Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Pavyzdys ir šviesi viltis ateitininkijai

A†AJadvyga Damušienė (1915 10 29–2010 08 04)

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Jadvyga Damušienė (sėdi priekyje) su vaikais. Iš kairės: marti Vida, sūnūs Vytenis ir Saulius, duktė Gintė Nuotrauka iš Damušių asmeninio archyvo

Visą gyvenimą ranka rankon: Jadvyga ir Adolfas Damušiai Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Rugpjūčio 6–8 dienomis Vilniuje iškilmingai buvo minimas ateitininkijos 100-metis. Vyko įvairūs renginiai, stovykla Berčiūnuose. Aukščiausiasis gal ir neatsitiktinai Suvalkijos krašto dukrą Jadvygą Pšibilskytę-Damušienę, ateitininkijos puoselėtoją išeivijoje ir talkininkę, grįžusią į Lietuvą, rugpjūčio 4 dieną, šio gražaus jubiliejaus išvakarėse, pasišaukė į amžinybę.

1944 metais Jadvyga Damušienė buvo priversta palikti Lietuvą. Į ją sugrįžo 1997 metais, kad daugiau jos nepaliktų. Daugiau kaip pusę amžiaus gyvendama išeivijoje paliko ryškų pėdsaką: ugdė lietuvišką jaunimą, diegdama ne tik mokslo žinias, bet ir tobulindama bei grynindama vaikų ir jaunimo katalikišką dvasią, skaitydama paskaitas įvairiuose kursuose, o ypač jaunimo ateitininkų stovykloje „Dainava“. Jadvyga ir Adolfas (1908 06 16–2003 02 27)  Damušiai finansiškai remdami katalikišką veiklą išeivijoje, mecenavimą tęsė Lietuvoje. Gausios jų paramos susilaukė  įvairios institucijos, katalikiškos organizacijos, spaudos atstovai, privatūs asmenys. Visus besikreipiančius mielai priimdavo, turėjo kantrybės išklausyti (kad ir pačių nereikšmingiausių niekų), patardavo, paguosdavo. Ypač daug dėmesio skyrė jaunimui – mieliausi buvo ateitininkai: ir Damušių bute jų buvo pilna, ir patys vykdavo į atokiausius kampelius. Juk neatsitiktinai ponia Jadvyga buvo tituluota seniausia vairuotoja Lietuvoje.

Žodis, tartas susitikimuose, straipsniai, parašyti spaudoje, liudijo šios didžios moters kilnią sielą. Neatsitiktinai žinomas mecenatas dr. prelatas Juozas Prunskis (1907 12 22–2003 04 26) ją yra palyginęs su Katalikų Akcijos Karaliene, kuri, tarsi švyturys, šviečia daugeliui savo mokinių.  Jadvygos Damušienės plačią katalikišką veiklą įvertino Šventasis Sostas: 1985 metais ji apdovanota ,,La Cruce Pro Ecclesia in Pontifice“. 2001 metais jai suteiktas „Giedros“ korporacijos apdovanojimas (žymuo ir premija), skiriamas lietuvei moteriai, ypatingai pasižymėjusiai krikščioniškų idealų tarnyboje.  

2004 metais pedagogė, ilgametė ateitininkų jaunimo globėja, buvusi Dainavos stovyklos administratorė Jadvyga Damušienė Lietuvos Prezidento buvo apdovanota Vytauto Didžiojo ordino medaliu. Ponios Jadvygos gyvenimo moto tapo prof. Prano Dovydaičio (1886–1942) žodžiai: Krikščioniško auklėjimo mokslas moko turėti prieš akis visą žmogų, globa, mokymu ir drausme lavint jo kūną, dvasią ir valią. Mokant jis leidžia pasireikšt subjektyviam ir objektyviam veiksniui, nes žino, kad yra ne tik žinojimo darbas, bet ir žinojimo kūrinys, kuris organiškai kilęs, turi būti ir suprastas kaip organizmas ir  sąryšyje su gamta,  su kultūriniu darbu turi aiškiai būti suprastas ir mūsų pasaulio kūrėjo tikslas, kuriam jis leido savo kūrinius.

Jadvygos vaikystė, mokslo metai

1915 m. spalio 29 dieną Jaroslavlyje gimusi  Jadvyga (1914 m.  pabaigoje mokesčių inspekcijos tarnautojas Juozas Pšibilskis (1883–1950) su žmona Uršule Černeckaite (1888–1967) ir 1913 m. gimusia dukrele Stanislava atvyko čia darbuotis) tik 1919 m. pamatė Lietuvą. Juozas Pšibilskis įsidarbino Kybartų muitinėje, susilaukė jaunėlio – Stasio (1919).

1923–1926 metais Jadvyga mokėsi pradžios mokykloje. Ją baigusi 1926 metais įstojo į Kybartų „Žiburio“ gimnaziją. Čia įsijungė į skautų bei ateitininkų organizacijų veiklą (vėliau, pastaruosius uždraudus, pasiliko tik ateitininke). Dėl veiklos ateitininkijoje turėjo skaudžių nemalonumų per abitūros egzaminus..

Studijos

1934 metais baigusi gimnaziją J. Pšibilskytė stojo į VDU Medicinos fakultetą. Kadangi gimnazijoje nebuvo lotynų kalbos, Jadvyga buvo pervesta į Gamtos fakultetą, leidžiant laikyti paskaitas Medicinos fakultete su sąlyga, kad per metus išmoks lotynų kalbą. Mokyti apsiėmė Adolfas Damušis, su kuriuo ji susipažino, kai pastarasis lankėsi Kybartuose pas ateitininkus. Jadvyga įstojo į  „Giedros“ studentų ateitininkų korporaciją, kuriai likosi ištikima visą gyvenimą.

Sunkiai susirgus broliui, dėl lėšų stygiaus Jadvyga 1935 metais įstojo į Klaipėdoje ką tik atsidariusį pedagoginį institutą, kur mokslas truko dvejus metus (greičiau baigusi galės padėti šeimai). Tačiau padirbusi tris mėnesius mokykloje ištekėjo už A. Damušio ir išvažiavo pas vyrą, kuris tuo metu tobulinosi Vokietijoje. Berlyne Jadvyga pradėjo lankyti Goethės universitetą – čia buvo specialiai svetimtaučiams organizuojami kursai vokiečių kalbai lavinti ir Vokietijai pažinti. Tam buvo organizuojamos ir ekskursijos po Vokietiją. Išvykus į Frankfurtą prie Maino Jadvyga tęsė studijas tame pačiame universitete.

Paliekama Lietuva

1938 m. gruodžio pradžioje Jadvyga su Adolfu sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. 1940 m. vasario 28 dieną Jadvyga ir Adolfas Damušiai susilaukė  sūnaus Vytenio, o  1942 m. gegužės 31 dieną – Sauliaus.

Tačiau šeima neilgai galėjo džiaugtis laime. Dr. A. Damušį, įsijungusį į pogrindinę  kovą už Lietuvos laisvę, 1944 m. birželio 16 dieną suėmė naciai. Laukiant teismo jis ir kiti nuteistieji buvo kalinami net keliuose Vokietijos kalėjimuose.

Artėjant antrajam sovietų frontui, iš Lietuvos pasitraukė Jadvyga Damušienė su savo tėvais ir dviem mažamečiais vaikais. Pasitraukė tikėdama, ką nors sužinoti apie vyrą ir tėvą. Sužinojusi, kad vyras kalinamas Landsberg an der Warte kalėjime, bandė jam padėti. Dr. A. Damušį kartu su kitais lietuviais 1945 m. balandžio 14 dieną išvadavo JAV armija.

Damušiai apsigyveno Kempteno „išvietintųjų“  stovykloje, vėliau Niurtingene. Kemptene 1946 m. gimė dukra Indrė Marija, kuri, deja, pakirsta sunkios ligos mirė 1980 metais.

Amerikoje: Klivlendas, Detroitas, Čikaga

1947 metais Damušiai pasiekė JAV. Dešimt metų prof. Adolfas Damušis dirbo Sherwin Williams kompanijoje Klivlende. 1956 m. balandžio 25 dieną Damušiai susilaukė jaunėlės Gintės Bernadetos.

Nuo 1955 metų Adolfas Damušis, pritariant ir skatinant žmonai Jadvygai, pradėjo rūpintis stovykla jaunimui Mičigano valstijoje (1955 m. buvo nupirktas sklypas, o  1957 m. vasarą „Dainava“ priėmė pirmuosius ateitininkus). Kad galėtų steigti ateitininkų stovyklą, A. Damušis įsidarbino BASF’o Wyandotte kompanijoje Detroite, Mičigane, polimerų sintezės srityje (1957–1973).

Jadvygos studijos. Apsigyvenus Detroite, paralyžiavo motiną Uršulę Pšibilskienę (tėvai į JAV atvyko 1949 metais, tačiau tėvas 1950 m. gegužės mėnesį mirė). Nepaisydama sudėtingos padėties šeimoje (keturi vaikai, ligonė motina), Jadvyga siekė mokslo žinių. 1962 metais ji įstojo į Detroito pedagoginį universitetą, kurį baigė 1967 metais. Tačiau dirbti neteko: 1968 metais buvo sumažintas svetimų kalbų (rusų, vokiečių) mokymas ir paliktas tik specialiose mokyklose, kuriose dirbančiųjų netrūko.

1983 metais Damušiai persikėlė į Čikagą, vėliau – į jos priemiestį Lemontą, o 1997 metais sugrįžo į Lietuvą.

Visuomeninė veikla Lietuvai

Visas įgytas pedagogikos žinias Jadvyga siekė panaudoti mokydama lietuviukus.  Jadvyga  ne tik mokė vaikus lituanistinėje mokykloje, įvairiuose kursuose, bei „Dainavoje“. Lietuvą  savo darbais visą gyvenimą tiek Tėvynėje, tiek ir išeivijoje garsino profesorius Adolfas Damušis, kurį mokslinėje, politinėje bei visuomeninėje veikloje palaikė žmona. Jadvyga likosi ištikima visų savo vyro dr. Adolfo Damušio – žymaus chemiko, politiko bei visuomenininko –  darbų palaikytoja, vėliau – jo atminties saugotoja, jo vardo ir darbų garsintoja.

Vyro palaikymas neužgožė pačios Jadvygos asmenybės veiklos raiškos. Jadvyga ir Adolfas Damušiai – retas puikus gyvenimo duetas, kuris galėjo gražiai skambėti tik dėl jų abiejų darnos. Visi išeiviai lietuviai žinojo ponią Jadvygą, jos pedagoginius gebėjimus, taktą, šmaikštų žodį, jos meilę Lietuvai, savo tautai, gilų tikėjimą.

J. Damušienės asmenyje jaunimas rado lietuvių kalbos mokytoją, lietuvybės skleidėją, patriotinių minčių ugdytoją, dorovinių-etinių normų auklėtoją. Ji buvo ir kitiems mama ir mokytoja, pasiryžusi vaikus ginti iki galo, kaip ir savo principus, ji  buvo tikras akumuliatorius, kurio jėgą pajuto įvairių kartų Amerikos lietuviukai. J. Damušienė dirbo skatinama ateitininkų šūkio išauginti tikrus, pilnaverčius žmones.

„Dainavoje“ ji vaikams kūrė spektaklius, mokė intensyviai įsijungti į kūrybos procesą. Amerikos, o dabar ir Lietuvos laikraščiuose buvo gausu J. Damušienės straipsnių – jai svarbūs visi lietuvius ar Lietuvą liečiantys klausimai, nepaliktos nuošaly ir asmenybės.

Lietuvoje puoselėjo krikščioniškus idealus

1997 metais sugrįžę į Lietuvą Jadvyga ir Adolfas Damušiai, o nuo 2003 m. jau viena Jadvyga vykdavo į Ameriką praleisti ten šaltąjį laikotarpį, dalyvauti svarbiuose renginiuose.

Lietuvoje  Jadvyga dalyvavo mokslinėse bei jubiliejinėse konferencijose, ateitininkų renginiuose, susitikimuose su jaunąja karta mokyklose, ir visur gebėjo rasti taiklų jaudinantį žodį.

Damušių bute Vilniuje, Kaštonų gatvėje, ne kartą  būrėsi ateitininkai, atvykę į Vilnių iš įvairių Lietuvos vietų, į ateitininkų organizuojamus savaitgalius – šventes. Ateitininkų sendraugių Jadvygos ir dr. Adolfo Damušių šeimoje mažieji svečiai atlikdavo iš anksto pedagogės Jadvygos paruoštas užduotis, sužinodavo įdomybių apie lietuvių išeivių jaunimą, išeidavo skaniai pavaišinti. 

Akcentuotina Jadvygos Damušienės publicistika. Tai straipsniai, skirti įvairiausiom gyvenimo aktualijom, ypač jaunimo auklėjimo, tikėjimo bei doros problemoms darbai, informacinio pobūdžio rašiniai, asmenybėms skirti straipsniai. Jadvyga Damušienė visada gynė skriaudžiamus bei  neteisingai kaltinamus ne tik žodžiu, bet ir straipsniais. J. Damušienė yra parašiusi ne vienos knygos recenziją, įtaigiai ją pristatydama skaitytojui. 

2001 m. lapkričio 17–18 dienomis Vilniaus Antano Vienuolio  gimnazijoje vykusio Vilniaus vietovės Ateitininkų savaitgalio metu J. Damušienei  įteikta  „Giedros“ korporacijos premija. Tai tryliktas šios organizacijos apdovanojimas „lietuvei moteriai, ypatingai pasižymėjusiai krikščioniškų idealų tarnyboje“. 2004 metais  ji buvo apdovanota Lietuvos Prezidento  Vytauto Didžiojo ordino medaliu.

Jadvygos Damušienės gyvenimas gražus ir prasmingas. Visą save atidavusi Lietuvai, meilę Tėvynei įdiegusi vaikams ir vaikaičiams Viešpaties pakviesta iškeliavo į amžinybę.

Kiekviena netektis likusius žemėje verčia susitelkti, apmąstyti veiklos kelius ir tęsti Jadvygos darbus su naujomis pajėgomis, nauja energija.

© 2010 „XXI amžius“