Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šventasis Tėvas apie kunigo misijos autentiškumą

Mindaugas BUIKA

Romos Šv. Petro bazilikoje kunigystės šventimus gavo keturiolika diakonų

Savęs išsižadėjimas – sėkmės garantija

Neseniai užbaigtų Kunigų metų aidu galima laikyti popiežiaus Benedikto XVI palinkėjimus ir pamokymus naujai įšventintiems dvasininkams. Tai Šventasis Tėvas padarė birželio 20 dieną suteikdamas kunigystės šventimus 14 jaunų diakonų, kurie darbuosis Romos vyskupijoje. Per Šv. Petro bazilikoje vykusias apeigas sakytoje homilijoje jis pirmiausia pažymėjo, kad visa Dievo tauta džiaugiasi naujaisiais sielovadininkais ir deda dideles viltis į jų ištikimą tarnystę. „Bažnyčiai reikia kiekvieno iš jūsų, suvokiančio jums Dievo suteiktą dovaną“, – teigė Popiežius, pažymėdamas nepakeičiamą kunigo vaidmenį vedant žmones į susitikimą su Kristumi, „vieninteliu ir visuotiniu pasaulio Išganytoju“.

 Palaimintuoju paskelbtas jaunas slovėnų kankinys

Mindaugas BUIKA

Palaimintasis Lozjė Grozdė (1923-1943)

Pabrėžtas pamaldumas Eucharistijai

Pastaruoju metu, minint Rytų Europoje vykusių didžiųjų politinių permainų sukaktį, Bažnyčia stengiasi pagarsinti kovotojų už tikėjimo laisvę pavyzdžius, ypač svarbius jaunųjų katalikų kartų ugdymui. Vienu tokių pavyzdžių galima laikyti ir devyniolikmečio studento Lozjės Grozdės beatifikaciją neseniai celebruotą Slovėnijoje. L. Grozdė buvo nužudytas komunistų Antrojo pasaulinio karo metais. Jo iškėlimo į Bažnyčios altoriaus garbę iškilmės vyko birželio 13 dieną Celjės mieste per nacionalinio Eucharistinio kongreso uždarymą. Iškilmėms vadovavo popiežiaus Benedikto XVI atstovas, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė.

Į jaunimo dienas – pėsčiomis su asilaite

Savaitės pradžioje trys jaunuoliai iš Tiberiados bendruomenės – Dovas, Mykolas ir Philippe (Filipas) iš Belgijos – pradėjo penkių dienų piligriminę kelionę iš Baltriškių kaimo (Zarasų r.) į Panevėžį, kur savaitgalį vyks Lietuvos jaunimo dienos (LJD). Pėsčiomis vaikinai eis per Lietuvos miestelius ir kaimus bei džiugins žmones neįprasta bendrakeleive – asilaite, vardu Riešutas.

Marodieriai iš Rusijos FSB struktūrų

Gintaras Visockas

Tikriausiai nepamiršote, kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas viešai tvirtino, esą draugystė tarp Lietuvos VSD ir Rusijos FSB (lietuviškai – FST) – neįmanomas dalykas. Vertindamas viešojoje erdvėje pasirodančius įtarimus, jog tarp VSD ir FSB šiandien vis dėlto audžiami keisti bendradarbiavimo voratinkliai, Seimo NSGK pirmininkas dievagojosi, girdi, bendradarbiavimo tikrai nėra ir negali būti, o jei tokio pobūdžio bičiulystės iškiltų į paviršių, jas, be abejo, derėtų laikyti skandalingomis. Tačiau netrukus Lietuvos Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Kliunka Seime surengtoje spaudos konferencijoje prisipažino, jog Vilniuje apklausiant terorizmu įtariamą Eglę Kusaitę dalyvavo ir Rusijos FSB atstovai. Tiesa, Rusijos FSB atstovai, pasak prokuroro, ne tik nemušė įtariamosios, kaip teigia merginos artimieji, bet net ir klausimų jai nepateikė. Suprask, svečiai iš FSB tik klausėsi, kaip terorizmu įtariamą lietuvę tardė lietuviai saugumiečiai.

Nacionalinio elito paslaptys

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Paskutiniu metu Lietuvoje vykstantys procesai akivaizdžiai parodo, kad vis didėja atotrūkis tarp visuomenės ir valdančiosios biurokratijos. Be to, karti šiandienos patirtis liudija, kad daugiau galių mūsų krašte turi ne pažangūs, už tiesą kovojantys Seimo nariai, o savo postuose įsitvirtinę vidutinio rango biurokratai bei korumpuoti prokurorai. Garliavos proveržis parodė, jog visuomenė jau kyla į kovą už savo teises. Aktyvūs piliečiai ir juos palaikantys pažangūs politikai yra pasiryžę siekti esminių permainų. Dabartinė apgailėtina padėtis susiformavo palaipsniui, ir tai daugiausia nulėmė klestinti korupcija bei kai kurių atsakingų pareigūnų godumas. Oficialaus bei šešėlinio verslo teisėsaugos užkulisius gerai žinantis verslininkas J. V. teigia, kad būtent kriminalinio pasaulio vadeivų ir korumpuotų prokurorų sandėriai nulemdavo daugelio stambių finansinių aferų tyrimų vilkinimus ir nutraukimus. Tai, kad ši informacija teisinga, liudija ir konkretūs pavyzdžiai. Štai birželio 21 dieną STT pareigūnai netoli Kauno suėmė Generalinės prokuratūros prokurorą Eriką Vaitiekūną. Jis įtariamas paėmęs 30 tūkstančių litų kyšį už tai, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Buvo mylimas už nuoširdumą

A†A plk. g. kan. Juozas GRAŽULIS (1956–1982–2010)

Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas garbės kanauninkas Juozas Gražulis

Birželio 14 dieną ištiktas širdies smūgio į Viešpaties namus iškeliavo Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas ir LR kariuomenės ordinaro generalinis vikaras, Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitulos garbės kanauninkas Juozas Gražulis.

Kun. J. Gražulis gimė 1956 m. vasario 21 dieną Mankūnų kaime, Miroslavo parapijoje, Alytaus rajone, gausioje, penkiolikos vaikų katalikiškoje Monikos ir Antano Gražulių šeimoje. Iš dzūkiško kaimo laukų, iš motinos švelnios meilės, rūpestingų tėvo rankų augo ir brendo jo meilė gimtam kraštui, pagarba ir dėmesys žmogui, sąžiningas, uolus tarnavimas kitiems negailint savęs. J. Gražulis 1963 – 1974 metais mokėsi Miroslavo vidurinėje mokykloje, 1977 – 1982 metais studijavo Kauno tarpdiecezinėje Kunigų seminarijoje. 1982 m. birželio 6 dieną įšventintas kunigu bei paskirtas Simno parapijos vikaru. Nuo 1984 m. gegužės 23 dienos – Šakių parapijos, kurioje klebonavo būsimasis vyskupas Juozas Žemaitis, vikaras. 1986 m. kovo 18-ąją paskirtas Keturvalakių parapijos klebonu. Atvykęs į Keturvalakius, nustebo neradęs bažnyčios, o tik sutrešusį baraką. Gyventi čia galėjo tik sukiužusioje špitolėje. Religinis parapijiečių gyvenimas buvo apmiręs, bet kokie geri norai atsimušdavo tarsi į sieną, ankstesnieji vyresnio amžiaus klebonai jau buvo praradę viltį ką nors daryti. Vis dėlto nors buvo dar sovietmetis, jaunojo klebono rūpesčiu, padedant architektui Vytautui Jakučiui, imtasi bažnyčios remonto, o gal, tiksliau sakant, statybos. Nors tuometinė valdžia nepritardavo statyboms, bet dirbta buvo taip sparčiai, kad, pražiūrėjusi pradžią, ji toliau darbų netrukdė, nes jau pūtė Atgimimo vėjai. Buvo apmūryta senoji bažnyčia. Kartu su atgimusia bažnyčia, atgijo ir anksčiau apmirusi bendruomenė. Kunigas džiaugėsi galįs kartu su parapijiečiais sutikti  Lietuvos atgimimą, laisvai ir nevaržomai bendrauti su jaunimu. 1989 m. gegužės 26-ąją jis siunčiamas aptarnauti dar ir Skardupių parapiją. 1991 m. sausio 3 dieną paskirtas pirmuoju Alytaus šv. Kazimiero parapijos klebonu. Jo rūpesčiu statyti šios parapijos namai, rekonstruota sovietmečio suniokota bažnyčia, suburta bendruomenė, įkurta bei pastatyta katalikiška mokykla (šiandien – Alytaus šv. Benedikto gimnazija). Jau bedirbant Alytuje, 1991 m. rugsėjo 1 dieną, Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis MIC konsekravo jo rūpesčiu pradėtą statyti Keturvalakių bažnyčią, čia teikė Sutvirtinimo sakramentą. Tai buvo pirmasis vyskupo apsilankymas po 52 metų pertraukos.  

Prisiminė vyskupijos globėją, pagerbė pirmąjį vyskupą

Birutė NENĖNIENĖ

Pirmasis Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas

Vilkaviškio Katedroje iškilmingai paminėti Vilkaviškio vyskupijos globėjo šv. Antano Paduviečio atlaidai. Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo titulo  katedroje tai naujausi atlaidai, pirmąkart sutapę su sekmadieniu.

Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, generalvikaras kun. Gintautas Kuliešius, keletas kapitulos narių, per dešimt parapijų kunigų. Prieš šv. Mišias Katedroje kan. prof. teol.dr. Kęstutis Žemaitis  susirinkusiems tikintiesiems perskaitė pranešimą „Antanas Karosas – paskutinysis Seinų vyskupijos ir pirmasis Vilkaviškio vyskupijos vyskupas“. Trumpa konferencija buvo skirta paminėti vyskupo A. Karoso vyskupystės 100-osioms metinėms. Po šv. Mišių vyskupas R. Norvila Katedroje pašventino vyskupo A. Karoso bareljefą.

Netekome mokytojo ir vadovo

Antanas Padleckis Evaldo Butkevičiaus nuotrauka

Birželio 14 dieną, eidamas 86-uosius metus, mirė laisvės kovų dalyvis, politinis kalinys, muzikos mokytojas ir kompozitorius, „Laisvės kovų dainos“ choro įkūrėjas ir vadovas Antanas Padleckis.

Antanas gimė 1925 m. vasario 15 dieną Pavietovos kaime, Seredžiaus valsčiuje, Kauno apskrityje. Augo gausioje ir dainingoje Stanislovo ir Antaninos Padleckių šeimoje. Mokėsi Armeniškių,  vėliau – Juodaičių pradžios mokyklose. Padleckių šeimos nariai buvo persekiojami jau pirmosios rusų okupacijos metais. 1941 metais bolševikai suėmė brolius Jurgį ir Kazimierą, 1944 metais – Praną ir Antaną, o 1948 metais – ir Juozą. Pavykus pabėgti, Antanas aktyviai dalyvavo rezistencinėje kovoje prieš okupantus, buvo sužeistas.