Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Krikščionybės įnašas į civilizaciją

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Chuljanas Herancas

Religinis paveldas ir vertybės

Europos žmogaus teisių teismo išplėstinei kolegijai (Grande Chambre) svarstant Italijos vyriausybės apeliaciją vadinamojoje „Kryžiaus byloje“ verta prisiminti, kad net 22 nacionalinės žemyno vyskupų konferencijos paskelbė savo pareiškimus, kuriuose protestuojama prieš teismo sprendimą uždrausti religinius simbolius mokyklų patalpose. Škotijos episkopato pirmininkas kardinolas Keitas O’Brajenas perspėjo dėl sunkių pasekmių, kurias šis sprendimas gali sukelti daugiakultūrinėje Europos šalių visuomenėje, kur ypač svarbu gerbti senąsias tradicijas ir tikinčiųjų teises. „Iškilo grėsmė žemyno žmonių ir tautų brangiam religiniam paveldui bei autentiškos tolerancijos vertybėms, kurios yra svarbios demokratinei visuomenei, – pažymėjo ganytojas. – Aš turiu viltį, kad Strasbūro teismas (dabartiniame apeliacijos nagrinėjime) palaikys šias vertybes, kurios priklauso mūsų krikščioniškam paveldui“. Kardinolas K. O’Brajenas pripažino, kad sekuliarizuotai visuomenei yra svarbu teisingai išaiškinti, jog „kryžius simbolizuoja Dievo, kuris siūlo laisvę ir išganymą visiems dosnumą. Tai nėra religijos primetimas, bet labiau kvietimas ir krikščionių solidarumo ženklas visiems žmonėms“. Jis priminė, kad Škotijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, krikščionišką tradiciją atspindi bažnyčių bokštai, kurie iškalbingai liudija miestų ir kaimų landšaftuose, patvirtindami tautų istoriją ir krikščionybės įnašą civilizacijai.

Čekijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Dominimas Duka tarsi pratęsdamas šią mintį savo pareiškime taip pat akcentavo krikščionybės buvimą prie Europos, o vėliau ir Amerikos civilizacijos ištakų. Tik krikščioniškosios vertybės palaiko Europos, įskaitant ir dabartinės Europos Sąjungos, tvirtumą ir gyvybingumą, „Jeigu mes norime perduoti šį savo tapatumą būsimosioms kartoms, krikščioniškų tradicijų visuomenei neturi būti draudžiama viešai laikyti savo religinius simbolius, – aiškino arkivyskupas D. Duka. – Šiame kontekste kryžiaus buvimas mokyklose yra ne tik toleruotinas ir pateisinamas, bet ir priimtinas kaip pozityvus elementas.“ Baigdamas pareiškimą ganytojas pabrėžė, kad religijos ir moralės klausimų sprendimas nepriklauso Europos teismo kompetencijai, kuris kaip tik turi veikti tos krikščioniškos moralės rėmuose.

Sekuliaristinio fundamentalizmo pavojus

Įdomius pastebėjimus dėl „sekuliaristinio fundamentalizmo“ pavojaus išsakė buvęs Popiežiškosios juridinių tekstų interpretavimo tarybos pirmininkas 80-metis ispanas kardinolas Chuljanas Herancas, birželio pabaigoje dalyvavęs Romoje surengtoje konferencijoje „Vertybės ir teisės. Kryžių byla“. Susitikimą, skirtą Europos žmogaus teisių teismo sprendimo aptarimui buvo surengusi įtakinga Krikščioniškojo humanizmo asociacija. Dalyvavo žymūs Italijos teisininkai ir politikai, sveikimus atsiuntė šalies prezidentas Džordžijus Napolitanas, premjeras Silvijus Berluskonis, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė. Diskusijų metu buvo pripažinta, kad tam tikri sluoksniai per tarptautines teisines institucijas bando primesti sekuliaristinio fundamentalizmo ideologijos nuostatas įstatyminėse formose, iškreipdami  sveiką pasaulietiškumo supratimą. Kardinolas Ch. Herancas pastebėjo, kad Strasbūro teismo sprendimas pašalinti kryžius iš mokyklų rėmėsi dviem iš esmės teisingomis ir geromis prielaidomis: valstybės pasaulietiškumu ir tikėjimo (ar netikėjimo) laisve. Tačiau šios prielaidos buvo interpretuotos perdėm ideologiškai, pasaulietiškumą ir valstybinį neutralumą religijų atžvilgiu vedant prie „valstybinio antireligingumo“ (kaip tai buvo komunistų valdytos Rytų Europos šalių atvejais – M. B.). Toks požiūris „daro ateizmą savos rūšies visiems privaloma ideologija arba valstybine religija“, – pažymėjo Vatikano kardinolas. Taigi, antinacionalinės bendraeuropinės institucijos, tokios kaip EŽTT, užuot  tarnavę visuomenei, tampa sekuliaristinės ideologijos įrankiu.

Reikia priešintis šioms „naujojo totalitarizmo, reliatyvizmo diktatūros, agnostinio ir laicistinio režimo apraiškoms“, – pažymėjo kardinolas Ch. Heransas. Ši tendencija, kuria siekiama religiją padaryti „privačiu reikalu“, šalinant visą tikėjimo simboliką ir netgi religinių įsitikinimų minėjimą iš viešumos, yra nukreipta prieš pačią kultūrą ir demokratiją. Tai prieštarauja ne tik Bažnyčios mokymui, bet ir Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, kurios 18-as straipsnis aiškiai skelbia neatimamą žmogaus teisę į religijos laisvę per tikėjimo ne tik privatų, bet ir viešą,  ne tik individualų, bet ir kolektyvinį išpažinimą. Šios teisės negali paneigti jokie nacionaliniai ir tarptautiniai įstatymai: neigti šią teisę reiškia pasiduoti totalitarinio mentaliteto įtakai. Tačiau yra jėgų tiek žiniasklaidoje, tiek politikoje, kurios aiškiai propaguoja sekuliaristinio fundamentalizmo ideologiją, tikėdamos visiškai sunaikinti religingumo (o gal ir moralės) nuostatas. Galima suprasti, kam tai būtų naudinga.

© 2010 „XXI amžius“