| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Svarstymai dėl kryžių Europos teisme Mindaugas BUIKA
Trečiųjų šalių dalyvavimas Plataus tarptautinio atgarsio susilaukusioje kryžių byloje, kurioje dabar nagrinėjama Italijos vyriausybės apeliacija dėl Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo, savo pastabas išsakė trečiosioms šalims atstovaujantis žymus Jungtinių Amerikos Valstijų teisininkas Niujorko universiteto profesorius Džozefas Veileris. Gindamas Italiją oficialiai palaikančių Europos Tarybos narių valstybių Armėnijos, Bulgarijos, Graikijos, Kipro, Lietuvos, Maltos, Monako, Rumunijos, Rusijos ir San Marino pozicijas birželio 30 dieną EŽTT išplėstinėje kolegijoje (Grande Chambre) sakytoje kalboje jis paaiškino ankstesnio sprendimo prieštaringumą ir nelogiškumą, Italijos vyriausybė pateikė apeliaciją po to, kai EŽTT, kuris dėl savo rezidencijos vietos žinomas ir Strasbūro teismo vardu, 2009 metų lapkričio 3 dienos sprendimu palaikė šios šalies pilietybę turinčios suomės ateistės Soilės Lautsi pretenziją, kad mokyklos patalpose esantis kryžius pažeidžia jos laisvę ugdyti savo vaikus be religijos, todėl tą simboliką reikia pašalinti. Apskųsdama šį sprendimą Italija argumentavo, kad kryžius yra šalies tapatumo ir kultūros dalis ir kad ši simbolika nepažeidžia laisvės priimti ar nepriimti kokio nors religinio išpažinimo. Teisėtai įtariant, kad šioje sekuliarizmo epochoje su EŽTT sprendimu po vadinamąja valstybės religinio neutralumo priedanga bandoma Europai vėl primesti ateistinę pasaulėžiūrą, Italiją pirmiausia palaikė neseniai iš komunistinio režimo išsivadavusios šalys. Šalia minėtų dešimties valstybių Italijos apeliacijoje neoficialią viešą paramą išsakė Ukraina, Moldova, Albanija, Serbija, Lenkija ir Austrija. Pažymėtina, kad trečiosioms šalims atstovaujantis profesorius Džozefas Veileris tiesiogiai su Europa nėra susijęs. Šis iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs 59 metų amerikietis teisininkas netgi nėra krikščionis (išpažįsta judėjų tikėjimą), todėl jo objektyvumu negalima abejoti. Taip pat akivaizdi jo kvalifikacija, kadangi tarp kitų temų, specializuojasi Bažnyčios įtakos Europos integracijos procese teisinių aspektų analizėje. Jis turi garbės profesoriaus titulą Londono ir Kopenhagos universitetuose, skaito paskaitas įvairiose žemyno aukštosiose mokyklose. Jo straipsniai ir knygos yra išverstos į vokiečių, lenkų, italų, ispanų bei kitas kalbas. Profesoriaus D. Veilerio įsitikinimu, Strasbūro teismo sprendime dėl Kryžių bylos iškeliant valstybės pasaulėžiūrinį neutralumą buvo padarytos klaidos, nes neatsižvelgta į konkrečios tautos kultūrinio tapatumo saviraišką, kuri atsispindi ir viešojoje simbolikoje. Teisinė įvairovė ir tradicijos Birželio 20 dienos kalboje pabrėždamas, kad visoms šalims negalima taikyti vienodo laicitė (pasaulietiškumo) modelio, kaip pavyzdį jis nurodė visiškai priešingą padėtį Europos Tarybai priklausančiose Prancūzijos ir Anglijos valstybėse. Prancūzijoje galioja radikalus pasaulietiškumo principas, todėl viešojoje erdvėje ir valstybinėse mokyklose nėra jokių religinių simbolių, kryžių, nes religija yra išimtinai privatus reikalas. Tuo tarpu Anglijoje vietinė Anglikonų Bažnyčia turi valstybinės Bažnyčios statusą ir valstybės vadovas (monarchas) kartu pripažįstamas ir kaip tos Bažnyčios galva. Maža to, Anglijos valstybinėje vėliavoje yra pavaizduotas kryžius. Anglikonų Bažnyčios vyskupai be jokių rinkimų (ex ufficio) tampa parlamento aukštųjų Lordų rūmų nariais, o Anglijos valstybiniame himne tiesiogiai prašoma Dievo pagalbos šalies valdovui. Be abejonės, Anglijoje praktikuojančių tikinčiųjų gali būti ne daugiau nei Prancūzijoje, bet visi tos šalies gyventojai priima ir gerbia šiuos simbolius, kaip tautos kultūrinio paveldo ženklus, ir taip yra visoje Europoje, sakė D. Veileris. Juk kaip atrodytų, jeigu Anglijos ateistai pradėtų reikalauti iš šalies mokyklų pašalinti karalienės Elzbietos portretus, nes ji yra ir Bažnyčios vadovė, taigi, pažeidžiamas neutralumas. Ateistas turi teisę negiedoti Anglijos himno su žodžiais Dieve, saugok Karalienę, bet ar galima reikalauti, kad šis nacionalinis himnas būtų iš viso uždraustas, nes nėra neutralus? Tokių pavyzdžių galima surasti visoje Europoje, kur pagrindiniuose teisiniuose dokumentuose bei valstybingumo ženkluose išlaikytas tautos krikščioniškas kultūrinis paveldas. Todėl negalima reikalauti, kad, pavyzdžiui, Airijos ar Vokietijos konstitucijų tekstai nebūtų iškabinti tų šalių švietimo institucijų patalpose ir moksleivių skaitomi vien todėl, kad jų preambulėse yra tiesioginis kreipinys į Dievą. Todėl kiekvienas Europos pilietis tikintysis ar ateistas, krikščionis, musulmonas ar žydas žino, kad šiame žemyne bus gerbiama jo teisė laisvai melstis, žinoma, gerbiant kitų žmonių teises ir viešąją tvarką, arba nesimelsti, aiškino D. Veileris. Kita vertus, pripažindama pliuralizmą ir rodydama toleranciją, Europa priima ir rodo pagarbą kiekvienos kontinento šalies savitumui įstatyminiuose santykiuose su religija, įskaitant religinių simbolių buvimą viešosiose vietose. Žinoma, kiekviena tauta, įgyvendindama savo konstitucinį suverenitetą, gali valstybės viduje tuos santykius pertvarkyti. Amerikietis teisininkas priminė Švedijos atvejį, kur prieš kelerius metus buvo panaikintas vietinės Liuteronų Bažnyčios, kaip valstybinės Bažnyčios statusas, beje, tokį išlaisvinimą inicijuojant pačiai Bažnyčiai. Galbūt kada nors ir Anglijoje bus nuspręsta taip atskirti Anglikonų Bažnyčią nuo valstybės, tačiau tai yra pačių anglų, o ne Europos teismo reikalas. Vengti Europos amerikonizacijos Panašiai ir Italijoje veikia demokratinė sistema, žmonės renka savo valdžios institucijas, kurios turi spręsti įvairius klausimus, įskaitant ir sprendimą dėl religinės simbolikos viešose vietose. Tačiau suomių kilmės ateistė S. Lautsi nenori pripažinti šios demokratinės teisės ir kreipiasi į tarptautinę teisminę instituciją, kad ši valstybei primestų savo valią. (Priėmus Europos žmogaus teisių teismo sprendimą pašalinti iš mokyklų kryžius, Italijoje kilo tokia pasipiktinimo banga, kad efektas buvo priešingas. Iki tol kryžių kabinimas klasėse nebuvo privalomas ir rėmėsi tradicija, bet po minėto sprendimo Italijos miestų merai ir sričių gubernatoriai išleido dekretus, kad kryžiai yra privalomi. Policijai duotas nurodymas patikrinti mokyklas ir radus patalpas be kryžiaus administraciją nubausti didele pinigine bauda.) Profesorius D. Veileris pripažino, kad pastaruoju metu atsivėrus sienoms į Europos šalis atvyko daug migrantų, naujų gyventojų ir privalu rodyti toleranciją jų tikėjimui ar netikėjimui. Tačiau ši tolerancija kitų atžvilgiu nereiškia netolerancijos savajam tapatumui, savo tautos kultūrai ir tradicijoms. Žymusis teisininkas perspėjo dėl Europos amerikonizacijos pavojaus dviem aspektais. Pirmiausia Europa dar nėra viena valstybė, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose centrinės teisminės institucijos sprendimas griežtai privalomas visoms valstijoms. Europoje kiekviena valstybė yra savarankiška, sauganti savo identitetą ir specifinę konstitucinę tvarką. Taip pat Europai nepriimtinas radikalus ir dirbtinas amerikietiškas Bažnyčios ir valstybės atskyrimas, kadangi šiame žemyne tradicijos buvo ugdomos daugelio amžių istorijoje, o JAV yra imigrantų valstybė. Baigdamas savo pasisakymą D. Veileris pastebėjo, kad pasaulietiškumo (laaicitė) sąvoka toli gražu nėra paprasta kategorija, reiškianti tikėjimo nebuvimą. Neretai ji savyje turi neaiškų politinį ir priešišką religijai nusistatymą. Vadovaujantis juo religija turi teisę būti tik privačioje sferoje ir negalimas joks Bažnyčios ir viešosios valdžios bendradarbiavimas. Šią politinę poziciją galima pripažinti, bet ji jokiu būdu nėra neutrali ir ne tik kad ne vienija visuomenės, bet dažnai ją dar labiau suskaldo. Štai kodėl esant minėtai įvairovei Europoje negali būti vieno teisinio sprendimo dėl religinės simbolikos (šiuo atveju kryžių mokyklos klasėse) visoms žemyno šalims ir visoms situacijoms. Reikia atsižvelgti į vietinę socialinę ir politinę realybę ir demografiją, jos istoriją ir jos jautrumą, sakė teisininkas.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |