Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Poezija
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Šventasis Tėvas apie politikos pašaukimą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir prezidentas Dimitris Christofijas prie arkivyskupo Makarijo III (1913–1977) paminklo

Skatinti pasitikėjimo aplinką

Popiežius Benediktas XVI per apaštalinį vizitą į Kiprą susitikęs su šalies visuomenės veikėjais ir diplomatinio korpuso nariais pasidalijo savo įžvalgomis apie politinės tarnystės svarbą. Tai buvo aktualios mintys, skirtos savotiškai politikos reabilitacijai, kadangi korupcijos bei pačių politikų moralinio nuosmukio akivaizdoje šios veiklos prestižas yra smarkiai kritęs. Susitikimas birželio 5 dieną Kipro sostinėje Nikozijoje vyko šalies prezidento Dimitrio Christofijo rezidencijoje po trumpo privataus pasimatymo su respublikos vadovu ir jo šeimos nariais.

Atvykęs į susitikimą Šventasis Tėvas pirmiausia padėjo vainiką prie impozantiško arkivyskupo Makarijo III (1913–1977) paminklo. Taip buvo atiduota pagarba hierarchui, kuris buvo ne tik Kipro Stačiatikių Bažnyčios vadas, bet ir pirmasis 1960 metais nepriklausomybę atgavusios  Viduržemio jūros salos – valstybės prezidentas. Už didžiulį nacionalinį ir tarptautinį autoritetą ir tautos pagarbą arkivyskupui Zakarijui III buvo suteiktas išskirtinis „etnarcho“ (liaudies lyderio) titulas.

„Aš ką tik padėjau vainiką prie pirmojo Kipro respublikos prezidento velionio arkivyskupo Makarijo memorialo. Kaip ir jis, kiekvienas iš jūsų savo visuomeninėje tarnystėje privalote būti įsipareigoję tarnauti kitų gerovei visuose vietiniuose, nacionaliniuose ar tarptautiniuose veiklos lygmenyse“, – pabrėžė Benediktas XVI. Jis nurodė, kad politika yra kilnus pašaukimas, kurį Bažnyčia vertina ir kuris gali daug kuo prisidėti prie žmogiškosios išminties, integralumo plėtros, įgalinančios kiekvieno asmens pilnutinę savirealizaciją. Pasiremdamas senovės graikų filosofų Platono, Aristotelio, taip pat krikščionių ir musulmonų mąstytojų mokymu Šventasis Tėvas sakė, kad bendrojo gėrio kūrimui visuomenėje reikia aiškią moralinę viziją turinčių ryžtingų žmonių, kurie siektų to, kas yra teisinga, gera ir gražu.

Jis priminė krikščioniškojo tikėjimo mokymą, kad visi esame Dievo sukurtos vienos žmonių šeimos nariai, todėl vienybės ir broliškumo siekimas pasaulyje yra privalomos vertybės. Tai reiškia, kad moralinis įsipareigojimas visuomeninėje veikloje nėra dirbtinai primestas įstatymas, bet paties Dievo išminties raiška, kuriai žmogus turi laisvai paklusti. Tik su tokiu asmeninės sąžinės nusistatymu galima vertingai tarnauti tiesai, teisingumui ir meilei.

Kiek netikėtai Šventasis Tėvas politiko ir diplomato veikloje pirmiausia iškėlė asmeninių ryšių svarbą. Nors daugelis pastebi, kad už tų „asmeniškumų“ kyšo ilgos korupcijos ausys, tačiau esant tvirtoms moralinėms nuostatoms ir atsidavimui visų reikalui, „asmeniniai santykiai gali tapti pirmaisiais žingsniais į pasitikėjimo kūrimą“. Popiežius paaiškino, kad susidarius ypač kebliai politinei situacijai, „garbingi ir atviri asmeniniai ryšiai gali tapti pradžia, siekiant didesnio gėrio visai visuomenei ir tautai“. Tik yra svarbu, kad politika būtų apvalyta nuo savanaudiškų interesų bei partinio spaudimo ir turėtų tvirtą moralinį pagrindą.

Moralinė branda ir siauro grupinio palankumo vengimas kiekvienam politikui ir diplomatui turi būti pirmasis atskaitos taškas siekiant sudaryti pasitikėjimo klimatą visose žmonių tarpusavio sąveikose. Ir tai svarbu ne tik pilietiniame ir politiniame, bet ir ekonominiame, kultūriniame ir netgi religiniame gyvenime, sakė Benediktas XVI. Praktiniame supratime į politiką reikia žvelgti, kaip į moralinės tiesos sklaidą pasaulyje, siekiant didesnės darnos ir konfliktų sprendimo.

Naujų teologijų pavojai

Siekiant šio tikslo Šventasis Tėvas visuomenės veikėjams pasiūlė tris konkrečius tobulumo siekio kelius, kurių pirmasis yra objektyvus faktinės padėties pažinimas. Tik toks išsamus pažinimas, pakylant virš siauro požiūrio, gali padėti identifikuoti visą neteisybę bei skriaudas, kurių teisingam sprendimui yra pašaukta politinė tarnystė. Kitas kelias yra atsiribojimas nuo tų politinių ideologijų, kurios bando pakeisti tiesą, primesdamos savuosius, neretai totalitarinius požiūrius. Popiežius Benediktas XVI priminė tragišką XX amžiaus patyrimą, kai daugelyje šalių įsiviešpatavusios nacių bei komunistų ideologijos buvo atvedusios pasaulį ant susinaikinimo slenksčio.

Deja, ir pastaruoju metu yra pastebimos įvairios iškrypėliškos (pvz., feminizmo, homoseksualizmo) ideologijos, kurios bando paneigti tikrąsias vertybes (šeimos, gyvybės), prisidengdamos tolerancijos, pažangos ar žmogaus teisių iškabomis. Šventasis Tėvas pakartojo savo perspėjimą, kurį buvo išsakęs 2008 metais kalbėdamas Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke, jog yra pavojingų bandymų netgi iš naujo interpretuoti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip sudarkant patį jos turinį.

Pagaliau trečias kelias moralinės tiesos plėtrai politikoje yra „nuolatinės pastangos, kad pozityvioji teisė remtųsi prigimtinės teisės etiniais principais“, – tvirtino popiežius Benediktas XVI. Visa tai iki šiol buvo laikoma neginčytinu tiesa, tačiau anksčiau minėtos abejotinos tendencijos reikalauja iš naujo akcentuoti šią svarbią nuostatą. „Jeigu individai, bendruomenės ir valstybės nesivadovaus objektyviomis moralinėmis tiesomis, tada jos taps savanaudiškomis ir nesąžiningomis, o pasaulis taps dar pavojingesne vieta gyventi“, – pabrėžė Popiežius. Todėl Bažnyčia remia politiką, kuri darniai sugyvena su prigimtine teise, nes tada jos veikimas skatina supratimo, teisingumo ir taikos aplinką.

Sveikindamas Šventąjį Tėvą susitikimo pradžioje  Kipro prezidentas D. Christofijas pažymėjo, kad Šventojo Sosto humanitarinė veikla dalyvaujant tarptautiniuose forumuose yra tinkamas pavyzdys viso pasaulio politikams. „Dėl šios priežasties, Jūsų Šventenybe, man jūsų vizitas yra istorinis momentas ir noriu užtikrinti savo šalies troškimą toliau vystyti bendradarbiavimą su Šventuoju Sostu siekiant pažangos pasaulyje“,– kalbėjo valstybės vadovas. Jis pažymėjo, kad tarptautiniuose santykiuose ir visame politiniame gyvenime reikia stabilių moralinių vertybių – ypač dabartinio globalizacijos poveikio akivaizdoje. Prezidentas D. Christofijas, atkreipęs dėmesį į „moralinį nuosmukį, ekstremalaus materializmo įsivyravimą bei rinkos anarchiją“, kai pelno siekis bet kokia kaina skatina žmogaus ir visuomenės susvetimėjimą, sakė, kad dabar ypač aktualus popiežiaus Benedikto XVI perspėjimas, jog demokratija be vertybių gali prarasti savo sielą.

© 2010 „XXI amžius“