|
Akli aklųjų vadovai
Giedrius Grabauskas -Karoblis
Gegužės 25 dieną keli prokurorai surengė spaudos konferenciją, kurioje pareiškė, kad neva 2009 metų spalio 5 dieną teisėją J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę nužudė Drąsius Kedys. Dėl tokių teiginių kyla daug abejonių, nes korumpuoti prokurorai sufabrikavo bylą prieš disidentą Algirdą Petrusevičių, netyrė pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo, netiria ir Drąsiaus Kedžio nužudymo, jau nekalbant apie tai, kad numarino Draugystės ir daugelio kitų didžiųjų finansinių aferų tyrimą. Tad viešojoje erdvėje abejojama prokurorų teiginiais, tuo labiau kad jau yra paaiškėję daug grubių prokurorų klaidų įvairiose bylose. Bet dar svarbiau yra tai, kad ne prokurorai, o tik teismas nusprendžia, ar asmuo yra kaltas.
Nepaklusimo teismų nuosprendžiams sindromas toliau plinta štai Prienų rajone apie penkiasdešimt piliečių neleido antstoliui paimti dvejų metukų mergaitės. Ji turėjo būti perduota jos naujiesiems globėjams, bet teigiama, kad šis teismo sprendimas neskaidrus. Penki Seimo nariai S. Stoma, K. Uoka, G. Songaila, R. Kupčinskas ir A. Stancikienė dar pereitą savaitę įteikė kreipimąsi prezidentei, kuriame prašoma tirti pedofilų tinklo veiklą ir neatimti jėga D. Kedžio dukrelės iš jos globėjos Neringos Venckienės.
Akli aklųjų vadovai toks biblinis posakis tinka apibūdinti kai kurių mūsų šalies institucijų vadovus. Prezidentė D. Grybauskaitė ir Seimo vadovė I. Degutienė adekvačiai sureagavo į Garliavoje susidariusią padėtį ir paragino šią situaciją spręsti ramiai. Teisingumo ministras R. Šimašius, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas R. Petrauskas ir dar kelių valdžios institucijų vadovai tiesiog blaškėsi ir kaltino D. Kedžio dukrelės gynėjus. Panašiai elgiasi ir kai kurie jų pavaldiniai abejotinos reputacijos valdininkai ir prokurorai. Lietuvoje matėme daugybę tokio elgesio pavyzdžių kadaise premjeras A. Šleževičius dangstė įvairius šešėlinius klanus, nušalino iš pareigų jo veiklai trukdžiusį ministrą J. Veselką, o kai kurie premjero patarėjai buvo pagarsėję kyšininkai ir avantiūristai. Premjerų A. Brazausko ir G. Kirkilo valdymas nusmukdė Lietuvą į tikrą skurdo ir korupcijos liūną, tačiau Generalinės prokuratūros vadovai netiria korupcijos, tik užsiima spekuliacijomis. Vienoje televizijos laidoje prokuroras R. Petrauskas apkaltino Kauno policijos pareigūnus, kurie neva pedofilijos bylos tyrimo pradžioje dar 2008 metų lapkritį blogai dirbo ir padėjo D. Kedžiui, nors yra duomenų, kad per mėnesį policijos pareigūnai padarė daugiau nei visa grupė Kauno ir Vilniaus prokurorų per vienuolika mėnesių. Policijos pareigūnai prašė leidimo pasiklausyti ir A. Ūso telefoninių pokalbių, bet tokio leidimo negavo, tam pasipriešino korumpuoti prokurorai ir VSD pareigūnai. Jei noras operatyviai tirti bylą yra blogas darbas, tai kas gerai gal bylos vilkinimas ir žlugdymas? Prie dramatiškos situacijos teisėsaugoje susidarymo prisidėjo ne tik 20052010 metais Generalinei prokuratūrai vadovavęs A. Valantinas ir keli jo bendražygiai, bet ir tuometiniai VSD vadovai A. Pocius, D. Jurgelevičius ir D. Dabašinskas. Šie su KGB susiję asmenys gynė valstybininkų klano ir dar kelių panašių grupuočių interesus. Tokia dramatiška padėtis teisėsaugoje ir šalies ekonomikos sferoje skaldo mūsų kraštą, susiformavo išnaudotojų ir išnaudojamųjų, budelių ir aukų grupės. Specialūs bandymai aštrinti šią padėtį apgailėtini, nes korumpuoti pareigūnai dangstė pedofilų klano narius ir tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl buvo numarinta rezonansinė Kauno pedofilijos byla. Dabar regime ne pastangas situaciją spręsti iš esmės, o mėginimą imtis represijų prieš D. Kedžio gimines ir kitus mažosios Deimantės gynėjus.
Teisėsaugoje dirba labai skirtingi žmonės. Tokie prokurorai kaip G. Sereika ir V. Kazlauskaitė dirbo Lietuvos labui, gynė sąžiningus piliečius ir griežtai kovojo su nusikaltėliais. O korumpuoti prokurorai žemina teisėsaugos vardą, sudarinėja tamsius sandėrius su kontrabandos organizatoriais, korumpuotais politikais ir pedofilais. Bet jie nėra savarankiškos figūros jie tėra žaisliukai mafijos ir Rusijos žvalgybos rankose. A. Valantino skyrimo istorija tai chrestomatinis pavyzdys, kaip į atsakingas pareigas patenka šešėlinių klanų statytiniai. A. Valantino paskyrimą 2005 metais inicijavo KGB rezervistas A. Pocius, savo ruožtu valdomas KGB generolų iš Maskvos. Mūsų valstybė silpsta, tokia padėtis naudinga ir tam tikroms išorės jėgoms. Kinų karo strategas Sun-Tzu knygoje Karo menas rašo: Geriausia įveikti priešą, kai kilmingieji ir bėdžiai neskuba į pagalbą vienas kitam, kai žemesnieji ir aukštesnieji sluoksniai nepasitiki vieni kitais. Tokiu atveju pergalė garantuota, nes ten, kur didelis susiskaldymas, nebus darnos ir tikro pasipriešinimo.
Lietuvoje įsigalėjęs monopolinis kapitalizmas stipriai pakenkė smulkaus ir vidutinio verslo raidai, o korumpuotų pareigūnų klanai įgijo teisės monopolį. Reikia pabrėžti iškreiptos teisės dažnai neturi nieko bendra su teisingumu. Korumpuoti pareigūnai veikia kartu su monopolinio kapitalizmo rykliais oligarchais ir su jais susijusiais įtakingais kriminaliniais baronais. Lietuvoje regimi didžiuliai šešėlinio verslo mastai. Į cigarečių ir spirito kontrabandą, prekybą ginklais ir šešėlinį naftos biznį investuoja ne tik kriminalinio pasaulio vadeivos, bet ir oligarchai bei korumpuoti pareigūnai. Juos sieja bendras verslas ir bendros paslaptys, o pelnas iš šių šešėlinio verslo sričių didžiulis per mėnesį tokio verslininko pelnas siekia 510 milijonų litų. Tokių jėgų pasėta blogio sėkla jau davė vaisius korupcinių ryšių įsigalėjimą, vis didėjančią socialinę atskirtį ir didelį nepasitikėjimą valdžios struktūromis. Valstybės erozija tiesiog graužia Lietuvą iš vidaus, pinigais iš juodųjų kasų paremta korupcinė politika jau atvedė Lietuvą į aklavietę. Turime pripažinti per pastarąjį dešimtmetį daugeliui Lietuvos vadovų stigo politinės valios, o kai kurie buvo tik statytiniai, žaisliukai šešėlinių klanų rankose. Akivaizdus to pavyzdys vieno buvusio valstybės vadovo rinkimų kampaniją finansavo skandalingasis Rubicono koncernas ir Gribo pravarde žinomas kriminalinis lyderis. Tačiau kai kurie valstybės pareigūnai ir neabejingi piliečiai pakilo į kovą su šia melo ir klastos sistema. Už tai buvo persekiojami, įkalinti, šmeižiami, o kai kurie net nužudyti.
Iniciatyvos atkurti tvarką šalyje imasi aktyvūs piliečiai, kurie nori atkurti tikrą teisinę valstybę. Norint tokią valstybę sukurti, reikia panaikinti dabartinius korumpuotus teismus ir įvesti liaudies teismus, kuriuose greta teisėjų posėdžiautų ir liaudies tarėjai. Tam reikia išvalyti teisėsaugos sistemą nuo apsivogusių, parsidavusių prokurorų bei saugumiečių. Tik tada mūsų krašte bus atstatytas teisingumas. Kito kelio nėra, Lietuva be teisingumo Lietuva be ateities.
© 2010 XXI amžius
|