|
Krizės padariniai: mokesčių našta ar ekonomikos skatinimas
Premjeras Andrius Kubilius vėl paskelbė naujieną. Tiesa, tai ne naujiena, o jau seniai girdimi gąsdinimai teks didinti esamus mokesčius ir įvesti naujus. Premjeras įsitikinęs, kad kitaip neįmanoma sumažinti valstybės biudžeto deficito. Jis teigia, kad Vyriausybė, Seimas ir Prezidentė artimiausiu metu turi susitarti dėl deficito mažinimo per dvejus metus. O tam, kad piliečiai ir vėl romiai ir nuolankiai priimtų naujų mokesčių naštą, savo įprastu stiliumi premjeras apeliuoja į piliečių pilietiškumą, ramybės išlaikymą, nesipriešinimą jo planams veržtis diržus. Ir tarsi patvirtindamas savo rūpinimąsi piliečių gerove, jis išvardijo naujus mokesčius, kuriais galėtų apkrauti po žiemos šildymo išaugusių (bet nesumažėjusių, kaip žiemos pradžioje aiškino premjeras) mokesčių ištuštėjusias piliečių pinigines tai nekilnojamojo turto (NT) mokestis, automobilių (žaliasis) mokestis ar progresiniai mokesčiai.
Tiesa, apie progresinius mokesčius premjeras užsimena tik probėgomis. Kodėl? Juk progresiniai mokesčiai, kuriuos moka visi demokratinių šalių piliečiai, jau seniai, gal prieš 4050 metų, įvesti, ir jie labai tiksliai sulygina ir menkas pajamas gaunančius piliečius, ir turtinguosius. Mūsų premjeras, valstybės ekonomiką mokantis valdyti tik mokesčių didinimu, progresinių mokesčių atsisako vien todėl, kad juos įvedus, pats netektų didelės dalies pajamų. Mokestis būtų taikomas visiems dideles pajamas gaunantiems verslininkams, politikams, ministrams ir premjerams, atimant iš jų apie pusę pajamų. Bet premjerui, atkakliai dirbančiam net dviem etatais Vyriausybės vadovo ir Seimo nario sunku įsisąmoninti, kad per progresinius mokesčius turtingesnieji piliečiai dalį savo pajamų perduoda neturtingiesiems. Vietoj to premjeras dar užpernai sugalvojo valstybės biudžetą papildyti iš neturtingiausiųjų sluoksnių kišenės nuo 2009 metų pradžios per vadinamąją naktinę reformą visoms prekėms ir paslaugoms padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 21 proc. Aišku, nuo tokios reformos labiausiai nukentėjo pensininkai, bedarbiai ir kiti neturtingi piliečiai. Juk kai kurioms pagrindinėms maisto prekėms, vaistams, spaudai, visuomeniniam transportui, kuriais dažniausiai naudojasi neturtingieji, buvęs 5 proc. dydžio PVM buvo padidintas iki 21 proc., t. y. daugiau nei keturis kartus. Jeigu turtingajam piliečiui (tarp jų ir premjerui) toks staigus šuolis faktiškai jo gyvenimo kokybės nepablogino, tai neturtingojo, gaunančio 800 litų dydžio pensiją ar atlyginimą, pajamas PVM padidinimas sumažino apie 100 litų per mėnesį. O kur dar individualių įmonių apmokestinimas papildomais Sodros mokesčiais ir kt.? Ekonomikos tempai krito, įmonės pradėjo bankrutuoti, darbuotojai atsidūrė gatvėje. Padidėjo emigracija. Premjerui pusė milijono emigrantų mažiausiai rūpi juk taip sumažėja bedarbių skaičius. Europos Komisijoje įrodęs, kad Lietuvos piliečiai gauna vienas didžiausių pensijų Europoje, jas nukirpo 1020 proc., o dirbantiems pensininkams net iki 80 proc.
Taigi sočiai privaišintos moteriškės iš Tarptautinio valiutos fondo paragintas, premjeras pradėjo naują kampaniją dėl naujų mokesčių. Premjeras skaičiuoja: įvestas žaliasis mokestis duos 100 mln. litų per metus, t. y. 1020 metų senumo automobilius turintys piliečiai (tie patys neturtingieji) turės sumokėti valdžiai po 100 litų už štuką. Premjeras taip įtikinėja piliečius: Visi, kurie teršia orą, pavyzdžiui, įvairios gamyklos, turi mokėti už taršą. Automobiliai taip pat. Vidutinis metinis mokestis (kitose šalyse mūsų past.) yra lygus maždaug vieno bako degalų kainai. Jei per metus būtų surenkama po 100 litų (už automobilį mūsų past.), biudžetas pasipildytų 100 mln. litų. Aišku, apmokestinus labiausiai teršiančius (t. y. senus) automobilius, kentės neturtingiausi gyventojai, nes naujus, prabangius automobilius įpirkti gali tik turtingieji. Bet ką tie gauti 100 mln. reikš 4,5 mlrd. litų biudžeto deficitui, premjeras neskaičiuoja. (Lygiai taip pat neskaičiuoja, kodėl gaudama vos ne pusę valstybės biudžeto siekiančią 8 mlrd. litų ES paramą Lietuvos vyriausybė sugeba padaryti tokį deficitą.) Aišku, premjeras sakys, kad žaliasis automobilių mokestis taikomas ir kitose Europos Sąjungos šalyse ir kad jis nieko naujo nesugalvojo. Tačiau ten gyvenimo lygis keletą kartų aukštesnis, be to, akcizo mokestis ir kuro kaina yra mažesni, bent lyginant su gaunamomis pajamomis. Tad planuojamas 12 cento pridėjimas prie kuro kainos Lietuvoje jau seniai yra įvestas per didesnius akcizo mokesčius. Panašiai bus apmokestinamas ir gyvenamasis būstas premjero patarėjai iš jo planuoja gauti net 500 mln. lt. O tam, kad piliečiai, o ypač tie, kurių pajamos mažiausios (pensininkai, bedarbiai, mažai uždirbantieji), nemurmėtų dėl naujų mokesčių, premjeras grasina valstybės bankrotu ir kitomis nelaimėmis.
Taip, diržus veržiasi ne tik Graikija ir Ispanija, stovinčios ant prarajos krašto, bet ir Europos Sąjungos milžinės Vokietija ir Didžioji Britanija, demonstruojančios, kad skausmingi sprendimai būtini. Ir nors tikslas vienas sutaupyti, šalys skirtingai sprendžia, ką kirpti, o ką ir skatinti, paremti.
Vokietijoje galioja progresinė mokesčių sistema, o metinis pajamų mokestis svyruoja nuo 0 iki 45 proc. Beje, jau ir dabar mokesčiai Vokietijoje yra vieni mažiausių pasaulyje. Biudžeto išlaidos Vokietijoje bus mažinamos 10 mlrd. eurų per metus iki 2016 metų. Laukiama valstybinių subsidijų sumažinimo arba net naikinimo, mokesčių lengvatų atsisakymo. Bet kodėl Vokietija linkusi didinti kai kuriuos mokesčius? Ji tai daro tik dėl ypatingai susiklosčiusios padėties ji padeda prie bankroto ribos atsidūrusiai Graikijai ir prisideda prie euro zonos šalims skirto pagalbos fondo. (Sukurtame 750 mlrd. eurų pagalbos fonde Vokietijos indėlis sieks 120 mlrd. eurų.) Dėl šios priežasties vokiečiai bus priversti labiau taupyti. Todėl paskutinėmis gegužės dienomis Vokietijos kanclerės A. Merkel vyriausybė pradėjo svarstyti galimybę didinti kai kuriuos mokesčius. Vyriausybė neketina įvesti naujų mokesčių, tokių kaip turto mokestis, tačiau svarsto galimybę padidinti mokesčius nedidelei mokesčių mokėtojų grupei. Vyriausybė peržiūri pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nuolaidas tik kai kuriems produktams.
Prancūzija planuoja ilginti darbingą amžių, kuris šiuo metu yra 60 metų. Didinant pensinį amžių sprendžia ne premjeras, bet atsiklausiama piliečių. Apklausos rodo, kad du trečdaliai šalies gyventojų sutinka dirbti iki 62-ejų metų. Šiuo metu prancūzai į pensiją išeina vieni jauniausių iš visos Europos Sąjungos. Kartu Prancūzija stengiasi sumažinti spaudimą socialinės rūpybos sistemai ir sumažinti biudžeto deficitą. 2010 metais deficitas sudarė 32 mlrd. eurų ir, kaip prognozuojama, 2020-aisiais išaugs iki 45 mlrd., o 2050 iki 100 mlrd. eurų.
Didžiosios Britanijos ekonomikos gelbėjimo planas valdant leiboristams irgi skyrėsi nuo Lietuvos. Kertinis persitvarkymo paketo akmuo buvo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kuriuo apmokestinamos beveik visos prekės ir paslaugos, sumažinimas nuo 17,5 proc. iki 15 proc. Biudžetui tai kainavo 12,4 mlrd. svarų sterlingų, arba 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat buvo sukurtas smulkaus verslo palaikymo projektas. Šiame projekte buvo numatyta iki 2010 metų balandžio mėnesio atidėti pelno mokesčio didinimą smulkioms bendrovėms nuo 21 proc. iki 22 proc., taip pat buvo suteikta pagalba pensininkams ir šeimoms, turinčioms vaikų. Dėl visų šių priemonių į ekonomiką papildomai pateko 9,3 mlrd. svarų. Aišku, tą padaryti buvo galima tik skolinantis. 2010 metais skolinimasis šoktelės iki 118 mlrd. svarų. Buvo imtasi ir tarnautojų atlyginimo užšaldymo, sumažintos algos daugiausia uždirbantiems pareigūnams. Vyriausybė 2,5 proc. (iki 15 proc.) sumažino PVM, taip siekdama stimuliuoti ekonomikos augimą. Tokios politikos laikėsi Didžiosios Britanijos premjeras Gordon Brown, manęs, kad tik mažesni mokesčiai ir ekonomikos skatinimas skolintais pinigais gali padėti išvengti ilgalaikio nuosmukio. Kitaip elgiasi naujoji Didžiosios Britanijos koalicinė vyriausybė PVM mokesčius ji padidins iki 20 proc. Tačiau nuspręsta neapmokestinti pirmą kartą būstą įsigyjančių pirkėjų, kurių turto vertė neviršys 250.000 svarų. Ir tai daroma biudžeto deficitui pasiekus 153 mlrd. svarų (nepalyginamai didesnis už Lietuvos). Naujoji britų vyriausybė taip pat pasiryžusi smarkiai mažinti valstybės išlaidas.
Italijos vyriausybė nusprendė iki 2012-ųjų pabaigos sutaupyti 24 mlrd. eurų. Premjeras S. Berlusconi nėra labai patenkintas planu, kurį parengė šalies finansų ministras Giulio Tremonti tai neigiamai paveiks jo reitingus visuomenės apklausose. Daugiausia sutaupyti italai tikisi sumažinę miestų ir regionų plėtros finansavimą. 20112012 metais tam bus skirta net 13 mlrd. litų mažiau, nei buvo numatyta. Neišvengiamai sumažės mokyklų ir ligoninių finansavimas, be to, bus panaikintos vyriausybės tose provincijose, kuriose gyventojų skaičius nesiekia 220 tūkst. Trejiems metams bus įšaldyti atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams, o ministrams, parlamentarams, aukštiems pareigūnams jie bus sumažinti. Taip pat per šį laikotarpį ketinama mažinti viešąjį sektorių atleisti ne mažiau kaip 10 proc. visų ministerijų darbuotojų, o vietoj penkių atleistų žmonių bus galima priimti tik vieną naują. NT mokestį Italija panaikino jau prieš trejus metus ir neketina vėl jo įvesti.
Taigi peržvelgę keleto ES valstybių antikrizinius planus, matome, kad jie labai skiriasi nuo lietuviškojo varianto. Jeigu teisindamas vienų ar kitų antikrizinių priemonių įvedimo būtinumą Lietuvos premjeras anksčiau kaip pavyzdį parodydavo Latviją, neva Latvija taip daro, tai darykime ir mes, tai dabar premjeras pradėjo gąsdinti graikų fenomenu neįvedę griežtos mokesčių politikos patirsime Graikijos anarchizmą ir beteisiškumą. Tačiau naujų, dar didesnių mokesčių įvedimas, kaip teigia kai kurie ekspertai, gali išprovokuoti socialinius neramumus, nes mokesčių gausa ir dydis jau pasiekė kritinę ribą vyksta tai, ką finansų analitikas Gitanas Nausėda vadina ekonominiu mazochizmu. Įvedamas permanentinis (nuolatinis) mokesčių didinimas o to tikrai nebuvo tikėtasi pradedant vadinamąsias antikrizines priemones. Didindami mokesčius nudardėsime į bedugnę, sako G. Nausėda. Tikrąjį krizės dydį Lietuvoje atskleidžia bedarbystės lygis jis yra didžiulis lyginant, pavyzdžiui, su Olandija, kur per krizę bedarbių skaičius faktiškai liko pastovus (4 proc.). Ekspertas tiesiog reikalauja: nustatykime mokesčių moratoriumą (išskyrus NT), t. y. sustabdykime betikslį mokesčių didinimą. Vyriausybė nori žūtbūt įvesti eurą argi tai priemonė pagerinti gyvenimą? Kodėl stengiamės žūtbūt vykdyti TVF rekomendacijas? Tokius klausimus premjero vykdomai mokesčių politikai kelia analitikas, kuris dar neseniai buvo vienas iš šios politikos iniciatorių. Tokiai politikai jau nepritaria ir analitikas Rimantas Rudzkis. G. Nausėda pastebi, jog premjero pozicija dėl nekilnojamojo turto ir žaliojo mokesčio įvedimo kertasi su Vyriausybės deklaruojama pozicija neapkrauti gyventojų mokesčiais. Ar nuo mokesčių naštos sulinkusi Lietuva gali būti patraukli investicijoms, dinamiška, išradinga, kūrybiška ir siekianti tikslo šalis, kurioje gyvena išsilavinę, nebijantys pokyčių ir iššūkių žmonės, kaip tą įtikinėjo premjeras neseniai lankydamasis JAV? Jeigu pernai premjerui pavyko guminėmis kulkomis sutramdyti neva Maskvos agentais persirengusių jaunuolių siautėjimą, tai ateityje gali jau nebepavykti. O gal premjeras ir toliau augant nedarbui (realiai jis jau viršija 20 proc. ir pasivijo Ispaniją) išeitį mato tik emigracijoje (viršijančioje net sovietų vykdytų deportacijų dydžius)? Kaip tada TS-LKD pasieks savo programoje numatytą tikslą, kad 2050 metais Lietuvoje gyventų 4 mln. grynakraujų lietuvių?..
© 2010 XXI amžius
|