Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Buvo mylimas už nuoširdumą

A†A plk. g. kan. Juozas GRAŽULIS (1956–1982–2010)

Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas garbės kanauninkas Juozas Gražulis

Laidotuvių šv. Mišioms Įgulos bažnyčioje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Lietuvos kariuomenės ordinaras, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir apie 80 kunigų Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Laidotuvių procesija iš Kauno Įgulos bažnyčios vyks į Alytų Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, kurios statyba rūpinosi velionis. Šį kun. Juozo Gražulio darbą įamžino atminimo lenta Birutės NENĖNIENĖS nuotrauka

Birželio 14 dieną ištiktas širdies smūgio į Viešpaties namus iškeliavo Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas ir LR kariuomenės ordinaro generalinis vikaras, Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitulos garbės kanauninkas Juozas Gražulis.

Kun. J. Gražulis gimė 1956 m. vasario 21 dieną Mankūnų kaime, Miroslavo parapijoje, Alytaus rajone, gausioje, penkiolikos vaikų katalikiškoje Monikos ir Antano Gražulių šeimoje. Iš dzūkiško kaimo laukų, iš motinos švelnios meilės, rūpestingų tėvo rankų augo ir brendo jo meilė gimtam kraštui, pagarba ir dėmesys žmogui, sąžiningas, uolus tarnavimas kitiems negailint savęs. J. Gražulis 1963 – 1974 metais mokėsi Miroslavo vidurinėje mokykloje, 1977 – 1982 metais studijavo Kauno tarpdiecezinėje Kunigų seminarijoje. 1982 m. birželio 6 dieną įšventintas kunigu bei paskirtas Simno parapijos vikaru. Nuo 1984 m. gegužės 23 dienos – Šakių parapijos, kurioje klebonavo būsimasis vyskupas Juozas Žemaitis, vikaras. 1986 m. kovo 18-ąją paskirtas Keturvalakių parapijos klebonu. Atvykęs į Keturvalakius, nustebo neradęs bažnyčios, o tik sutrešusį baraką. Gyventi čia galėjo tik sukiužusioje špitolėje. Religinis parapijiečių gyvenimas buvo apmiręs, bet kokie geri norai atsimušdavo tarsi į sieną, ankstesnieji vyresnio amžiaus klebonai jau buvo praradę viltį ką nors daryti. Vis dėlto nors buvo dar sovietmetis, jaunojo klebono rūpesčiu, padedant architektui Vytautui Jakučiui, imtasi bažnyčios remonto, o gal, tiksliau sakant, statybos. Nors tuometinė valdžia nepritardavo statyboms, bet dirbta buvo taip sparčiai, kad, pražiūrėjusi pradžią, ji toliau darbų netrukdė, nes jau pūtė Atgimimo vėjai. Buvo apmūryta senoji bažnyčia. Kartu su atgimusia bažnyčia, atgijo ir anksčiau apmirusi bendruomenė. Kunigas džiaugėsi galįs kartu su parapijiečiais sutikti  Lietuvos atgimimą, laisvai ir nevaržomai bendrauti su jaunimu. 1989 m. gegužės 26-ąją jis siunčiamas aptarnauti dar ir Skardupių parapiją. 1991 m. sausio 3 dieną paskirtas pirmuoju Alytaus šv. Kazimiero parapijos klebonu. Jo rūpesčiu statyti šios parapijos namai, rekonstruota sovietmečio suniokota bažnyčia, suburta bendruomenė, įkurta bei pastatyta katalikiška mokykla (šiandien – Alytaus šv. Benedikto gimnazija). Jau bedirbant Alytuje, 1991 m. rugsėjo 1 dieną, Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis MIC konsekravo jo rūpesčiu pradėtą statyti Keturvalakių bažnyčią, čia teikė Sutvirtinimo sakramentą. Tai buvo pirmasis vyskupo apsilankymas po 52 metų pertraukos.  

Kun. J. Gražulis 1994 m. kovo 8 dieną buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės kapelionu. 1995 m. gegužės 31–ąją paskirtas Alytaus dekanato dekanu, Vilkaviškio vyskupijos Kunigų tarybos nariu, o 1996 m. rugsėjo 25 dienos – Alytaus Katalikiškos vidurinės mokyklos Tarybos nariu. 1997 m. rugpjūčio 29 dieną kun. J. Gražulis buvo paskirtas Vilkaviškio vyskupijos Katedros kapitulos garbės kanauninku, 1998 m. gegužės 28–ąją jam suteiktas kapitono karinis laipsnis. 1999 m. birželio 18–ąją Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete jis įgijo katalikų teologijos licenciato kvalifikacinį laipsnį, 1999 m. lapkričio 20 dieną paskirtas Vilkaviškio vyskupijos Kunigų tarybos nariu, o 1999 m. gruodžio 31-ąją paskirtas Alytaus Benedikto vidurinės mokyklos tarybos nariu. 2000 m. gruodžio 8 dieną kan. J. Gražulis paskiriamas Lietuvos kariuomenės Ordinaro generalvikaru ir Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu. Rūpinosi kurijos ir Pagrindinės Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčios Vilniuje atstatymu ir įkūrimu. 2000 m. gruodžio 11-ąją atleistas iš visų pareigų Vilkaviškio vyskupijoje. 2001 m. sausio 5 dieną jam suteiktas majoro, o 2002 m. gruodžio 20-ąją – pulkininko leitenanto karinis laipsnis. 2003 m. liepos 28 dieną buvo iškardinuotas iš Vilkaviškio vyskupijos, o 2003 m. rugpjūčio 22-ąją įkardinuotas į Lietuvos kariuomenės ordinariatą. 2004 m. rugpjūčio 1 dieną jam suteiktas pulkininko karinis laipsnis. 2009 m. vasario 9 dieną kan. J. Gražulis atleistas iš Lietuvos kariuomenės Ordinaro generalvikaro ir Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigų bei paskirtas Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios bei Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos pagalbininku bei KMU klinikų kapelionu.

Vykdydamas savo tarnystę kun. Juozas visose paskyrimų vietose buvo ypač atsidavęs savo darbui. Jo vikaravimo metai – labai sėkmingo pastoracinio darbo su jaunimu laikas. Klebonaudamas ne tik statė bažnyčias, bet ir būrė gyvas tikinčiųjų bendruomenes. Tapęs vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės kapelionu rūpestingai kūrė kapelionų instituciją, jos reglamentą ir statutą.

Kun. Juozą visi pažino kaip labai atvirą ir šiltą, mylintį ir linksmą, bičiulišką ir dainingą žmogų. Jis niekada nenurimdavo, jo veikla visada buvo tokia pat plati, kaip ir širdis... Iškalbingai apie jo tarnavimą žmonėms ir vadovavimą Dievo tautai bylojo pačių skirtingiausių žmonių pagarbiai ir bičiuliškai tariamas vis tas pats kreipinys „Tėve, Juozapai..“

Kiekviena staigi, netikėta mirtis priverčia susimąstyti ir naujai išgyventi Kristaus pasakytus žodžius: „Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats!“ (Mt 24,42).

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje tą patį vakarą kun. Vincas Kudirka aukojo šv. Mišias už kanauninką Juozą. Jis homilijoje pasakė: „Nepaprastai keistas jausmas yra apėmęs mane. Įsivaizduokite, dar vakar kalbėjome apie savo planus vasarai, ateičiai. O šiandien jo nebėra...“

Birželio 14-ąją dieną, 21 val. kan. J. Gražulio kūnas, lydimas klebono mons. Vytauto Grigaravičiaus, kun. teol. lic. Artūro Kazlausko, aktoriaus Egidijaus Stanciko ir artimųjų, buvo atvežtas į Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Čia jau laukė keletas parapijiečių, seserys pranciškonės, kunigo broliai: Seimo narys Petras Gražulis, iš JAV tą patį rytą atostogų atskridęs kun. Antanas ir kun. Kazimieras Gražuliai.

Kunigams pasiūlius, o pasauliečiams pritarus, buvo aukojamos šv. Mišios. Joms vadovavo klebonas, koncelebravo kun. A. Kazlauskas, patarnavo Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai. Homilijoje kun. A. Kazlauskas kalbėjo: „Kaip nuostabiai šiandien Švento Rašto skaitiniai tinka kunigui Juozui. Ar ne todėl, kad pirmajame skaitinyje kalbama apie intrigas. Kunigo Juozo gyvenime jų netrūko – šmeižto, neteisybės, apkalbų. Ir ne todėl, kad psalmės priegiesmis sako: „Supraski, Viešpatie, mano dejonę“, nors retkarčiais ir išsiverždavo iš kunigo lūpų gaili aimana. Svarbiausia, Evangelijos žodžiai kalba apie atleidimą, nuolankumą, skolinimą ir dalijimąsi su kitu (žr. Mt 5, 38-42). Kunigas Juozas buvo be galo tolerantiškas, pikto nelaikantis, visiems skolinantis, su visais draugiškas, nuoširdus, atlaidus. Ačiū Dievui, kad toks kunigas buvo mūsų tarpe!“

Po šv. Mišių karstas buvo išvežtas į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią. Čia antradienį, birželio 15 dieną, 12 val. šv. Mišias aukojo vyskupas Jonas Ivanauskas, o 18 val. - prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas. Tą pačią dieną vakare Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje šv. Mišias aukojo klebonas mons. Vytautas Grigaravičius. Homilijoje jis kalbėjo: „Dar sekmadienį, birželio 13-ąją, kun. Juozas aukojo šv. Mišių auką mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Po jų šiltai atsisveikino su kunigais, klierikais, nes tą pačią dieną išvyko atostogauti. Vos vienerius metus kun. Juozas talkino Kristaus Prisikėlimo parapijos tikintiesiems aukodamas šv. Mišias, bendraudamas su pagyvenusių žmonių sambūrio „Senjorai“ nariais, Žaliakalnio vaikų dienos centro vaikais, klinikose kartą per savaitę lankydamas ligonius, drąsindamas ir stiprindamas juos Dievo Žodžiu. Per tuos metus tikintieji ir kunigai patyrė begalinį jo nuoširdumą, uolią tarnystę Viešpačiui, spėjo pamilti už pamokančias, prasmingas homilijas, padėjusias giliau suvokti Dievo Žodį, tikėjimo tiesas.“

Birželio 16 dieną 12 val. laidotuvių šv. Mišioms Įgulos bažnyčioje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Lietuvos kariuomenės ordinaras, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir apie 80 kunigų. Atsisveikinimo žodį tarė vysk. E. Bartulis, velionio bendrakursis kun. Vytautas Brilius MIC, brolis kun. Antanas. Gedulingose pamaldose dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Arvydas Pocius.

Po šv. Mišių karstas su velionio palaikais buvo išvežtas į Alytų, į Šv. Kazimiero parapiją. Čia, prie Šv. Kazimiero bažnyčios, laidotuvių koloną pasitiko didelis būrys parapijiečių, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas emeritas J. Žemaitis MIC, vyskupijos kunigai. Šv. Mišioms vadovavo vyskupas R. Norvila, koncelebravo vysk. E. Bartulis, vysk. J. Žemaitis MIC bei apie 60 kunigų. Bažnyčioje homiliją sakė kun. Julius Sasnauskas OFM. Prie kapo duobės kalbėjusieji broliai Petras ir Kazimieras, Elvyra Aleknavičienė pabrėžė ypatingą kan. Juozo Gražulio žmogiškumą, meilę Dievui, Tėvynei, žmogui ir Bažnyčiai, uolų, sąžiningą darbą, tarnystę Dievo tautai. Nepaisant gyvenimo smūgių, patirtos neteisybės, kunigas išliko ramus, nuoširdus, dėmesingas.

Kan. J. Gražulis palaidotas jo rūpesčiu rekonstruotos sovietmečiu suniokotos Šv. Kazimiero bažnyčios šventoriuje, parapijiečių drobule išklotame ir išpuoštame tyro geltonumo smėlyje, trijų berželių pavėsyje.

Parengė Genovaitė BALIUKONYTĖ

© 2010 „XXI amžius“