Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Menkos A. Mockaus galimybės

Antanas Mockus vargu ar taps Kolumbijos prezidentu

Kolumbijos prezidento pirmojo rinkimų rato rezultatai buvo netikėti: populiarumu garsėjęs Antanas Mockus nesurinko nė pusės tiek balsų, kiek gavo jo varžovas Juanas Manuelis Santosas. A. Mockus Kolumbijos sostinės Bogotos meru buvo net dvi kadencijas (1995–1997 ir 2001–2003). Meru jis buvo renkamas ne savivaldybės tarybos narių, o visų Bogotos gyventojų (per 7 milijonus žmonių). Likus savaitei iki sekmadienio rinkimų Kolumbijos nuomonių apklausų rengėjai prognozavo, kad A. Mockus ir J. M. Santosas turėtų gauti maždaug po 33 proc. balsų. Kodėl taip neįvyko? Realybė pasirodė kitokia, ir nedaug trūko, kad antrojo rinkimų rato apskritai nebereikėtų. Vis dėlto jis įvyks birželio 20-ąją, bet labai nepalankiomis mūsų tautiečiui sąlygomis: pirmame rate už buvusį šalies gynybos ministrą J. M. Santosą balsavo apie 46,6 proc., o už A.Mockų – 21,5 proc. rinkėjų. Kiti keturi kandidatai gavo 4,5–10 proc. balsų, dar kiti trys kandidatai surinko iš viso tik du procentus balsų.

A. Mockaus pralaimėjimą pirmame rate lėmė ir jo siūlymas didinti mokesčius. Rinkimų kampanijoje A. Mockus akcentavo išsilavinimo svarbą ir kovą su korupcija, bet tai nelabai svarbu kaimų gyventojams. Rinkimuose jam nepadėjo ir susiklostę praėjusios savaitės įvykiai. Gegužės 24 dieną per susirėmimus su Kolumbijos sukilėlių grupuotės FARC nariais žuvo devyni šalies jūrų pėstininkai. Rinkimų dieną įvyko daugiau nei pora dešimčių susirėmimų, per kuriuos žuvo mažiausiai keli Kolumbijos kariai.

Tai rinkėjams priminė, kad padėtis vis dar yra įtempta. O J. M. Santosas yra laikomas ankstesnio prezidento A. Uribės darbų tęsėju. (Į jį kandidatas vis apeliavo rinkimų kampanijos metu, ypač paskutinėmis dienomis.) Be to, A. Mockus aiškiai neįvardijo, kaip jis kovotų su šalyje vis dar nesutramdytais smurto protrūkiais. Menka patirtis tarptautinių santykių srityje, ekspertų nuomone, A. Mockui sekmadienį neleido pasiekti geresnių rezultatų. Rinkimų aktyvumo procentas buvo palyginti nedidelis – 49,24 proc., ir tai reiškia, kad nemaža A. Mockaus rėmėjų dalis balsuoti neatėjo.

Kai kurie A. Mockaus rėmėjai tvirtina, kad rinkimai buvo suklastoti. Tam iš dalies pritaria ir kai kurie žurnalistai. Tačiau net ir suklastoti rinkimų rezultatai negalėjo taip stipriai pabloginti lietuvio padėtį. Kaltę versti apklausų rengėjams esą jie neprofesionaliai dirbo su visuomene irgi yra neteisinga, nes apklausos buvo atliekamos pagal tarptautiniu mastu priimtas taisykles. Tikriausiai A. Mockui paprasčiausiai pritrūko „tyliosios daugumos“ – žmonių, nedalyvaujančių rinkimų akcijose ar neprisijungusių prie socialinių tinklalapių, palaikymo. Nepaisant to, A. Mockus ir jo rėmėjai rimtai nusiteikę antrajai kovai. Tačiau A.  Mockus turi nedaug galimybių tapti šalies vadovu, nes pernelyg išsiskyrė abiejų kandidatų pirmojo rinkimų rato rezultatai A. Mockaus nenaudai.

© 2010 „XXI amžius“