|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Tuoj pat po A. M. Brazausko laidotuvių Vyriausybė premjero A. Kubiliaus pasiūlymu leido jo našlei K. Brazauskienei apsigyventi Turniškėse, kartu mokant pusę prezidento pensijos. Lietuvoje atsirandanti praktika prezidento vardą ir jam skirtas privilegijas išlaikyti visiems buvusiems prezidentams įgyja vis didesnį pagreitį. Po Brazausko mirties, vystant jo kultą, darosi aišku, kad Lietuvoje prezidentais išlieka ne tik buvę prezidentai, bet net ir jų žmonos (tiksliau, antrosios žmonos). Atrodo, Lietuva yra viena turtingiausių valstybių, ypač krizės (sunkmečio) laikais. Dabar Lietuvoje yra keturi prezidentai: dirbanti prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvęs prezidentas Valdas Adamkus, buvęs, bet apkaltos keliu nušalintas prezidentas Rolandas Paksas (prezidento privilegijų netekęs, bet jam paliktas prezidento vardas ir diplomatinis pasas) ir prezidento privilegijomis (tiesa, kiek sumažintomis) besinaudojanti Brazausko našlė Kristina. Jai tenkanti pensijos dalis krizės metais sudarys nemažą sumą 6500 litų. Prezidentinės rezidencijos Turniškėse išlaikymas valstybei irgi kainuos nemažai. Tiesa, K. Brazauskienei yra vienas nedidelis apribojimas Turniškėse ji gyvens tik tol, kol nesusiras naujo vyro. Jeigu taip atsitiks, prezidentinių privilegijų dalį ji praras. Bet ar tokį reikalavimą galima laikyti teisėtu? Išeitų, kad valstybė ar, tiksliau, Vyriausybė uždeda apynasrį prezidentinių privilegijų paveldėtojui nesusirask naujo sutuoktinio, nes daug neteksi... Be to, kyla ir kitas klausimas kodėl prezidentinės privilegijos perėjo antrajai žmonai, o ne pirmajai? Juk Brazauskas, būdamas prezidentu, buvo susituokęs su pirmąja žmona Julija. Taigi ji ir turėtų teisėtai perimti prezidentines privilegijas. Ar čia Vyriausybė ko nors neprimaišė? Kad ir kaip ten būtų, valstybė, užuot išlaikiusi vieną dirbantį prezidentą, turi išlaikyti net keturis. Ir tai ne pabaiga laikui bėgant, Lietuvos prezidentų skaičius gali didėti. Aišku, didės ir skirtomis privilegijomis jiems tenkanti parama, gulanti ant valstybės, tiksliau, mokesčių mokėtojų pečių. |
|
|
|
|
Antilietuviški antausiai ir akibrokštai Gintaras Visockas
Kovo 11-ąją, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dieną, oficialiuose valstybės renginiuose pasigedome rusų tautinės mažumos atstovų. Dauguma Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų iškilmingai žygiavo Gedimino prospektu, simboliškai pagerbdamos svarbiausią ir reikšmingiausią mūsų tautos šventę. Kovo 11-ąją Vilniaus gatvėmis žygiavo latviai, estai, žydai, graikai, armėnai, čečėnai, azerbaidžaniečiai, ukrainiečiai, baltarusiai... O štai rusų organizacijų atstovų ir jų vėliavos Gedimino prospekte tądien nematėme. Šis Lietuvos rusakalbių akibrokštas anuomet nebuvo bent kiek griežčiau įvertintas. Suprask, tai tik atsitiktinumas ar tiesiog buitinis nesusipratimas. Girdi, įžvelgti čia Kremliaus intrigų ar nepagarbos Lietuvos valstybingumui nederėtų. |
|
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |