Padėka Tėvui
Irma Mikalauskaite
|
Artūro ŠULCO nuotrauka
|
Tėvo dienos, švenčiamos pirmąjį birželio sekmadienį, įkūrėja laikoma Louisa Dodd. 1910 metais šią šventę ji paskyrė savo tėvui, taip išreikšdama pagarbą už tai, kad jis po žmonos mirties vienas užaugino šešis vaikus. Šventė plačiai švenčiama ir kitose pasaulio šalyse, tik skiriasi jos data (Austrijoje ir Tailande Tėvo diena minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį). Panašūs skirtumai ir kitose pasaulio šalyse. Nuo 1936 metų Vokietijoje per Tėvo dieną švenčiama ir Kristaus žengimo į dangų diena, tai yra dešimt dienų prieš Sekminių šventę. Kristaus žengimo į dangų diena minima kaip Jo grįžimo pas Tėvą diena.
Mūsų šalyje ši diena taip pat švenčiama kaip meilės ir pagarbos išraiška tėvams. Nors sovietų okupacijos metais ši diena buvo ignoruota kaip katalikų šventė, tačiau okupacijai pasibaigus ji vėl atsiminta ir iki šiol minima. Tai diena, kai tėčiui galime ir turime pasakyti tai, ko šiaip neištariame dėl skubėjimo, laiko stokos ar tiesiog užmaršumo. Didžiausia dovana tėvams yra jų vaikai, tačiau kartais jiems reikia priminti, kaip labai vaikai juos myli. Nors Motinos dienos šventė mūsų visuomenėje įsitvirtinusi kur kas labiau, tačiau juk abu tėvai vienodai svarbūs, todėl ir abi šventės turėtų turėti vienodą reikšmę.
Tačiau visai nesvarbu, kaip plačiai švenčiama ar minima Tėvo diena visuomenės, svarbiausia pradėti nuo savo šeimos ar visuomet mes ją atsimename ir svarbiausia ar parodome savo tėčiams tai, ar primename jiems, kokie jie mums svarbūs. Tėvo diena tai diena, kai kiekvienas turi grįžti pas savo Tėvą ir padėkoti už suteiktą meilę ir gyvenimą.
© 2010 XXI amžius
|