| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Tautodailininkų darbai žavi nuoširdumu Dr. Aldona Kačerauskienė
Visą vasarą iki pat rugpjūčio pabaigos Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks trijų tautodailininkų paroda. Gegužės 20 dieną vykusiame parodos atidaryme muziejaus direktorė Birutė Kulnytė kalbino visus tris autorius. Tačiau jie nebuvo nusiteikę daug pasakoti apie save už juos tegul kalba darbai. Skulptoriai Adolfas Teresius ir Antanas Jusevičius savo kelią į tautodailę siejo su tėvo Stanislovo paraginimu. Tapytoją Eleną Viesulaitę-Adomaitienę imtis teptuko paragino dailės besimokantis sūnus Stasys. Visi trys autoriai yra daugelio premijų laureatai, jiems suteikti meno kūrėjų statusai, jie dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose kūrybiniuose seminaruose, pleneruose, parodose. Bene geriausiai žinomas visuomenei yra Adolfas Teresius. Dar būdamas paauglys, jis padėjo meistrams atstatyti sovietmečiu niokojamą Kryžių kalną, darbavosi Orvidų sodyboje. 1978 metais savarankiškai sukūręs pirmuosius koplytstulpius, jis šito darbo nemetė iki šiol. Tautodailininkas per 30 kūrybinio darbo metų sukūrė apie 350 monumentalių 27 metrų aukščio skulptūrų. Šiais metais jam suteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas. Menininkas sakosi neturėjęs profesionalių mokytojų suvokimas atėjęs stebint, tyrinėjant senųjų dievdirbių ir kryždirbių palikimą, dirbant ir kaupiant asmeninę patirtį. Antanas Jusevičius jau 10 metų darbuojasi Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse: drožia skulptūras, kuria kompozicijas, koplytstulpiais ir koplytėlėmis puošia muziejaus aplinką. Jis taip pat savamokslis menininkas, drožyba susidomėjęs dar jaunystėje. Bažnyčiose jis atnaujindavo altorius ir skulptūras. Pirmieji darbai buvo religinio pobūdžio: altorėlis Pieta, Šventas Jurgis kovoja su slibinu, Paskutinė vakarienė. Menininkas priskaičiuoja per 150 savo skulptūrų. Elena Viesulaitė-Adomaitienė teptuką į rankas paėmė atšventusi 50 metų jubiliejų. Kai pirmasis paveikslas Užgavėnės sulaukė gero įvertinimo, menininkei teptukas tapo asmenybės galių išraiška. Dabar tapyba jai viso laisvalaikio praleidimas. Iš atminties išplaukia gausybė vaikystės vaizdų, gerai žinoma kaimo žmonių buitis, jų darbai, rūpesčiai, svarbiausi Lietuvos įvykiai. Visa tai gula į didelio formato paveikslus. Visų trijų menininkų darbai patraukia žiūrovų dėmesį nuoširdumu, tikrumu, lengvu humoru. Prie kiekvieno gali ilgai stovėti ir stebėtis autorių neišsenkama kūrybine išmone, aplink pulsuojančio gyvenimo pajautimu. Neabejoju, jog paroda susilauks gausaus lankytojų antplūdžio.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |