| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||||
|
Užkrečiantys pavyzdžiai Šeštokuose liepsnoja poezijos ugnis Alvyra Grėbliūnienė
Jau trečius metus poetės medikės Dalios Milukaitės-Buragienės lyriniai pavasario vėjai atneša poezijos pavasarį į Šeštokų miestelį. Kasmet vis su nauja knyga šią gegužę jau 21-ąja Pavasarių toliais tyliais. Poezijos popietę surengė Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Šeštokų padalinio vyr. bibliotekininkė Vilija Labenskienė, jai talkino Šeštokų vidurinės mokyklos pedagogai ir mokiniai. Balti alyvų žiedynai lenkė galvas miestelio svečiams ir popietės dalyviams poezijos gerbėjams. Poetę atlydėjo jos poezijos mylėtoja, lietuvių kalbos mokytoja, dainuojančios poezijos atlikėja vilkaviškietė Vilma Anelauskienė. Tarp poetinių skaitymų pritariant gitarai skambėjo Roberto Dainio, Vytauto Kernagio dainos D. Milukaitės-Buragienės žodžiais. Šeštokų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Irena Meištienė, D. Milukaitės-Buragienės mokyklos dienų draugė, vartė poezijos knygos lapus. Sugrąžino į pirmąjį pavasario mėnesį, kovą, kada gimė poetė. Tada dar mėnulio delčia sušąla, dar sniegas krenta... Jos priminė gimtinės vėjų nešamą gaivų jausmą ir už jūrų, už kalnų lašančias žodžių ašaras. Kartu su Dalia išvaikščiojo pavėlavusio pavasario audrų išardytais keliais, šiltais pavasario lietumis pabandė sušildyti praeitį, šąlančią širdies šuliny. Šeštokų vidurinės mokyklos mokinukės paskaitė poetės eiles apie meilę ir sudainavo mokyklos himną, kuriam žodžius parašė D. Milukaitė-Buragienė. Poetė visiems savo gerbėjams nuoširdžiai padėkojo ir padovanojo savo naujausią poezijos knygą Pavasarių toliais tyliais su autografais. Jaunieji popietės dalyviai irgi neliko be dovanų jie apdovanoti knygelėmis H. K. Anderseno pasakų herojai. Paskui poetė skaitė savo naujausias eiles, dar kartą įrodydama, jog tik amžinas laikas pakelia dvasią,/ Išneša rūpesčius ir grįžta/ Į meilės lygumas... Poetė sapnuose vis sugrįžta į gimtuosius namus, vaikystės pievas. Tik jau viskas ištirpę lyg poezijos žvakių šviesa ir dažos sodas sidabro šerkšnu... Kaip ir ankstesniuose poezijos rinkiniuose, ir šiame gausu akrostichų, skirtų draugams, kolegoms, broliams, saugojantiems garsios Milukų giminės atmintį. Jausminga odė skirta gydytojai dr. Nijolei Dlugauskaitei, išleidusiai knygą apie Lietuvos mokytojų gyvenimą. Poetės eilėraščiai tarsi siaučianti jausmų bangų jūra, pavasario apipinta baltais žiedų nuometais. Joje gali rasti džiaugsmo pasaulį, nuraminti neviltį ir skausmą, įsisąmoninti amžiną tiesą, jog mūsų gyvybės džiaugsmas kiekviena diena. Pavasaris tai laikas, kai meilei atsiveria žodžiai ir norisi meilę dainuot, ir norisi ja dalintis. Ir jau dalinasi... Buvusios Šeštokų vidurinės mokyklos mokinės Irena Ratkevičiūtė-Meištienė ir Dalia Milukaitė-Buragienė savo lietuvių kalbos mokytojos atminimui sumanė padovanoti kraštiečiams jos poezijos knygą. Pradinių klasių mokytojas Jonas Šmulkštys mokė Irenos ir Milukų šeimas. Jo dukra Gražina Šmulkštytė Irenos ir Dalios lietuvių ir rusų kalbų mokytoja. (Kartu ir Dalios klasės draugo, dabar žinomo literatūros kritiko Valentino Sventicko mokytoja.) Sudėtingas buvo šios moters gyvenimas: tremtis, išbandymai po jų. Mokytoja visa tai aprašė savo eilėraščiuose, kuriuos prieš mirtį atidavė Irenai Meištienei. Šiais metais sukanka 40 metų nuo mokytojos mirties. Buvę jos mokinės maloniai prisimena rūpestingą ir reiklią, bet labai nuoširdžią, taurios sielos asmenybę. Irena turi dar ir nemažai nuotraukų, liudijančių mokytojos G. Šmulkštytės gyvenimo akimirkas. Dalia Buragienė mokytojos eiles surinko, sutvarkė ir beliko tik išleisti knygelę. Planuojama, kad ji šių metų rudenį pabers margalapius prisiminimus į poezijos rudenio sodus. Šeštokai, Lazdijų rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |