiui vyko ir Primicijos. (Įdomu tai, kad nuo 1529 metų iš šių vietų nebuvo kilusio nei vieno kunigo). Pirmutinė kunigo tarnystės vieta vikaras Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų parapijoje. Po to teko atlikti įvairias tarnystės pareigas per dešimtį parapijų. Įsiminė Eišiškių parapija, kur buvo lemta sugrįžti antrą kartą ten buvo paskirtas klebonu ir šv. Mišias turėjo aukoti ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalbomis. O lenkiškai, anot klebono, mokėjo taip pat kaip ir kiniškai. Tik kai reikia, visko žmogus išmoksta. Įgyta patirtis labai praverčia Druskininkų parapijoje. Čia klebonas tarnauja nuo 2002-ųjų rugpjūčio 18 dienos. Per tą laiką du kartus teko eiti ir Varėnos dekanato dekano pareigas. Druskininkų Švč. M. Marijos Škaplierinės parapija taip pat specifinė. Yra lietuvių (apie 8000) ir lenkų (apie 200) bendruomenės. Miestas kurortas. Nors paskutiniais metais iš svečių šalių atvykę poilsiautojai daugiausia tik poilsiauja, o bažnyčią aplanko kaip istorinį paminklą. Parapijiečiai džiaugiasi savo klebonu. Iš surinktų aukų, padedant rėmėjams, bažnyčia gražiai prižiūrima, žiemą apšildoma. Yra gera įgarsinimo aparatūra, nupirkti nauji gražūs, krištolu žaižaruojantys šviestuvai, kapitaliai suremontuoti parapijos namai. Pakalbinti tikintieji kleboną vadino geruoliu, negobšiu, paprastu, linksmu, turinčiu humoro gyslelę, nuoširdžiai bendraujančiu, atsidavusiu Dievui ir žmonėms dvasininku. Klebonas turi gražų, malonaus tembro balsą, kuris šv. Mišių auką dar labiau priartina prie maldininkų širdies. Įdomu klausytis jo homilijų, paremtų Dievo Žodžiu, šventųjų ir pasaulietinio gyvenimo pavyzdžiais, paprastų, be aukštų frazių. Jos moko, ragina kiekvieną žmogų, bet neįžeidžia, neužgauna jo dūšios. Klebonas niekam neperša savo nuomonės, nori, kad aktyvi pastoracinė veikla vyktų palaikoma žmonių iniciatyvos. Veikia Marijos Paslaptingosios Rožės, Gyvojo rožinio, maldos už kunigus, Juozapo brolijos maldos grupės, Caritas organizacija. Su šia organizacija įgyvendinami įvairūs socialiniai projektai. Gal kiek sunkiau sekasi suburti jaunimą. Druskininkiečiai kleboną pažįsta ne tik kaip dvasininką, bet ir kaip fotografą. Jis fotografuoja nuo ketvirtos klasės. Sukauptas didžiulis nuotraukų archyvas. Balandžio gegužės mėnesiais Druskininkų miesto muziejuje buvo pristatyta jo penktoji personalinė fotografijų paroda. Fotografijų diapazonas labai platus: gėlių motyvai, gamtos ir etnografiniai peizažai, kryžiai, žmonių portretai. Kun. B. Krakevičius daugelio miesto, ir ne tik kultūrinių renginių dalyvis ir vis su fotoaparatu rankose... Mėgsta jis ir žvejoti. Užaugęs prie skaidriosios Ūlos ir žydrųjų ežerų, tiesiog negali nežvejoti. Tie abu pomėgiai dar labiau suartina dvasininką su žmonėmis, pagilina dvasinį bendravimą, padeda sielovadiniam darbui. Tik jo tikrasis pašaukimas kunigystė. Ką padarė, pasiekė, toliau stengiasi daryti tik kartu su savais parapijiečiais ir kitais geros valios žmonėmis, rėmėjais, laiminant Dievui. Visi mes, pasak H. Nouweno, esame Dievo pakviesti tapti vienas kitam duona ir ja dalintis. Esame pašaukti dovanoti gyvenimus vieni kitiems ir kad tik taip elgdamiesi tampame tikrąja meilės bendruomene. Bendruomene, pripildyta Kristaus meilės ir Šventosios Dvasios malonių. Bendruomene, kuri mokosi suprasti kiekvieno, o kartu ir kunigo žmogiškąjį silpnumą ir per gerą žodį, maldą stiprinti tikėjimą ir viltį... Druskininkai
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |