Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Menkos A. Mockaus galimybės

Antanas Mockus vargu ar taps Kolumbijos prezidentu

Kolumbijos prezidento pirmojo rinkimų rato rezultatai buvo netikėti: populiarumu garsėjęs Antanas Mockus nesurinko nė pusės tiek balsų, kiek gavo jo varžovas Juanas Manuelis Santosas. A. Mockus Kolumbijos sostinės Bogotos meru buvo net dvi kadencijas (1995–1997 ir 2001–2003). Meru jis buvo renkamas ne savivaldybės tarybos narių, o visų Bogotos gyventojų (per 7 milijonus žmonių). Likus savaitei iki sekmadienio rinkimų Kolumbijos nuomonių apklausų rengėjai prognozavo, kad A. Mockus ir J. M. Santosas turėtų gauti maždaug po 33 proc. balsų. Kodėl taip neįvyko? Realybė pasirodė kitokia, ir nedaug trūko, kad antrojo rinkimų rato apskritai nebereikėtų. Vis dėlto jis įvyks birželio 20-ąją, bet labai nepalankiomis mūsų tautiečiui sąlygomis: pirmame rate už buvusį šalies gynybos ministrą J. M. Santosą balsavo apie 46,6 proc., o už A.Mockų – 21,5 proc. rinkėjų. Kiti keturi kandidatai gavo 4,5–10 proc. balsų, dar kiti trys kandidatai surinko iš viso tik du procentus balsų.

A. Merkel į Lietuvą neatvyko

Į antradienį Vilniuje prasidėjusį Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikimą Vokietijos kanclerė Angela Merkel neatvyko. Formali to priežastis – netikėtas Vokietijos prezidento Horsto Koehlerio atsistatydinimas. Prezidentas H. Koehleris pirmadienį pranešė atsistatydinantis dėl kritikos, kurios sulaukė po pasisakymų apie šalies karių misiją Afganistane ir kitose tarptautinėse operacijose. Dar antradienio rytą D. Grybauskaitės darbotvarkėje buvo skelbiama apie 17 val. numatytą jos ir A. Merkel bei abiejų šalių delegacijų susitikimą, vėliau žadėta surengti spaudos konferenciją. Tačiau priešpiet susitikimas buvo atšauktas. Susitikime ketinta aptarti Lietuvos ir Vokietijos dvišalius santykius. Viena svarbiausių pokalbio temų turėjo tapti ekonominės ir finansinės krizės pasekmės ES bei efektyviausi būdai susidariusiai situacijai spręsti. A. Merkel planavo į Lietuvą atvykti vos kelioms valandoms susitikti su D. Grybauskaite ir premjeru Andriumi Kubiliumi, taip pat dalyvauti viršūnių susitikimo dalyvių vakarienėje. Ji taip pat planavo susitikti su Rusijos premjeru V. Putinu. Jam neatvykus, taip pat įvykus krizei dėl Vokietijos prezidento A. Merkel nusprendė vizitą atšaukti. „Kai Lietuvoje nėra V. Putino, tai, suprantama, A. Merkel yra žymiai laisvesnė priimti sprendimą dėl neatvykimo ir argumentuoti vidine politine situacija. Jeigu V. Putinas būtų atvykęs, tai tada tokį sprendimą priimti jai būtų buvę žymiai sudėtingiau“, – svarstė politologas Nerijus  Maliukevičius.

Krizės padariniai: mokesčių našta ar ekonomikos skatinimas

Premjeras Andrius Kubilius vėl paskelbė naujieną. Tiesa, tai ne naujiena, o jau seniai girdimi gąsdinimai – teks didinti esamus mokesčius ir įvesti naujus. Premjeras įsitikinęs, kad kitaip neįmanoma sumažinti valstybės biudžeto deficito. Jis teigia, kad Vyriausybė, Seimas ir Prezidentė artimiausiu metu turi „susitarti“ dėl deficito mažinimo per dvejus metus. O tam, kad piliečiai ir vėl romiai ir nuolankiai priimtų naujų mokesčių naštą, savo įprastu stiliumi premjeras apeliuoja į piliečių pilietiškumą, ramybės išlaikymą, nesipriešinimą jo planams „veržtis diržus“. Ir tarsi patvirtindamas savo „rūpinimąsi“ piliečių gerove, jis išvardijo naujus mokesčius, kuriais galėtų apkrauti po žiemos šildymo išaugusių (bet nesumažėjusių, kaip žiemos pradžioje aiškino premjeras) mokesčių ištuštėjusias piliečių pinigines – tai  nekilnojamojo turto (NT) mokestis, automobilių („žaliasis“) mokestis ar progresiniai mokesčiai.

Birželio 3-ioji – Sąjūdžio gimtadienis

Arvydas Kšanavičius

1988 metų birželio 3-oji, Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo („perestroikos“) politikos dvasią.