Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Prisiminė vyskupijos globėją, pagerbė pirmąjį vyskupą

Birutė NENĖNIENĖ

Pirmasis Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas

Trečiasis Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila pašventino pirmojo vyskupo Antano Karoso bareljefą

Vyskupijos globėjo atlaidai baigėsi Katedros šventoriuje merginų pirmąkart sušoktu liturginiu šokiu

Katedros klebonas prelatas Vytautas Gustaitis (kairėje) džiaugėsi gražiais šventės akcentais

Vilkaviškio Katedroje iškilmingai paminėti Vilkaviškio vyskupijos globėjo šv. Antano Paduviečio atlaidai. Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo titulo  katedroje tai naujausi atlaidai, pirmąkart sutapę su sekmadieniu.

Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, generalvikaras kun. Gintautas Kuliešius, keletas kapitulos narių, per dešimt parapijų kunigų. Prieš šv. Mišias Katedroje kan. prof. teol.dr. Kęstutis Žemaitis  susirinkusiems tikintiesiems perskaitė pranešimą „Antanas Karosas – paskutinysis Seinų vyskupijos ir pirmasis Vilkaviškio vyskupijos vyskupas“. Trumpa konferencija buvo skirta paminėti vyskupo A. Karoso vyskupystės 100-osioms metinėms. Po šv. Mišių vyskupas R. Norvila Katedroje pašventino vyskupo A. Karoso bareljefą.

Vyskupas R. Norvila pamoksle kalbėjo apie šv. Antano Paduviečio gyvenimą ir apie tai, kaip dabartinis žmogus galėtų semtis iš jo tikėjimo ir  maldos  uolumo pavyzdžių, kvietė drąsiau liudyti tikėjimą, nesibaiminti liaudiško pamaldumo.

Šv. Mišiose dalyvavo ir vyskupui už padrąsinančius žodžius padėkojo Vilkaviškyje viešėjęs Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Prieš šv. Mišias, jų metu ir po jų keletą giesmių atliko solistė Rita Preikšaitė. Iš Katedros išeinantiems šviesios šventės palinkėjo ir nuotaiką kėlė grupė Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos merginų, paruošusi įspūdingus liturginius šokius (vadovė – tikybos mokytoja Vilma Balandienė).

Kan. prof. dr.  K. Žemaitis vaizdžiai apibūdino pirmojo Vilkaviškio vyskupijos vyskupo Antano Karoso portretą, paskatindamas labiau įsigilinti ir įvertinti šio dvasininko gyvenimo kelią, jo pavyzdį. Iš Aukštaitijos (Anykščių vls.) kilęs jaunuolis Petrapilio dvasinėje akademijoje buvo gabiausias studentas, įgijo teologijos magistro laipsnį, 1883 metais įšventintas kunigu ir paskirtas Žemaičių kunigų seminarijos moralinės teologijos ir lietuvių kalbos profesoriumi, po poros metų – vyskupo Mečislovo Paliulionio sekretoriumi, kapitulos kanauninku, nuo 1900 metų – seminarijos rektoriumi. A. Karosas pasižymėjo ramiu ir švelniu būdu, todėl išvengė konfliktų su rusų valdžia, kuri visaip bandė varžyti Bažnyčios teises. 1907 metais buvo konsekruotas Žitomiro vyskupo pagalbininku ir perkeltas vyskupu į Seinus. Kurį laiką apsistojo Lomžoje. Ingresas į Seinų katedrą įvyko 1910 metų birželio 29 dieną. Minios žmonių laukė naujojo vyskupo ir jo kalbos. Buvo įdomu, kokia kalba – lenkų ar lietuvių  – jis kreipsis į tikinčiuosius. A. Karosas ir šiuo atveju buvo tolerantiškas – pasisveikino lotyniškai. Kai buvo uždaryta Seinų kunigų seminarija, 1919 metais A. Karosas ištremtas į Nepriklausomą Lietuvą, apsigyveno Marijampolės marijonų vienuolyne. Susidarė tokia situacija: dalis Seinų vyskupijos Lenkijoje, dalis – Lietuvoje, vyskupas gyvena Lietuvoje ir praktiškai negali susisiekti su savo vyskupija. Taigi 1926 metais, susikūrusius Vilkaviškio vyskupijai,  paskutinis Seinų vyskupas A. Karosas tapo pirmuoju Vilkaviškio vyskupu.

Kalbėdamas apie A. Karoso gyvenimą, kan. K. Žemaitis pažymėjo, jog jam teko patirti ne tik daug išbandymų, bet ir būti ištremtam. Pirmąkart – iš Seinų, antrąkart – iš karo metais subombarduoto Vilkaviškio porai metų į Šunskus, vėliau – Marijampolę. Garbaus amžiaus sulaukęs dirbo ne pagal savo jėgas, sugebėjo taikiai ir ramiai spręsti konfliktus, diplomatiškai išsisukti nuo okupacinės valdžios reikalavimų. Tai buvo šviesus, atviros širdies, pamaldus dvasininkas. A. Karosas mirė 1947 metais liepos 7 dieną, palaidotas Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje šv. Onos koplyčioje.

Paskaitininkas papriekaištavo sau už užmaršumą ir prašė tikinčiųjų tada, kai užeis į Marijampolės baziliką ir pasuks melstis  prie dešinėje pusėje įrengtos Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčios, prisiminti, jog lygiagrečiai dešinėje pusėje esančioje šv. Onos koplyčioje ilsisi ir pirmojo  Vilkaviškio vyskupijos vyskupo Antano Karoso palaikai.

Kan. K. Žemaitis  vilkaviškiečiams priminė, jog šis Suvalkijos kampelis turi daug iškilių dvasininkų – asmenybių, kuriomis gali didžiuotis, kurios paliko ryškų pėdsaką Bažnyčios istorijoje. Tikintieji turėtų prisiminti ir pamąstyti apie tas dovanas, kurias savo gyvenimo pavyzdžiu sukūrė Vilkaviškio kapinėse palaidotas šventu vadintas vyskupas Juozapas Oleka, „Titaniko“ laive žuvęs kunigas Juozas Montvila, vyskupas kankinys Vincentas Borisevičius.

Vilkaviškis
Autorės nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“