Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Rastas Maironio rankraštis

Bronius VERTELKA

Rastasis Maironio rankraštis

Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė Autoriaus nuotraukos

Panevėžio vyskupijos kurijos kanclerį kun. Eugenijų Troickį (kairėje) kalbina Vaižganto ir Knygnešių muziejaus Ustronėje vadovas Audrius Daukša

Pavasarį Panevėžio vyskupijos kurijos archyve buvo aptikta Maironio poemos „Mūsų vargai“ rankraščio dalis. Jo autentiškumą patvirtino Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejus. Lietuvos dainiaus rankraštis birželio 8-ąją buvo eksponuojamas Panevėžio kraštotyros muziejuje.

Apie tai, kaip kovo mėnesį buvo surastas rankraštis, pasakojo Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris kun. Eugenijus Troickis. Apie Maironio gilius pėdsakus Panevėžio krašte kalbėjo bibliotekininkė Albina Saladūnaitė. Ji pasakojo, kad Maironis Panevėžyje pašventino Kristaus Karaliaus katedrą, artimai bendravo su vyskupu Kazimieru Paltaroku. Didžiausia tikimybė, kad šis ir pasiėmė poemos „Mūsų vargai“ rankraščio dalį.

Kai Maironis dirbo Krekenavoje, atplaukęs laiveliu į Mučiūnų kaimą vietos jaunimą mokė dainuoti. Iki šių dienų išliko ir kalnelis, ant kurio mėgo sėdėti poetas ir kunigas Maironis. (Beje, jam dėstant Kauno kunigų seminarijoje mokėsi ir būsimasis prelatas Kazimieras Dulksnys (jau miręs), ir 1910 metais gimęs Kristaus Karaliaus katedros altaristas mons. Petras Kuzmickas.)

Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė papasakojo, kad poemą „Mūsų vargai“ Maironis rašė nuo 1911 metų vasaros iki 1919-ųjų. Taigi – 9 metus. Pirmą kartą poema buvo atspausdinta 1920-aisiais (ji buvo penkių dalių), antrą kartą jau 8 dalių poema pasirodė 1926 metais (pirmoji poemos dalis yra pradingusi).

Viešnia neabejojo, jog Panevėžyje aptiktas Maironio rankraštis – tai poemos 7-8 dalys. Maironis buvo apsišvietęs žmogus, mokėjo septynias užsienio kalbas, daug keliavo. Jis buvo gerai pažįstamas su Krekenavos klebonu Kazimieru Kazlausku, 1915-aisiais pas jį atsikraustęs ir porą metų gyveno. Maironis artimai bendravo su vyskupu K. Paltaroku. Prelatui būnant Kauno kunigų seminarijos rektoriumi, šis buvo jos vicerektorius.

Popietės muziejuje metu buvo užsiminta ir apie tai, kad artėja poeto ir kunigo Maironio 150-osios gimimo metinės ir kad jas būtina atitinkamai pažymėti ir Panevėžio krašte. Pirmasis apie tai prakalbo Vaižganto ir Knygnešių muziejaus Ustronėje vadovas, rajono Tarybos narys Audrius Daukša.

Renginys truko kone dvigubai ilgiau nei buvo numatyta. Buvo skaitoma Maironio kūryba. Smuikavo V. Mikalausko menų mokyklos jaunosios muzikantės. Vėliau Maironio rankraštis  vėl bus grąžintas į vyskupijos kurijos archyvą.

Panevėžys

© 2010 „XXI amžius“