| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Į Vakarų ir Rytų krikščionių bendrystę Mindaugas BUIKA
Brangus apaštalų misijos paveldas Iš popiežiaus Benedikto XVI šešiolikos užsienio apaštalinių kelionių vizitas į Kiprą buvo pirmasis vizitas į stačiatikių daugumos šalį. Birželio 5 dieną Šventąjį Tėvą priimdamas savo rezidencijoje Kipro Stačiatikių Bažnyčios primas arkivyskupas Chrizostomas II priminė senąją vietinės krikščionybės istoriją, kuriai pradžią davė čia misijų veiklą pradėję apaštalai šv. Barnabas ir šv. Paulius. Per dutūkstantmetę savo istoriją mūsų Bažnyčia patyrė didelio dvasinio vaisingumo ir klestėjimo laikotarpius, su pasididžiavimu kalbėjo arkivyskupas Chrizostomas. Dvasiškai apsišvietę mūsų vyskupai dalyvavo visuose Ekumeniniuose Bažnyčios Susirinkimuose, kuriuose dažnai vaidino vadovaujantį vaidmenį. Kipro Bažnyčios primas pažymėjo, kad nors jo bendruomenė narių skaičiumi nėra didelė (apie 700 tūkstančių), tačiau tradiciškai užima svarbią vietą stačiatikybėje ir plėtoja broliškus santykius su visomis Bažnyčiomis. Ekumeniškai gana aktyvus arkivyskupas Chrizostomas, kuris buvo vienas pirmųjų stačiatikių vadovų, 2006 metais Vatikane aplankęs popiežių Benediktą XVI, pripažino, kad dabartinis XXI amžius yra dialogo amžius, todėl tarpbažnytinis bendradarbiavimas turi būti stiprinamas siekiant abipusio supratimo, suartėjimo ir susitaikymo. Atsakomoje kalboje padėkojęs už svetingą priėmimą ir ekumeninį bendradarbiavimą popiežius Benediktas XVI paminėjo, kad 2009 metais Kipre vyko pagrindinės katalikų ir stačiatikių dialogo institucijos bei Jungtinės teologinės komisijos posėdžiai. Tegu Šventoji Dvasia veda ir sustiprina šią didelę bažnytinę iniciatyvą, kuri siekia atnaujinti pilną ir regimą bendrystę tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių, bendrystę, kuri turi būti išgyvenama ištikimybėje Evangelijai ir apaštalinei tradicijai, vertinant Rytų ir Vakarų teisėtus skirtumus ir būnant atviriems šioms dovanoms, kalbėjo Šventasis Tėvas. Dabar minėta katalikų ir stačiatikių Jungtinė teologinė komisija bando rasti pusiausvyrą tarp Katalikų Bažnyčiai būdingo Romos vyskupo (Popiežiaus) primato ir Stačiatikių Bažnyčios sinodinio valdymo. Kipro Bažnyčia, išlaikydama savo dar Efezo Susirinkime (431 metais) gautą ir visų pripažintą savarankiškumo (autokefalijos) statusą, dalyvauja Pasaulio Bažnyčių tarybos veikloje ir kituose ekumeniniuose ir tarpreliginiuose susitikimuose. Dėl Kipro geografinės padėties ypatingas jos vaidmuo yra rūpestis nelengva krikščionių padėtimi musulmonų daugumos Artimųjų Rytų regione. Kaip tik santykinai saugiame Kipre yra įsikūrusi Artimųjų Rytų Bažnyčių ekumeninės tarybos būstinė. Kipras tradiciškai yra laikomas Šventosios Žemės dalimi, todėl vis dar tebesitęsianti konfliktinė situacija Artimuosiuose Rytuose turi likti visų Kristaus išpažinėjų rūpesčio šaltinis, pažymėjo popiežius Benediktas XVI. Jis linkėjo, kad nė vienas neliktų abejingas sunkiam Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenių patyrimui ir regiono senųjų Bažnyčių likimui, kad jos galėtų gyventi taikoje ir klestėti. Bendras atsivertimo ir šventumo liudijimas Šias mintis Šventasis Tėvas išsakė ir per birželio 4 dieną kartu su arkivyskupu Chrizostomu II vadovautas ekumenines pamaldas istoriniame Pafo mieste, kuriame, kaip tvirtinama Apaštalų darbuose (plg. 13, 1-12), šv. Paulius, šv. Barnabas ir šv. Morkus į krikščionių tikėjimą atvertė pirmuosius pagonis. Bažnyčios bendrystė apaštaliniame tikėjime yra kaip dovana ir kartu paskata misijai, kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis pastebėjo, kad šiame kontekste yra svarbus sprendimas spalio mėnesį Romoje sušaukti ypatingą Artimiesiems Rytams skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją, kurioje kartu su katalikų hierarchais ruošiasi dalyvauti nemažai stačiatikių patriarchų ir vyskupų. Todėl Sinodas turėtų gyvybiškai pasitarnauti visų krikščionių dialogo ir bendradarbiavimo reikalui, kuris Artimuosiuose Rytuose tiesiog yra būtinas. Kalbėdamas apie bendrąjį ekumeninio sąjūdžio aktualumą, kuriam įsipareigojimą nuolat patvirtina visą savo pontifikatą, popiežius Benediktas XVI sakė, kad Kristaus mokinių vienybė yra malonė, kurios reikia melsti dangiškąjį Tėvą viltyje, kad Jis duos mums jėgų drąsiau liudyti Evangeliją šiuolaikiniam pasauliui. Juk Viešpats meldė (plg. Jn 17, 21), kad tam, jog pasaulis įtikėtų, reikia ne tik mokinių šventumo, bet ir vienybės. Priminęs tomis dienomis Škotijos sostinėje Edinburge vykusią konferenciją, kurioje buvo minimos naujų krikščionių vienybės atkūrimo pastangų 100-osios metinės, Šventasis Tėvas pakartojo, kad krikščionių tarpusavio nesantaika yra pati rimčiausia kliūtis sėkmingam Evangelijos skelbimui. Pafo mieste vykusiose pamaldose, kuriose kartu su katalikais ir stačiatikiais dalyvavo liuteronų ir anglikonų delegacijos, sakytoje homilijoje Benediktas XVI dėkojo Viešpačiui, kad pastaraisiais dešimtmečiais Rytų ir Vakarų krikščionys su Šventosios Dvasios pagalba gebėjo iš naujo atrasti turtingą bendrą apaštalinį paveldą. Tokiu būdu kantrus ir nuoširdus dialogas padeda vis labiau įveikti praeities kontraversijas ir su viltimi žvelgti į geresnę ateitį. Dar kartą pabrėžęs, kad kelyje į Bažnyčios vienybę esminės priemonės protų ir širdžių atvėrimui yra atsivertimo ir šventumo liudijimas, Popiežius meldė brangių Kipro šventųjų užtarimo šiame susitaikymo ir meilės kelyje. Jau sugrįžęs iš kelionės birželio 9 dieną Vatikane vykusioje bendrojoje audiencijoje dalindamasis savo įspūdžiais Šventasis Tėvas sakė, kad Kipro krikščionys, darniai sugyvendami tarp įvairių tradicijų, atrodo kaip viena širdis ir viena siela. Jis linkėjo, kad Kipro krikščionys, būdami savotišku tiltu tarp Rytų ir Vakarų civilizacijų, bendradarbiaudami su kitų religijų (ypač islamo) išpažinėjais, kurtų taikos, broliško bendradarbiavimo ir draugiškumo vertybėmis grindžiamą visuomenę.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |