2010 m. birželio 4 d.
Nr. 43
(1828)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Padėka Tėvui

Irma Mikalauskaite

Artūro ŠULCO nuotrauka

Tėvo dienos, švenčiamos pirmąjį birželio sekmadienį, įkūrėja laikoma Louisa Dodd.  1910 metais šią šventę ji paskyrė savo tėvui, taip išreikšdama pagarbą už tai, kad jis po žmonos mirties vienas užaugino šešis vaikus. Šventė plačiai švenčiama ir kitose pasaulio šalyse, tik skiriasi jos data (Austrijoje ir Tailande Tėvo diena minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį). Panašūs skirtumai ir kitose pasaulio šalyse. Nuo 1936 metų Vokietijoje per Tėvo dieną švenčiama ir Kristaus žengimo į dangų diena, tai yra dešimt dienų prieš Sekminių šventę. Kristaus žengimo į dangų diena minima kaip Jo grįžimo pas Tėvą diena.

Mūsų šalyje ši diena taip pat švenčiama kaip meilės ir pagarbos išraiška tėvams.  Nors sovietų okupacijos metais ši diena buvo ignoruota kaip katalikų šventė, tačiau okupacijai pasibaigus ji vėl atsiminta ir iki šiol minima. Tai diena, kai tėčiui galime ir turime pasakyti tai, ko šiaip neištariame dėl skubėjimo, laiko stokos ar tiesiog užmaršumo. Didžiausia dovana tėvams yra jų vaikai, tačiau kartais jiems reikia priminti, kaip labai vaikai juos myli. Nors Motinos dienos šventė mūsų visuomenėje įsitvirtinusi kur kas labiau, tačiau juk abu tėvai vienodai svarbūs, todėl ir abi šventės turėtų turėti vienodą reikšmę.

Tačiau visai nesvarbu, kaip plačiai švenčiama ar minima Tėvo diena visuomenės, svarbiausia pradėti nuo savo šeimos – ar visuomet mes ją atsimename ir svarbiausia – ar parodome savo tėčiams tai, ar primename jiems, kokie jie mums svarbūs. Tėvo diena – tai diena, kai kiekvienas turi grįžti pas savo Tėvą ir padėkoti už suteiktą meilę ir gyvenimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija