|
Pamąstykime, kur vėl einame
Šiandienos įvykiai verčia Lietuvos katalikus prabusti, plačiau atverti akis ir padaryti, kol nevėlu, reikiamas išvadas. Tėvynė pavojuje! Vėl iškyla klausimas: būti ar nebūti Lietuvai. Tik mes, mylintys Lietuvą, privalome ją gelbėti. Jei nuoširdžiai dirbsime, kovosime už Lietuvą, tai ir Dievas mums padės.
Prieš keletą metų JAV prezidentas Dž. Bušas, kalbėdamas Vilniuje, pasakė: Jūsų priešai JAV priešai. Šio pareiškimo mums kaip tik ir reikėjo. Manome, kad bent artimiausiu laiku rusų tankai nedrįs mūsų pulti. Šis prezidento pareiškimas sumažino mūsų baimę ir įkvėpė vilties.
Pastebėta, kad Blogio imperija naudoja naujas klastingas mūsų tautos naikinimo priemones. Rusijos komunistiniai veikėjai skelbia, kad bandys vėl atkurti buvusią Sovietų Sąjungą. Dažnai iš jų lūpų girdime, kad jokios okupacijos Lietuvoje ir Pabaltijyje nebuvo. Laikas nuo laiko Rusijos vyriausybė apdovanoja įvairius brazauskus ir prunskienes titulais ir ordinais. Būtina budėti ir visomis jėgomis priešintis.
Negalėdami įvykdyti tiesioginės Lietuvos okupacijos, buvusių okupantų kolaborantai superka tūkstančiais hektarų Lietuvos žemę (tuo laiku daugelis lietuvių dar yra neatgavę tėviškės žemės), didmiesčiuose didelius namus, laikraščių akcijas (Lietuvos rytas rusams pardavė 30 procentų savo akcijų). Todėl kyla didžiulis pavojus Lietuvai, nes kai 2011 metais bus leista parduoti žemę užsieniečiams, buvę okupantai per kolaborantus supirktą Lietuvos žemę perims į savo rankas ir su savo šeimomis užplūs Lietuvą. Tada trumparegiai politikai galės pasidžiaugti, kokią nelaimę užtraukė Lietuvai.
Iki šiol vykdytą ekonominę okupaciją seka šliaužianti politinė okupacija:
1. Palangoje daugelyje restoranų jau skamba rusiškos dainos.
2. Autobusuose vairuotojai rusai ar baltgudžiai įsijungia rusiškai transliuojančias radijo stotis. Taip keleiviai verčiami klausyti okupantų programų. Autobusų parko vadovybė galėtų pasirūpinti, kad būtų transliuojamos lietuviškos.
3. Šiemet minint 70 metų Lietuvos okupacijos ir genocido sukaktį, tebuvo iškelta tik viena kita Lietuvos vėliava.
4. Birželio 13 dieną Lietuvos Sąjūdis ruošė minėjimą. Po šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje žmonės Gedimino prospektu ėjo į Lukiškių aikštę. Džiugu, kai žmonės pirmą kartą, atgavę laisvę, nešė bolševikų sušaudytų ministrų ir generolų portretus. Lukiškių aikštėje buvo susirinkę apie 400 žmonių. Tuo tarpu Vingio parke Rusijos ambasada surengė šventę Rusijos diena. Čia atvažiavo apie 2000 žmonių. Tragiška, kad tą pačią dieną sostinės žmonės minėjo Lietuvos okupacijos ir genocido dieną, o Rusijos ambasada šventė Rusijos dieną. Jei lietuviai pabandytų švęsti savo šventę Maskvoje ar okupuotoje Lietuvoje Punske, tai vietos valdžia bematant nutrauktų bet kokias iškilmes. Jeigu vokiečiai surengtų šventę Vilniuje, tai iš Maskvos tuoj pasipiltų didžiausi protestai.
Tauta nori žinoti ir turi teisę išsiaiškinti, kas davė leidimą Rusijos ambasadai organizuoti tokias šventes. Išaiškinus davusius leidimą, patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
5. Pernai, sausio 16-ąją, suorganizuoti chuliganai išdaužė Seimo rūmų langus. Tik neseniai buvo paskelbta, kad byla perduota į teismą. Šiemet per homoseksualų eiseną buvo apkaltinti du Seimo nariai: Kazimieras Uoka ir Petras Gražulis, kad perlipo tvorą, kuri skyrė homoseksualus ir minią, ir pasipriešino policijai. 500 policininkų saugojo į Lietuvą įžūliai iš svetur atvykusius homoseksualus. Ši valdžios akcija Lietuvos biudžetui kainavo 200 000 litų. Minimi tik du Seimo nariai, viešai išdrįsę ginti Lietuvą nuo nelaimės homoseksualų antplūdžio. Policininkai turėjo suprasti, kad šie du vyrai yra Lietuvos Seimo nariai. Jie nepadarė jokio didelio nusikaltimo. Taigi ar ne nusikaltimas reikalauti iš šių Seimo narių atimti jų neliečiamybę ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn?..
Lietuvos patriotai griežtai protestuoja prieš tokį valdžios žingsnį ir kviečia visus geros valios žmones įvairiais įmanomais būdais protestuoti prieš šitokį valdžios ketinimą. Tegul istorija tars savo įvertinimą.
Melskime Dievo pagalbos sau ir esantiems valdžioje, kad praregėtų.
Pagarbiai
mons. Alfonsas SVARINSKAS
© 2010 XXI amžius
|