Bendruomenėse
Zarasų krašto sentikių trijų amžių istorija
Petras IVANOVAS
|
Kryžiaus šventinimas Samanių
(dabar Barovkos) kaimo kapinėse
|
|
Zarasiškiai šiltai sutiko
Visagino kultūros centro
ansamblio Bylina dalyvius
|
|
Lietuvos sentikių kultūros ir švietimo
asociacijos tarybos pirmininkas
Vasilijus Degteriovas dovanoja nuotrauką
Vasilijui Baranovskiui (kairėje)
|
Šiais metais sentikiai švenčia trijų šimtų metų
įsikūrimo jubiliejų Lietuvos žemėje. Šia proga Senųjų stačiatikių
pomorų bažnyčios aukščiausioji taryba paruošė turiningą šventinių
priemonių programą.
Dar 1679 metais įsikūrė pirmieji sentikiai Lietuvoje,
o 1710 metais dabartinio Rokiškio rajono teritorijoje susibūrė pirmoji
sentikių bendruomenė. Tai ir tapo akstinu įsikurti Senųjų stačiatikių
cerkvei.
Daug sentikių apsigyveno ir dabartinio Zarasų
rajono teritorijoje. Istorija mena, kad 1735 metais Zarasų sentikių
bendruomenė vos už kelių kilometrų nuo Zarasų įkūrė Samanių koplyčią.
Ilgus metus sentikiai neturėjo maldos namų, tik vėliau buvo pastatyta
nedidelė cerkvė, tačiau ir ji Pirmojo pasaulinio karo metais prarasta.
Tik XX amžiaus pabaigoje, Lietuvos nepriklausomybės metais, Zarasuose
išaugo graži cerkvė. Jos šventikas dabar Sava Pavlovas. Bendruomenei
daug metų vadovavo Fotinija Kurakina. Po jos mirties Zarasų sentikiai
bendruomenės pirmininku išrinko Aleksandrą Volkovą, kuris daug jėgų
ir skiria šiai veiklai.
Gražiai jubiliejiniai renginiai paminėti Zarasų
krašte. Į juos atvyko daug svečių: Lietuvos Senųjų stačiatikių
pomorų bažnyčios aukščiausiosios tarybos pirmininkas Grigorijus
Bajarovas, Latvijos Senųjų stačiatikių pomorų bažnyčios aukščiausiosios
tarybos pirmininkas Aleksijus Žilko, Estijos Senųjų stačiatikių
pomorų bažnyčios aukščiausiajai tarybai atstovavo jos pirmininkas
Pavelas Varuninas, iš Minsko lankėsi šio miesto sentikių bendruomenės
pirmininkas Aleksandras Belovas. Daug sentikių šventikų buvo ir
iš aplinkinių Lietuvos ir Latvijos vietovių.
Šventiniai renginiai prasidėjo šv. Mišiomis Rusteikių
cerkvėje. Paskui šventės dalyviai vyko į Samanių (dabar Barovkos)
kapines, kuriose buvo šventinamas kryžius. Čia buvo prisiminta sentikių
praeitis, siekis išsaugoti savo tikėjimą. Prieš 275 metus šioje
vietoje išaugo koplyčia, prabėgo keli šimtmečiai, karta keičia
kartą, tačiau čia vis dar ateina žmonės prisiminti išėjusiųjų, pagerbti
jų atminimą, puoselėti savo tikėjimą.
Vakare šventiniai renginiai vyko Zarasų krašto
muziejuje. Lietuvos sentikių kultūros ir švietimo asociacijos tarybos
pirmininkas, fotomenininkas Vasilijus Degteriovas surengė savo darbų
parodą, kurioje atsispindi visa Lietuvos, Latvijos ir kitų valstybių
sentikių istorija. Ši turininga paroda jau apkeliavo daugelį Lietuvos
miestų. Fotografijose užfiksuota daug Zarasų krašto žmonių. Vienoje
iš jų paprasta kaimo moteris Jelizaveta Kolesnikova iš Salako.
Ji, baigusi tik tris klases, surinko apie 40 tūkstančių
patarlių, priežodžių, frazeologizmų, kuriuose atsispindi senojo
tikėjimo žmonių išmintis, istorija, papročiai ir tradicijos. Gaila,
bet prieš keletą metų ši taurios dvasios moteris mirė, tačiau paliko
neįkainojamą turtą, sudėtą į knygas. Daug gražių žodžių buvo pasakyta
ir rašytojo Vasilijaus Baranovskio adresu. Šis žmogus tyrinėja sentikių
istoriją, šia tema išleido keletą knygų. V. Degteriovas dėkojo zarasiškiui
ir padovanojo nuotrauką, kurioje sustabdyta sentikių kryžiaus šventinimo
ceremonijos akimirka Degučių kapinėse. Parodoje eksponuojamos ne
tik nuotraukos, bet ir knygos, laikraščiai.
Muziejuje rajono savivaldybės mero pavaduotoja
Stasė Goštautienė, Seimo narys Algimantas Dumbrava, Latvijos atstovas
Aleksijus Žilko ir kiti kalbėjo apie turtingą sentikių istoriją,
indėlį, kurį jie įnešė į mūsų šalies istoriją.
Vakaro metu skambėjo senovės sentikių giesmės,
kurias atliko Vilniaus sentikių choras. Šiltai zarasiškai, jų svečiai
sutiko Visagino kultūros centro ansamblį Bylina (vadovė Jelena
Čiurakova). Didelę savo repertuaro dalį ansambliečiai skiria sentikių
dainai ir šokiui. J. Čiurakova su ansambliečiais Baltarusijos ir
Lietuvos pasienyje užrašė sentikių dainas ir šokius ir dabar juos
dovanoja žiūrovams.
Kitą dieną po šv. Mišių Zarasų sentikių cerkvėje
žmonės rinkosi į istorinę konferenciją. Jos dalyvius sveikino Zarasų
rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius, Lietuvos Respublikos
Seimo narys A. Dumbrava, Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos
klebonas dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas. Konferencijoje Zarasų
krašto sentikystė: 300 metų kelio paskaitas skaitę svečiai gvildeno
istorinį bei religinį sentikių likimą, jų gyvenimo socialines, ekonomines,
etninius ir kultūrinius ypatumus. Zarasiškis rašytojas V. Baranovskis
perskaitė paskaitą apie Zarasų miesto sentikių cerkvės istoriją.
Zarasai
Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|