Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Gegužinių giedojimai

Kauno veterinarijos akademijos liaudies muzikos ansamblis „Kupolė“ giedojo Mergelės Marijos litaniją

Gegužės 21-osios pavakarę į Klaipėdos etnokultūros centrą rinkosi miestelėnai ir svečiai susipažinti su Gegužinėmis pamaldomis (mojavomis). Renginio pradžioje direktorė Nijolė Sliužinskienė pasveikino renginio dalyvius ir pristatė svečius – Kauno veterinarijos akademijos liaudies muzikos ansamblį „Kupolę“ (vad. A. Bernatonis).

Renginio vedėjas, kunigas ir muzikologas Saulius Stumbra pristatė gegužinių pamaldų kilmę, tradicijas, kaip jos pasiekė Lietuvą, kodėl tokios populiarios liaudyje. Bandymų skirti visą mėnesį Marijos garbei būta jau V amžiuje Rytuose. Mažosios Azijos koptai skyrė visą mėnesį Jos garbei. O štai Vakaruose ši tradicija atsirado norint užgožti pagonių pavasario šventę Florą. Ta šventė buvo labai linksma: cirkai,  žaidimai, liaudis – nedaug apsirengusi, tik gėlelėm apsikaišiusi – keldavo orgijas. Nors atėjus krikščionybei ši šventė ir išnyko, bet liekanos liko.   

Pirmasis gegužę paskirti Marijos garbei sumanė Ispanijos karalius Alfonsas X (1239–1284). Italijoje šio pamaldumo pradininkais buvo šventieji Pilypas Nėris (1515–1592) ir Karolis Boromėjus (1538–1584). Matydami, kaip pavasariui veikiant sukyla žmonių jausmai, sumanė juos pajungti aukštesniems tikslams. Eidami nuo savo oratorijos iki Didžiosios Marijos bazilikos Romoje linksmai giedodavo Marijos litaniją (dar vadinamą Loreto litanija – S. S.), prijungdami giesmių. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė keli vienuolynai. Jau tada buvo nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis ir meldžiamasi.

Bet visa tai tik pavieniai gražūs pamaldumo atvejai. Prie šių pamaldų išpopuliarinimo pasaulyje prisidėjo jėzuitas A. Muzzareli (1749–1813), kuris 1795 metais išleido knygutę „Il Mese di Maggio“. Šios knygelės pagrindu popiežius Pijus VII 1803 metais leido įvesti gegužines pamaldas jėzuitų gimnazijoje, o jau 1815 metais jas patvirtino visai Bažnyčiai.

Apie 1853 metus gegužinės pamaldos įvestos Lietuvoje – jos suskambo Seinų katedroje – tada Seinai buvo dar Lietuva. Jų pradininku laikomas prel. Butkevičius. Galima daryti prielaidą, jog Žemaičiuose šios pamaldos atsirado anksčiau nei Vilniuje,  nes vysk. M. Valančius bičiuliavosi su prelatu, todėl jas tuoj įvedė Žemaitijoje, o Vilniuje suskambo tik 1898 metais.

Mojavų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“ yra kilusi iš Lenkijos, bet vertimas labai nutolęs nuo originalo, nors struktūra ta pati. Melodija panaši, tik labiau sulietuvinta, lenkai ją kildina iš Mozūrijos. Dera pastebėti, jog šios giesmės daugiau neturi nei viena kita pasaulio šalis, ji giedama tik Lenkijoje ir Lietuvoje.  Žinomi turbūt šeši vertimo variantai. Pirmasis vertimas – 1866 metų kun. Jono Lideikos.

Nors ši pamaldumo praktika ir atkeliavo iš kaimyninės Lenkijos, bet prigijo savitu pavidalu. Lietuvoje tai labai populiari malda, ypač kaime. Jose dalyvaudavo nuo mažo lig seno. Visi turėjo savo darbus: kas gėles rinkti, kas vainikus pinti. Maldos baigdavosi ir laukais pasklisdavo dainos, rateliai drebindavo žemę. Lietuvoje gegužinės, arba mojavos, ypatingos tuo, jog šalia maldos buvo vakarojama: dainuojama, ratelius einama. Buvo gera proga bendravimui.

Etnografinėse ekspedicijoje kalbindamas senuosius Žemaitijos giesmininkus, vis girdėjau, jog tai buvo linksma malda, mėgstama malda. Kodėl? Gal todėl, kad ji buvo atliekama gimtąja kalba, ne rusų (caro priespauda), ne lenkų (polonizacijos metas), ne lotynų, kuri ilgus metus skambėjo bažnyčiose.

Kaimas, išlaikęs kalbą, tradicijas, ir šiandien šluosto miestui nosį. Ir šiandien važiuodami kaimų keleliais gegužės mėnesį matysim būrelius giedančių prie koplytėlių, kryžių, Liurdų, dar matysim, pasakojo renginio vedėjas.

Po gegužinių pamaldų pristatymo, vadovaujant ansambliui „Kupolė“, visi giedojo Mergelės Marijos litaniją. Darniai skambėjo giesmė, tartum liudydama šios pamaldumo praktikos populiarumą ir šiandien. Svečių kolektyvas dar pagiedojo pačių etnografinių ekspedicijų metu surinktų giesmių Mergelei Marijai, atsakė į dalyvių klausimus.

 Atliepiant senajai liaudies tradicijai, folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ (vad. A. Vozgirdas) visi buvome pakviesti į linksmą gegužinę, su skambia liaudies daina, žaidimais, rateliais.

Šis renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“, kuris jau visus metus vyksta Klaipėdos etnokultūros centre, tai bandymas didmiesčio gyventojams, dažnai jau praradusiems savo šaknis, nutolusiems nuo tradicijų ar jų net negavusiems iš šeimos, pristatyti didžiulį turtą – katalikų liaudiško pamaldumo praktikas, jas gaivinti ir grąžinti  į gyvenimą.

kss

© 2010 „XXI amžius“