Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Įspūdingas Kunigų metų uždarymas

Mindaugas BUIKA

Birželio 11 dieną Romos Šv. Petro aikštėje vykusiose Kunigų metų uždarymo iškilmėse dalyvavo beveik 15 tūkstančių kunigų iš daugiau kaip 90 pasaulio šalių

Kunigystė – ne „profesija“, bet sakramentas

Per praėjusius Kunigų metus popiežius Benediktas XVI įvairiomis progomis yra išsakęs daug svarbių minčių apie dvasinės tarnystės prasmę ir nepakeičiamumą. Tačiau jo homiliją užbaigiant šių metų šventimą, kaip ir pačią Švč. Jėzaus Širdies celebraciją, galima tikrai vadinti išskirtine. Birželio 11 dieną Romos Šv. Petro aikštėje vykusiose iškilmėse dalyvavo beveik 15 tūkstančių kunigų iš daugiau kaip 90 pasaulio šalių. Kartu su jais ir Šventuoju Tėvu šv. Mišias aukojo 80 kardinolų bei 350 arkivyskupų ir vyskupų. Gausi buvo ir Lietuvos  dvasininkijos delegacija, kurią sudarė 35 kunigai ir trys hierarchai – Panevėžio, Telšių ir Vilkaviškio ganytojai vyskupai Jonas Kauneckas, Jonas Boruta ir Rimantas Norvila.

Šventasis Tėvas apie dvasinės tarnystės aktualijas

Mindaugas BUIKA

Kunigai iš Lietuvos Justinas Aleknavičius, Ričardas Doveika ir Arūnas Kesilis Kunigų metų uždarymo maldos budėjime

Norisi, kad Kunigų metai nesibaigtų

Svarbi Kunigų metų uždarymo renginių Romoje dalis buvo iš viso pasaulio atvykusių tūkstančių dvasininkų maldos budėjimas su popiežiumi Benediktu XVI, kuris atsakinėjo į jų klausimus apie sielovados aktualijas. Birželio 10-osios vakarą Šv. Petro aikštė tiesioginiais televizijos tiltais buvo sujungta su įvairiomis planetos vietovėmis, kuriose buvo išsakyti liudijimai apie sakramentinės kunigystės svarbą. Šventosios Žemės katalikų patriarchalinis vikaras vyskupas Viljamas Šomalis kalbėjo iš Jeruzalės Vakarienbučio šventovės, kurioje Jėzus įsteigė Eucharistijos ir kunigystės sakramentus. Liudijimai apie Šv. Jono Vianėjaus gyvenimą buvo perduoti iš Arso miestelio Prancūzijoje, kur klebonavo kunigų dangiškasis globėjas. Pastoracinės veiklos bruožais dalijosi kunigai, besidarbuojantys Argentinos sostinės Buenos Airių varginguose kvartaluose, prieštaringu gyvenimo būdu garsėjančiame kino industrijos centre Holivude (Kalifornijos valstija, JAV). Pasisakė šešis vaikus išauginusi vokiečių šeima, kurių du sūnūs mokosi kunigų seminarijoje, o viena duktė pasirinko vienuolinį pašaukimą. Kalbėjo šventimams besiruošiantis jaunas diakonas ir pagyvenusi klauzūrinės kongregacijos vienuolė, kuri nuolat adoruoja ir meldžiasi už kunigus.

Drąsiaus Kedžio artimieji labiausiai jaudinasi dėl mergaitės gyvybės

Gintaras Visockas

Iš kairės: „Vyčio“ judėjimo koordinatorius Juozas Vaikšnoras, Tautos ateities forumo valdybos narys kun. Jonas Varkala, Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė ir „XXI amžiaus“ politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas-Karoblis

Prieš keletą dienų teko bendrauti su Drąsiaus Kedžio teta Audrone Skučiene, visuomeninio judėjimo „Drąsiaus kelias“ atstove. Ji mielai sutiko atsakyti į visus „XXI amžiaus“ klausimus. Diskusijoje taip pat dalyvavo politikos apžvalgininkas Giedrius Grabauskas-Karoblis, „Vyčio“ judėjimo koordinatorius Juozas Vaikšnoras ir Tautos ateities forumo valdybos narys kun. Jonas Varkala. „XXI amžiaus“ pašnekovai kalbėjo atvirai, drąsiai, nevengdami išguldyti savųjų versijų, kurios nė per nago juodymą nesutapdavo su oficialiomis Generalinės prokuratūros, teismo ar medicinos ekspertų išvadomis.

Amatai

Sūduvių amatų šventė

Birutė NENĖNIENĖ

Grūdų malimą demonstravo jaunosios kraštotyrininkės

Paežerių dvare (Vilkaviškio r.) vyko šeštoji Sūduvių amatų diena. Šios  šventės iniciatorė –  Paežerių dvare įsikūrusio Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkė Aušra Mickevičienė. Muziejaus fonduose yra sukaupta daug etnografinių vertybių. Etnokultūros sritį prižiūrinti muziejininkė A. Mickevičienė džiaugiasi, kad vis dar atranda Sūduvos kraštui būdingų etnografinių vertybių, tėvų ar senolių amatus tęsiančių vyresnės kartos žmonių ir visa tai gali perduoti jaunajai kartai.

Amatai

Trys dienos – kalvystės amatui

Airina VAIČIULIENĖ

Pirmąjį birželio savaitgalį Mažeikiuose į Tarptautinę kalvystės meno ir amatų šventę susirinko kalviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių. Tai jau trečia tokio pobūdžio šventė, pritraukianti amatininkus iš įvairių šalių.

Jau penktadienį prasidėjusi amatininkų šventė visus besidominčius kalvystės menu pakvietė į Mažeikių muziejuje surengtą parodą bei konferenciją apie kalvystės tradicijas Mažeikių rajone. Šeštadienio popietę miesto gyventojai ir svečiai rinkosi Šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštėje į šventės atidarymą bei ten pat vykusią amatų mugę ir kalvystės darbų parodą. Čia galėjo ne tik išvysti, kaip gimsta meno kūriniai, bet ir patys išmėginti kalvystės amato.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Koplytstulpis nykstančiam kaimui

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Vilius Masiokas, Viktoras Vasiliauskas ir Juozas Nemanis

Birželio 12-ąją Vadoklių klebonas kun. Vidmantas Kareckas pašventino koplytstulpį, skirtą baigiančiam išnykti Užugojų kaimui. Anksčiau šiame kaime buvo 21 sodyba, dabar liko tiktai viena. Idėja pastatyti  Užugojų kaimui kažką įsimintino kilo Mikėnų kaime gyvenančiam Viliui Masiokui (jo žmona yra kilusi iš Užugojų kaimo). Šia mintimi pasidalijo su  Vadoklių seniūnu Antanu Pociumi, kuris tam nedvejodamas pritarė. Be ilgesnių kalbų V. Masiokui padėti sutiko vadokliečiai Viktoras Vasiliauskas ir Juozas Nemanis. Nusipjauti ąžuolą savo miške leido Vadoklių seniūnijos gyventoja. Koplytstulpį padarė Juozas Nemanis. Dirbo už ačiū, kadangi  Juozas pats kilęs iš Užugojų kaimo. Prisiminęs Užugojų kaime bėgusias savo vaikystės  dienas, 72 metų J. Nemanis teigė, jog jame gyveno darbštūs, religingi, geranoriški žmonės. Tarp jų nebuvo skundikų. J. Nemanis medžio darbų ėmėsi išėjęs į pensiją, nors prieš tai daugiau nei 40 metų turėjo reikalų su metalu. Jam teko prisidėti ir prie Vadoklių  bažnyčios remonto. Ir tai darė kaip auką.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Pagerbtos daugiavaikės motinos

Kan. Bronius ŠLAPELIS

Tauragnų parapijos daugiavaikės motinos su klebonu kan. Broniumi Šlapeliu

Gegužės 30 dieną Tauragnų Šv. Jurgio parapijos daugiavaikės motinos buvo pagerbtos ir apdovanotos vyskupo Jono Kaunecko padėkos-palaiminimo raštais ir atminimo dovanėlėmis. Vyskupo tekste sakoma: „Jūsų gyvenimo auka – Dievo palaiminta. Tai didžiulė dovana visai Lietuvai ir reikšmingas indėlis Lietuvos istorijai. Telaimina ir tesaugo Dievas Jus, Jūsų šeimą, Jūsų vaikus ir kitus Jūsų artimuosius, Jūsų darbus ir sumanymus“. Vyskupo padėkos bažnyčioje įteiktos penkiolikai daugiavaikių motinų (Bronė Jauniškienė iš Gaidelių kaimo, pagimdžiusi aštuonis vaikus,  dėl ligos negalėjo dalyvauti, todėl jai skirtą apdovanojimą paėmė jos dukra Onutė). Štai tos motinos, kurios pagimdė ir gražiai išaugino visą būrį vaikų: Elena Vaišnorienė iš Stuglių kaimo, pagimdžiusi dvylika vaikų; Elena Ilčiukienė iš Sėlės kaimo, pagimdžiusi dešimt vaikų; Janina Biriukienė iš Pavarlio kaimo, pagimdžiusi aštuonis vaikus; Bronė Jauniškienė iš Gaidelių kaimo, pagimdžiusi aštuonis vaikus; Irena Kovarskienė iš Tauragnų, Veronika Juodvalkienė  iš Beržatilčio kaimo, Veronika Stankelienė iš Sėlės kaimo, pagimdžiusios septynis vaikus; Julija Deveikienė iš Tauragnų, Ona Dausienė iš Juodiškių kaimo, ilgametė bažnyčios choristė, Liucija Kulbačiauskienė iš Tauragnų, Genovaitė Kulienė iš Bajorų kaimo, Veronika Balaišienė iš Tauragnų, užauginusios šešis vaikus; Genovaitė Jurgelevičienė iš Tauragnų, ilgametė bažnyčios choristė, Eleonora Godienė-Ruzgienė iš Sėlės kaimo, Veronika Grašienė iš Tauragnų, Stasė  Gaivenienė iš Sėlės kaimo, Janina Jučienė  iš Vilkablauzdės kaimo, Ona Pošiūnienė iš Sėlės kaimo, Adelė Bivainienė iš Sėlės kaimo, užauginusios penkis vaikus.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Dvasinės atgaivos šaltinis

Vytas Rutkauskas,

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius

Rietavo klebonas kunigas Antanas Gutkauskas dėkoja koplyčios fundatoriams Birutei ir Povilui Griguoloms

Rietavo savivaldybės Daugėdų kaimo ūkininkai Birutė ir Povilas Griguolos prieš dvejus metus įgyvendino ilgai puoselėtą svajonę – erdviame savo sodybos kieme pastatė ir įrengė medinę koplyčią. 2008 m. pavasarį ją pašventino ir pirmąsias šv. Mišias aukojo tuometinis Rietavo parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Tada kunigas linkėjo, kad mažieji Griguolų maldos namai taptų nesenkančiu visos Daugėdų gyvenvietės dvasinės ramybės ir atgaivos šaltiniu...

Bendruomenėse

Zarasų krašto sentikių trijų amžių istorija

Petras IVANOVAS

Kryžiaus šventinimas Samanių (dabar Barovkos) kaimo kapinėse

Šiais metais sentikiai švenčia trijų šimtų metų įsikūrimo jubiliejų Lietuvos žemėje. Šia proga Senųjų stačiatikių pomorų bažnyčios aukščiausioji taryba paruošė turiningą šventinių priemonių programą.  

Dar 1679 metais įsikūrė pirmieji sentikiai Lietuvoje, o 1710 metais dabartinio Rokiškio rajono teritorijoje susibūrė pirmoji sentikių bendruomenė. Tai ir tapo akstinu įsikurti Senųjų stačiatikių cerkvei.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Poezijos šventė Alovėje

Birutė Jarusevičienė,

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Alovės filialo bibliotekininkė

Alovės parapijos klebonas kun. Stanislovas Stankevičius su literatais ir šventės dalyviais

Gegužės 26 dieną Alytaus apskrities literatai atvyko į dešimtąją poezijos šventę ,,Kai ilgesio gėlė pražysta“, kuri vyko Alovės miestelio (Alytaus r.) pagrindinėje mokykloje. Alovės parapijos klebonas kun. Stanislovas Stankevičius sveikino literatus linkėdamas jiems džiaugtis Dievo suteikta galimybe įtaigiu žodžiu pasibelsti į klausančiųjų sielą. Kun. S. Stankevičius jau seniai pelnė ne tik savo parapijiečių, bet ir visų krašto žmonių didžiulę pagarbą ir pasitikėjimą: jam pirmajam 2007 metais suteiktas Alytaus rajono garbės piliečio vardas, klebonas aktyviai dalyvauja bendruomenės kultūriniame gyvenime, jis yra ir vienas iš šventės globėjų.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Šeštokuose liepsnoja poezijos ugnis

Alvyra Grėbliūnienė

Poetė Dalia Milukaitė-Buragienė

Jau trečius metus poetės medikės Dalios Milukaitės-Buragienės lyriniai pavasario vėjai atneša  poezijos pavasarį į Šeštokų miestelį. Kasmet vis su nauja knyga – šią gegužę jau 21-ąja – „Pavasarių toliais tyliais“. Poezijos popietę surengė Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Šeštokų padalinio vyr. bibliotekininkė Vilija Labenskienė, jai talkino Šeštokų vidurinės mokyklos pedagogai ir mokiniai.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Kunigystės 40-mečiui įgyvendinta idėja

Utenos „Saulės“ gimnazijos parke pastatytas 1949 metų
abiturientų laidos atminimo kryžius

Dr. Aldona Vasiliauskienė 

1949 m. laidos abiturientai prie kryžiaus su vysk. Jonu Kaunecku. Kairėje – atminimo kryžiaus statymo iniciatorius kun. Juozas Čepėnas, gegužės 23 dieną minėjęs kunigystės 40-metį

Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios altaristas kun. Juozas Čepėnas, 1970 m. gegužės 23 dieną įšventintas į kunigus, pradėjo garbingą dvasininko kelią. Sudėtingas buvo jo kelias į kunigystę. Sovietų išvarytas iš seminarijos ilgai negavo darbo, tačiau neatsisakė savo troškimo tapti kunigu. Net ir baigus seminariją saugumiečiai nepaliko jo ramybėje, siūlė bendradarbiauti, viliodami Kaunu. Kunigas Juozas Čepėnas į tokias viliones atsakė: „Kur vyskupas skirs – ten ir važiuosiu. Kunigas gali ir ant akmens gyventi!“

Papilio bažnyčios statytojas, Sibiro kankinys

Kun. Juozapą Bardišauską (1898 01 18–1925 06 14–1951 05 27),
išdrįsusį palaidoti Pirčiupių kaimo aukas, prisimenant

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. J. Bardišausko portretas Papilio bažnyčios zakristijoje

Vaikystė ir jaunystė

Juozapas (saugumo bylose rašyta Juozas) Bardišauskas gimė 1898 m. sausio 18 dieną Romancių kaime, Kovarsko valsčiuje, Ukmergės apskrityje, Karolinos ir Motiejaus Bardišauskų šeimoje. Bardišauskų šeimoje išaugo septyni vaikai (trys sūnūs ir keturios dukterys):  Pranas, Stefa, Ona, Julė, Juozapas, Antanas ir Aleksandra.

Apie biblioteką, darbą ir tremtį...

Stasys POVILAITIS

Dėl gausybės ūkio ir buities darbų tetą sunku būdavo net nufotografuoti. Teta Stasė prie savo išaugintų gėlių Priešpilių namų kieme Jurbarke, 2007 metais Autoriaus nuotrauka

Nuvažiavęs į Jurbarką visada užsukdavau į tetos Stasės Jankauskaitės-Priešpilienės namus. Ten mane svetingai sutikdavo teta Stasė, tetėnas Jonas Priešpilis ir jų sūnus Vitas, mano pusbrolis.

Su teta pakalbėdavome ir apie karą, pokarį, tremtį, partizanus ar stribus, nors šiomis temomis teta kalbėjo nenoriai. Matėsi, kad tie prisiminimai jai nemalonūs. Tie pokalbiai truko beveik 5-erius metus, aš juos vis užrašinėjau, vis pildžiau. Deja, šių metų kovo 29 dieną mūsų pokalbiai nutrūko. Prieš pat Velykų šventes teta išėjo amžinybėn. Gruodžio 20 dieną jai būtų sukakę 85 metai.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno I dekanate

Dviguba bažnyčios šventė

Vargonininkas Arvydas Kavaliauskas ir klebonas kun. Jonas Bujokas

VILIJAMPOLĖ. Pakiliai gera nuotaika tą gegužės pavakarį vyravo Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) bažnyčioje. Iš Olandijos čia atkeliavo puošnūs vargonai. Klebonas kun. Jonas Bujokas, vikaras kun. Darius Varnelis, gausiai susirinkę tikintieji džiaugėsi įspūdingu instrumentu, jo puikiu skambesiu. Vargonus sumontavo Dainius Sverdiolas, o šv. Mišių metu pašventino parapiją aplankęs vyskupas Jonas Ivanauskas. Iškilmėse dalyvavo ir daugiau kunigų – Kauno kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas,  dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, Kauno Arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis,  Šančių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas kun. Virginijus Birjotas.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Gražioje bažnyčioje – gražūs atlaidai

Seniūnė Roma Noreikienė dėkoja kun. Mykolui Petrauskui už atlaidus ir visus jo nuveiktus darbus Pajūrio parapijai

PAJŪRIS. Gegužės 30-ąją, sekmadienį, parapijos tikintieji rinkosi į titulinius Švč. Trejybės atlaidus. Dar prieš prasidedant atlaidų šv. Mišioms dažnas ėjo pasimelsti prie  gražios Lurdo Dievo Motinos grotos, kuri prieš keletą metų dabartinio klebono kun. Mykolo Petrausko iniciatyva buvo sumūryta priešais renovuotus parapijos namus. Dabar ši grota rūpestingai prižiūrima, gražiai sutvarkyta aplinka,  įrengtas alpinariumas, žydi gėlės. Tad ir eilinėmis dienomis tikintieji nepraeina pro šią grotą nepasimeldę prie Lurdo Dievo Motinos, nepasigrožėję šiuo nuostabiu gamtos kampeliu su šalimais vingiuojančia Jūros upe... Kiekvieno akį žavi ir Švč. Trejybės bažnyčia. Praėjusią vasarą ji buvo nudažyta, sutvarkytas šventorius, vartai, laiptai ir t. t. Tvarka ir bažnyčios viduje: visur išdažyta, išlakuota, išblizginta, kiekvienas daiktelis savo vietoje. Pamėgo Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčią ne tik suaugusieji parapijiečiai, bet ir jaunimas. Užtat ir šiuose Švč. Trejybės atlaiduose buvo daug jaunimo – Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos gimnazistai, pedagogai.

Devintinių žygis

Emilija Janulytė

Eisena į Kryžių kalną. Inesės Ratnikaitės nuotrauka

Devintinių išvakarėse, birželio 5-ąją, Šiaulių vyskupijoje buvo organizuotas piligriminis žygis į Kryžių kalną už vaikus. Tradicinės eisenos organizatorius – Lietuvos katalikių moterų sąjungos Šiaulių skyrius. Žygis prasidėjo 16 val. nuo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus  Katedros, žygeiviams  vadovavo  Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Įvairaus amžiaus žygeiviai