Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
MŪSŲ
RĖMĖJAS
|
|
|
Šventasis Tėvas apie politikos pašaukimą
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI ir prezidentas
Dimitris Christofijas prie arkivyskupo
Makarijo III (19131977) paminklo
|
Skatinti pasitikėjimo aplinką Popiežius Benediktas XVI per apaštalinį vizitą į Kiprą susitikęs su šalies visuomenės veikėjais ir diplomatinio korpuso nariais pasidalijo savo įžvalgomis apie politinės tarnystės svarbą. Tai buvo aktualios mintys, skirtos savotiškai politikos reabilitacijai, kadangi korupcijos bei pačių politikų moralinio nuosmukio akivaizdoje šios veiklos prestižas yra smarkiai kritęs. Susitikimas birželio 5 dieną Kipro sostinėje Nikozijoje vyko šalies prezidento Dimitrio Christofijo rezidencijoje po trumpo privataus pasimatymo su respublikos vadovu ir jo šeimos nariais.
|
|
Į Vakarų ir Rytų krikščionių bendrystę
Mindaugas BUIKA
|
Šventasis Tėvas sveikinasi su Kipro
Stačiatikių Bažnyčios primu
arkivyskupu Chrizostomu II
|
Brangus apaštalų misijos paveldas Iš popiežiaus Benedikto XVI šešiolikos užsienio apaštalinių kelionių vizitas į Kiprą buvo pirmasis vizitas į stačiatikių daugumos šalį. Birželio 5 dieną Šventąjį Tėvą priimdamas savo rezidencijoje Kipro Stačiatikių Bažnyčios primas arkivyskupas Chrizostomas II priminė senąją vietinės krikščionybės istoriją, kuriai pradžią davė čia misijų veiklą pradėję apaštalai šv. Barnabas ir šv. Paulius. Per dutūkstantmetę savo istoriją mūsų Bažnyčia patyrė didelio dvasinio vaisingumo ir klestėjimo laikotarpius, su pasididžiavimu kalbėjo arkivyskupas Chrizostomas. Dvasiškai apsišvietę mūsų vyskupai dalyvavo visuose Ekumeniniuose Bažnyčios Susirinkimuose, kuriuose dažnai vaidino vadovaujantį vaidmenį. Kipro Bažnyčios primas pažymėjo, kad nors jo bendruomenė narių skaičiumi nėra didelė (apie 700 tūkstančių), tačiau tradiciškai užima svarbią vietą stačiatikybėje ir plėtoja broliškus santykius su visomis Bažnyčiomis. Ekumeniškai gana aktyvus arkivyskupas Chrizostomas, kuris buvo vienas pirmųjų stačiatikių vadovų, 2006 metais Vatikane aplankęs popiežių Benediktą XVI, pripažino, kad dabartinis XXI amžius yra dialogo amžius, todėl tarpbažnytinis bendradarbiavimas turi būti stiprinamas siekiant abipusio supratimo, suartėjimo ir susitaikymo.
|
|
Minima okupacijos 70-mečio sukaktis
|
Minėjimo dalyviai su plakatais
Katedros aikštėje
|
Sekmadienį okupacijos 70-metį paminėjo Lietuvos Sąjūdis ir apie 20 kitų patriotinių organizacijų. Minėjimas prasidėjo parodos Tai neturi pasikartoti atidarymu Lietuvos Sąjūdžio būstinėje. Vidurdienį Vilniaus Arkikatedroje aukotose šv. Mišiose už tautą ir tėvynę meldėsi politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio nariai, dalyvavo Europos Parlamento, Lietuvos Seimo ir Vyriausybės nariai, okupacijos aukų artimieji. Pirmą kartą Arkikatedroje buvo iškelti okupantų režimo kankintų ir nužudytų Lietuvos visuomenės veikėjų, dvasininkų, karininkų, politikų portretai juos čia, o vėliau ir eisenoje, vykusioje Gedimino prospekte, bei mitinge Lukiškių aikštėje laikė jaunieji savanoriškosios tarnybos kariai.
|
|
Kapsukas įveikė Vytautą Didįjį
|
Vytauto Didžiojo paminklas atsidūrė
parko gilumoje ir tapo menkai pastebimas
Ričardo Šaknio nuotrauka
|
Gegužės 22 dieną Marijampolėje iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklas Vytautui Didžiajam, sukurtas skulptoriaus J. Narušio. Paminklas pastatytas parko gilumoje, menkai pastebimas, paskendęs tarp medžių, mažai lankomoje vietoje. Jau dabar kalbama, kad paminklą reikės perkelti į tinkamesnę vietą, o tam tektų surinkti dar ne mažiau kaip 50000 litų. Miesto vyr. architektas A. Lukoševičius sako, kad paminklas pastatytas neparengus viso parko sutvarkymo projekto, tačiau vietos Vytautų klubas skelbia: Mūsų paminklas yra pergalės paminklas. Kodėl šis paminklas atsidūrė krūmuose?
|
|
Devynis kartus pamatuok
|
Ruošiamasi atidengti paminklą
Vytautui Didžiajam
Manto Pilkausko nuotrauka
|
Pavasarį Marijampolės savivaldybės administracijoje buvo svarstomas Vytauto parko rekonstrukcijos projektas, kurį rengė UAB Travėja. Su projektu buvo supažindinta visuomenė ir, kaip matyti iš atsiliepimų spaudoje, buvo pareikšta pastabų ir abejonių. Susipažinus su projekto eskizais ir pasivaikščiojus po senąjį Marijampolės parką, kilo noras išreikšti savo požiūrį į parko tvarkymą.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Trisdešimtoji Žirgelio šventė
Vytautas Bagdonas
|
Įspūdinga kompozicija lietuvių
darbų ir apeigų ciklas Saulės kelias
|
Birželio 5-ąją Anykščių seniūnijos Niūronių kaime šurmuliavo respublikinė žirginio sporto ir tradicinės kultūros šventė Bėk bėk, žirgeli!, kurią organizavo Anykščių rajono savivaldybė. Nuo pat ankstyvo rytmečio pradėjo veikti tautodailės ir prekybos mugė, kurioje įvairiausių suvenyrų, tautodailės darbų ir visokiausių skanėstų siūlė iš visos Lietuvos suvažiavę prekeiviai. Rytą Arklio muziejaus Legų sodyboje buvo demonstruojama, kaip skaldyti akmenį, o tautodailininkai iš ąžuolo skobė skulptūras. Vėliau, šventei baigiantis, tie darbai buvo parduoti aukcione. Savo amato subtilybes demonstravo tautinių juostų ir drobių audėjos, krepšių pynėjai, arklių kaustytojai, kalviai. Duris lankytojams atvėrė Arklio muziejus, veikė fotografijos ir piešinių, skirtų žirgui, parodos. Traupio ir Ažuožerių teatro mylėtojai, vadovaujami režisierės Alvyros Simanonienės, Striukų sodybos klojime parodė Kazio Binkio vieno veiksmo vaizdelį Dešimt litų ir gyvybė, o traupiečiai, vadovaujami režisierės Janinos Savickienės, suvaidino trijų veiksmų dramą pagal Juozą Baltušį Pasogos pinklės.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Kraštiečio vardu pavadinta kaimo meno mokykla minėjo sukaktį
Antano Kučingio meno mokyklos 20-metis
Kazimieras Dobkevičius
|
Buvęs direktorius Jonas Derbutis
|
Veiverių Antano Kučingio meno mokyklą 1989 metais įkūrė buvęs ilgametis mokyklos direktorius Jonas Derbutis Cezario Pacevičiaus iniciatyva ir pastangomis. Tuomet akordeono, fortepijono, kanklių, gitaros specialybių klasėse mokėsi 72 mokiniai, dirbo 14 pedagogų. Nuo mokyklos įkūrimo joje dirba mokytojai A. Paškauskienė, R. Blebaitė, A. Bareišienė ir J. Derbutis.
|
|
Tarp lietuvių
Įvairių tautų atstovai koncertavo kauniečiams
Irma Mikalauskaitė
|
Kauno totorių ansamblio Leisan dalyvės
|
Birželio 5 dieną Kauno muzikinio teatro sodelyje ir Laisvės alėjoje vyko kultūrinė šventė festivalis Kultūrų tiltai 2010. Čia dainavo ir šoko įvairių tautų atstovai, demonstruodami savo tautos kultūrą bei dainų ir šokų tradicijas. Pasirodė ne tik rusų, totorių, karaimų, baltarusių, ukrainiečių, armėnų ir lenkų folklorinės muzikos atlikėjai, bet buvo pristatyta ir tokia lietuviams, atrodytų, tolima kultūra kaip japonų. Šokėjai ir dainininkai atvyko iš Klaipėdos, Trakų, Visagino, Šalčininkų, Vilniaus rajono.
|
|
Prie tautotyros ištakų...
Minint Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 135-ąsias mirties metines.
Ona Voverienė
|
Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius
|
Visą mūsų raštiją nuo pirmosios knygos ligi šių dienų regime apšviestą vienos pagrindinės tradicijos šviesa. Pačiais bendriausiais žodžiais šią tradiciją galima būtų nusakyti: Tėvynės ir žmogaus kūrimas. Justinas Marcinkevičius Gegužės 29 dieną sukako 135 metai nuo Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus mirties (mirė 1875 m. gegužės 29 d. Kaune), o Jis vis dar beldžiasi į žmonių protus ir širdis, skatina juos veikti. Jo gyvenime ir darbuose žmonės atranda naujų, aktualių šiai dienai minčių ir paskatų. Išsipildė jo pranašiški žodžiai Norėčiau ir po mirties būti jums naudingas.
|
|
|